Su ištiesta sauja…
Alvydas GEŠTAUTAS
Gavome rajono savivaldybės administracijos direktorės Irenos Sirusienės raštą „Dėl XXXV liaudies meno šventės finansinio rėmimo“. Jame rašoma: „Liaudies meno šventė – tradicinis ir didžiausias Kelmės mieste organizuojamas metų renginys. Šiais metais jubiliejinė 35-oji šventė skiriama etnografinių regionų metams paminėti. Šventė yra populiari ne tik Žemaitijos regione, bet ir visoje Lietuvoje bei užsienyje, kadangi koncertuoja žinomi šalies ir užsienio meno kolektyvai ir atlikėjai, vyksta ugnies misterija. Kiekvienais metais sulaukiame gausaus būrio užsienio šalių delegacijų iš Vengrijos, Lenkijos, Vokietijos ir Latvijos. Jau daugelį metų šventėje mielai dalyvauja Lietuvoje reziduojančių užsienio šalių ambasadų atstovai.
2015 m. šventė bus organizuojama gegužės 30 d. Tikimės, kad joje dalyvaus 450 meno atlikėjų, laukiame 100 svečių ir meno kolektyvų iš užsienio šalių.
Esame nuoširdžiai dėkingi Jums už nuolatinį rūpestį Kelmės krašto žmonių gerove ir paramą rengiant šią šventę. Turbūt sutiksite, kad ši šventė – tai glaudus mūsų tarpusavio bendradarbiavimas, kad tokie renginiai atitinka ir mūsų, ir Jūsų institucijos interesus ugdant visuomenės pilietiškumą bei tautiškumą, todėl prašome Jūsų tapti Liaudies meno šventės rėmėju ir skirti finansinę paramą“.
Taigi, ši šventė jau 35-oji, o prašymą paremti finansiškai gavome pirmą kartą. Bet tos šventės rėmėjai esame daugelį metų. Tiesa, remiame ne pinigais, o darome šimtaprocentinę nuolaidą reklamai. Pavyzdžiui, pernai šios šventės propagavimui (dviem skelbimams) skyrėme tiek vietos, kuri pagal mūsų komercinius įkainius būtų įvertinta 1832 litais. Be to, pernykštės (o ir ankstesnių) Liaudies meno švenčių aprašymui skyrėme daugiausia vietos lyginant su kitomis žiniasklaidos priemonėmis, nušvietusiomis šį renginį.
Kyla dar vienas klausimas: kodėl rajono valdžia nepaiso iki šiol jos pačios priimtų sprendimų? Tai teigiu labai atsakingai, nes prieš gerą dešimtmetį kartu su tuometinio Kultūros ir sporto skyriaus vedėju Algiu Krutkevičiumi ruošėme rajono tarybos sprendimo projektą „Dėl rajoną reprezentuojančių ir įprasminančių istorinę vertę renginių sąrašo patvirtinimo“. Jame yra įrašyta ir tradicinės liaudies meno, Lino šventės, Tytuvėnų vasaros muzikos, Kražių festivaliai bei kiti renginiai. Vėliau šis sąrašas buvo tik papildytas keliais renginiais. Buvo sutarta, kad rajoną reprezentuojančios šventės finansuojamos iš savivaldybės biudžeto. Tai reiškė, kad kiekvienam prestižiniam renginiui rajono biudžete numatoma sąmata. Buvo nurodyta ir pastaba: jei atsiranda rėmėjų ar gaunamas finansavimas iš įvairių fondų, šie pinigai patenka į rajono biudžetą ir skiriami tam, kam labiausiai reikia. Paprastai taip ir būna, nes finansinės donoras pirmiausia paprašo pagrįstos išlaidų sąmatos ir ją įvertinęs, perveda pinigus į rajono biudžetą. Galbūt minėtas sprendimas morališkai paseno, kad jo dabartinė rajono valdžia nepaiso? Bet tokiu atveju šį 2003-2007 m. rajono tarybos kadencijos priimtą dokumentą reikia panaikinti arba jį atnaujinti. Tikime, kad šį raštą, kurį jau citavome, rašė ne I. Sirusienė, o jos pavaldiniai. Bet iš pastarųjų direktorė turėtų pareikalauti atsakomybės už atmestinai parengtą dokumentą. Sutikite, keistai skamba, kad šventėje dalyvaus 450 atlikėjų, laukiama apie 100 svečių ir meno kolektyvų iš užsienio šalių. Ne vienas mūsų laikraščio skaitytojas organizavo vestuves, krikštynas, jubiliejų. Neabejoju, kad prieš tai įvertino savo finansines galimybes, kiek gali kviesti svečių. Analogiškai elgiasi ir įmonių, bendrovių savininkai. Jie renginių mastą numato pagal finansines galimybes. Panašiai elgiasi ir mūsų rajono partneriai iš užsienio savivaldybių, komunų. Bet mes elgiamės atvirkščiai: pirma paskelbiame dalyvių skaičių, o po to pradedame maldauti iš verslo sektoriaus paramos. Sutikite, jei save vadiname civilizuotu kraštu, tai pirmiausia sukaupkime renginiui lėšų, o tik tada kvieskime užsienio oficialias delegacijas, meno kolektyvus.
Mūsų laikraštis, nors ir turintis didžiausią tiražą iš rajone leidžiamų kelių leidinių, vietinės valdžios valdžios konkursų pastaraisiais metais nelaimi. Juos laimi laikraštis „Kelmiškiams“, kurio leidėjai nuo sausio 20-osios nebemoka Sodrai mokesčių ir yra skolingi jau apie 1300 eurų. Keista, kad savivaldybės administracija nepaiso Vyriausybės sprendimų. Reikia įrodymų? Prašom! Praėjusių metų lapkričio 26 d. „Bičiulio“ numeryje spausdinome šių eilučių autoriaus interviu su premjeru Algirdu Butkevičiumi. Vyriausybės vadovui pateikėme klausimą dėl viešųjų pirkimų. A. Butkevičius atsakė: „Kaip tik neseniai ta tema kalbėta Vyriausybės posėdyje. Vyriausybėje priėmėme sprendimą, kad viešuosiuose konkursuose galėtų dalyvauti tik sąžiningai mokesčius mokantys, kad nedalyvautų asmenys, kurie sąmoningai nulėmė bankrotą. Viešajame pirkime negalėtų dalyvauti asmuo, jei turi 50 eurų ir daugiau neįvykdytų įsipareigojimų su socialinio draudimo įmokomis ir mokesčių mokėjimu“. Bet mūsų savivaldybei nusispjaut į tokį Vyriausybės dokumentą! O gal savivaldybė varganai gyvena ir „Kelmiškiams“ nesumoka kelių centų už vieną kvadratinį centimetrą, skirtų reklamai? O gal leidinys „Kelmiškiams“, pasirašęs jungtinę sutartį su „Respublikos“ leidinių grupei priklausančiu „Kelmės kraštu“, „užšaukė“ viešųjų pirkimų konkurse pernelyg kuklią reklamos viešinimo kainą ir neužtenka lėšų mokesčiams? Tuo pačiu knieti ir savivaldybei pateikti kelis retorinius klausimus. Ar ji jaukiai jaučiasi bendradarbiaudama su valstybės skolininkais? Ar skaitė interneto portale „15 min“ balandžio viduryje išspausdintą Valstybės saugumo departamento ataskaitos santrauką, kurioje rašoma: „Valstybės saugumo departamentas (VSD) pareiškė, kad „Respublikos leidinių ir „Balsas lt“ grupėms priklausančios žiniasklaidos priemonės skleidė antivakarietiškas nuomones, kurios „dažnai sutapo su Maskvos propagandinėmis idėjomis“.
Kita vertus, mes žinome kai kurių valdžios atstovų poziciją – jei savivaldybė spausdina viename ar kitame leidinyje savo skelbimus, tai nori, kad žurnalistai būtų politikų ir valdininkų pataikūnai. Mums tokia politika nepriimtina.
Bet mes rajono valdžios ir bendruomenės netapatiname. Kai į savivaldybę atėjo dirbti krepšinio entuziastas Saulius Michailovas ir jo dėka buvo atgaivintas „Bičiulio“ taurės turnyras, šiam renginiui skyrėme keturias metines laikraščio prenumeratas. Jas tradiciškai skiriame ir gražiausių sodybų, „Metų ūkio“ konkursų dalyviams. Rėmėme savivaldybei priklausančios Meno mokyklos jaunųjų fortepijonininkų konkursą bei kitus renginius. Remiame ir geriausio kultūros renginio konkursą. Deja, patys iš biudžeto lėšų išlaikomi kultūros vadybininkai ir specialistai šio renginio atsisakė. Matyt, jiems užtenka Liaudies meno šventės, kuriai ir prašo piniginio įnašo savivaldybės administracijos direktorės vardu.
Svarbu pastebėti ir tai, kad, nors minėtame sprendime nurodyta, jog rajono prestižiniams renginiams reikia biudžete numatyti atskiras eilutes, jų iki šiol nėra. Keista, kai Liaudies meno šventės svečius maitina ir apgyvendina Kraštotvarkos, paveldosaugos ir statybos skyrius, likusias išlaidas padengia kiti savivaldybės padaliniai. Kai paprašiau atsakymo apie tokį pinigų „išbarstymą“, vienas veikėjas atsakė: „Jei biudžete nurodysi, kiek vienai ar kitai šventei skiriame lėšų, žmonės puls kritikuoti“. Taigi, nori, bet bijo…