Tarybos komitetai: dirba ar miega?
Alvydas GEŠTAUTAS
Kai rašiau publikaciją apie prašmatnaus socialinio būsto statybą Kelmėje, galvon lindo klausimas, ar rajono tarybos komitetai dirba rimtai, ar snūduriuodami. Man susidarė įspūdis, kad apie šį dvylikabutį namą išsamiai iš politikų žinojo tik meras Vaclovas Andrulis ir jo pavaduotojas Izidorius Šimkus. Tai nenuostabu, jie už darbą gauna algas ir patys sumąsto veiklos idėjas. Bet yra dar 23 rajono žmonių išrinkti politikai, kurie gauna užmokestį (tokį, kokį patys nusistatė) už sprendimų projektų ruošimą, su šiuo darbu susijusiomis išvykomis į biudžetines įstaigas, dalyvavimą komitetų, tarybos posėdžiuose ir t.t. Meras V. Andrulis vis pabrėžia du dalykus. Kai diskusijos užsitęsia tarybos posėdyje, rajono vadovas nuolat primena, kad daugelį neaiškumų reikėjo analizuoti komitetų posėdžiuose. Antras momentas, kurį V. Andrulis vis akcentuoja, t. y., kad politikai lenda į jiems nepriklausančias rajono gyvenimo aktualijas. Dėl pirmo mero pastebėjimo net neverta ginčytis. Rajono lyderis teisus. Dėl antrojo verta pasiginčyti. Rajono tarybą rinko jo bendruomenė. Valdininkų niekas nerinko. Vadovus skyrė politikai, o kiti joje atsidūrė laimėję konkursus (kažin, ar visada skaidriai?) arba priimti į darbą pagal sutartis. Net politologijos pradžiamokslis teigia, kad Lietuvoje prezidentas, Seimas, savivaldybių tarybos turi teisę domėtis visais viešaisiais reikalais. Tas įrašyta ir teisės aktuose. Juk Seimui priklauso Vyriausybės kontrolė, rajono tarybai – administracijos ir visų įstaigų, kurių steigėja yra atstovaujamoji valdžia. Tuo galite įsitikinti, perskaitę rajono tarybos veiklos reglamentą arba dar praėjusios kadencijos rajono politikų 2011 m. gegužės 30 d. priimtą sprendimą „Dėl Kelmės rajono savivaldybės tarybos komitetų veiklos nuostatų patvirtinimo“. Pastarajame numatyta, kad komitetai vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisės aktais, jau minėtu rajono tarybos reglamentu, kuriame nurodyta bendroji komitetų kompetencija. Be to, yra išdėstyta ir komitetų specialioji kompetencija. Pastaroji reiškia, kad komitetai pagal savo kuruojamas sritis išklauso su jų veikla susijusių biudžetinių įstaigų, įmonių, bendrovių veiklos informacijos, ataskaitos, jei iškyla problemų, gali jų nagrinėjimą perduoti tarybai ar siūlyti klausimą spręsti administracijai.
Tačiau susidaro įspūdis, kad komitetų narių dauguma nelabai suinteresuota gilintis į rajono aktualijas. Pavyzdžiui, Kaimo reikalų ir verslo komitetas turi išklausyti bent kartą per metus su žemės ūkiu ir verslu susijusių organizacijų informacijas. Kelmės krašto partnerystės VVG administratorė Nelė Želvienė „Bičiuliui“ sakė, kad šiose pareigose dirba nuo 2009 m., tačiau iš jos niekas jokių informacijų ir ataskaitų neprašė. Verslininkų asociacijos pirmininkas I. Petkevičius irgi pateikė neigiamą atsakymą ir pridūrė:
– Asociacija yra ne biudžetinė, o nevyriausybinė organizacija, ir ji nepavaldi tarybai. Yra politikai patvirtinę Smulkaus ir vidutinio verslo programą, bet ja naudojasi ne tik asociacijos nariai. Savivaldybė iš šio fondo prisideda tik vienintelio „Verslo dienų“renginio rėmimu. Pats esu buvęs rajono tarybos kelių komitetų pirmininku, ir man žinomas daugelio politikų pasyvumas. Tą teigti turiu moralinę teisę, nes pats bent jau į kuruojamos srities dokumentus gilindavausi. Valdininkams tai nelabai tiko. Kita vertus, jie suprato, kad yra kontroliuojami ir jautė sveiką įtampą.
Beje, I. Petkevičius užsiminė apie nevyriausybines organizacijas. Savivaldybė finansuoja bendruomenių išlaikymą, remia nevyriausybininkų projektus, tačiau komitetų nuostatuose nė vienam iš jų nepriskirtas NVO kuravimas. Buvusio Pilietinių iniciatyvų komiteto funkcijas perėmė Švietimo, kultūros ir viešosios tvarkos komitetas. Bet iš jo horizonto bendradarbiavimas su NVO dingo. Pilietinių iniciatyvų komitetui priklausė ir tarptautiniai ryšiai, sutarčių projektų rengimas ir teikimas tarybai, siūlymai merui dėl delegacijų į užsienį formavimo. Dabar viso to nebeliko. Neliko ir ataskaitų komitetui po vizitų į užsienio savivaldybes.
– Mano nuomone, praėjusią kadenciją vienvaldiškai su nevyriausybininkais bendravo tuometinis vicemeras Kęstutis Bilius. Dabar tuo lyg užsiima jo įpėdinis I. Šimkus. Bet susidaro komiškas įspūdis, jog šį svarbų postą užimantis politikas „kuruoja“ tik savo pensiją,– teigė Kontrolės komiteto pirmininkas Egidijus Ūksas. – Ir meras, nors ir išrinktas tiesiogiai, bet iki šiol neatsisakė Kražių seniūno munduro, nes dirba ne kaip politikas, o kaip administratorius. Jis turėtų atstovauti tarybos poziciją, bet dažniausia kalba kaip administracijos darbuotojas. Gi jo bendrapartietis socialdemokratas buvęs meras Kostas Arvasevičius puikiai skyrė politiko ir valdininko funkcijas. Jis ir delegacijas į užsienį formuodavo, pasitaręs bent su Švietimo, kultūros ir viešosios tvarkos komiteto pirmininku arba net ir jo nariais. Dabar tai daro meras savo nuožiūra.
Nors daugelio komiteto nuostatuose įrašyta, jog šie nagrinėja Seime rengiamų įstatymų projektus ir teikia pasiūlymus, tačiau tokių diskusijų turbūt buvo tiek, kiek rajone yra apelsinus nokinančių medžių.
Daugelio komitetų nuostatuose įrašyta, jog jie rengia ir svarsto pagal savo kompetenciją biudžeto projektą ir jo apyskaitą. Ko gero, komitetuose atkakliausios diskusijos ir vyksta dėl biudžeto dalybų.
Bet apyskaita nenagrinėjama nei komitetuose, nei taryboje. Pastarojoje šis be galo kontrolės požiūriu svarbus klausimas „praeina“ kaip procedūrinis, t. y. lyg kompiuteris iš vienos vietos būtų perduotas kitai.
Ši rajono taryba dirba nuo 2015 m. balandžio mėnesio. Veiklos reglamentą keitė jau ne kartą, nes tą daryti diktuoja naujos aplinkybės, pakeisti teisės aktai. Deja, komitetų nuostatai liko tie patys. Meras dar pirmajame šios kadencijos rajono tarybos posėdyje žadėjo, kad kasmet būtų išklausomos komitetų ataskaitos. Tačiau komitetų nuostatuose to užfiksuota nėra. Vadinasi, komitetai gali mero pažadų nepaisyti.
Komitetų nuostatuose tebeegzistuoja Paveldosaugos skyrius, kurio nebėra nuo 2013 m., Žemėtvarkos skyrius, nors jį seniai pakeitė Nacionalinė žemės ūkio tarnyba. Netgi SAPAARD programa, apie kurią jauni ūkininkai nebent istorijos vadovėliuose skaitė. Kai kas gali pasakyti, kad kabinėjamės prie smulkmenų. Bet rimti vadybininkai pripažįsta tokią taisyklę: smulkmenos liudija profesionalumą. Taigi, kai atmestinai surašoma, netikslumai netaisomi, dokumentai neatnaujinami, tai ir politikų veikla dvelkia pelėsiais.