Tautodailininkas Linas Mockus. Kiekvieno žmogaus gyvenimas yra vertas plunksnos.

Diana STUNGURIENĖ

Linas nesiskundžia žurnalistų dėmesiu, bet ir nesipuikuoja. Ne kartą buvo kalbintas, ne vienas straipsnis apie jį pasirodė spaudoje. O rašyti tikrai yra apie ką: ornitologas, fotografas, tautodailininkas – dvi akmeninės Lino skulptūros puošia Kelmę, lankininkas, senienų kolekcionierius ir … petankistas, tai pats naujausias „užkabinęs“ pomėgis.

Kaip pats juokauja, visas Kelmės kultūros centre organizuotas amatų dirbtuves lankė, mokėsi amatų; gal tik nepabandė šokti ir dainuoti. Rašytojo plunksna jam taip pat nesvetima. Mokykloje jaunesnėje klasėje parašytas eiliuotas kūrinėlis priešgaisrine tema buvo pastebėtas ir įvertintas. Jo straipsniai gamtos temomis publikuojami žurnale „Mūsų gamta“ ir Kelmės krašto laikraštyje „Bičiulis“.

Maždaug prieš 15 metų į Lino rankas atsitiktinai papuolė senas sportinis lankas, su kuriuo elgtis jis nemokėjo. Imlus naujovėms ir sportui vyras susiieškojo mokytoją Romą Grinkevičių ir važinėjo į Tytuvėnus mokytis šaudyti iš lanko. 2010 m. Plungėje mėgėjų varžybėlėse iškart laimėjo pirmą vietą, tai paskatino įsigyti savo lanką. Dar po metų vėl Plungėj, jau tarp taip vadinamų profesionalų, vėl laimėta pirma vieta. Tada jau lanką nupirko ir žmonai Rasai, kuri, beje, puiki šaulė – Dubingiuose 3D šaudymo į guminius žvėris kategorijoje tapo Lietuvos moterų čempione. Abu įstojo į plungiškių lankininkų klubą, sumokėjo stojimo mokestį, bet buvo „nepadoriai išmesti“; beje, pats klubas po kelerių metų suiro. Tada Linas ir nusprendė, kad reikia kurti savo klubą (2011 m.), kuris iki šiolei gyvuoja. PERKŪNO STRĖLĖ yra sportinės pakraipos, landšaftinio šaudymo iš lanko klubas. Sportinėse varžybose Linui dalyvauti nepatiko: visą dieną stovėti ir pleškini į taikinį. Daug įdomiau per mišką eiti, ten skirtingi taikiniai, komandoje 3-4 žmonės –vaikai, moterys ir vyrai. Visi šaudo į tą patį taikinį. Po to prieina, susiskaičiuoja taškus arba susirenka strėles, jei nepataikė ir jei randa, papildo vyro pasakojimą Rasa. Visa Mockų šeima – lankininkai: dukros Kamilė ir Skaistė, mama Genovaitė Mockuvienė.

Šalia Kražių prisiglaudusiame Medžiokalnio gamtos draustinyje Linas du kartus organizavo ladšaftinio šaudymo lankais varžybas „Žemaitijos taurei“ laimėti (2012, 2014 m). Pats Linas padarė ir prizus. Varžybose dalyvavo lankininkai iš Vilniaus, Druskininkų, Utenos, Marijampolės, Plungės klubų. Varžybos vyko pagal tarptautinės lankininkų asociacijos (IFAA) FIELD ROUND nuostatus.

Sportiniais lankais Linas neapsiribojo, užmatęs vykstančias taip vadinamas viduramžių šventes – festivalius, kuriuose vyksta šaudymo iš lanko turnyrai, susidomėjo. Sužinoję, kad su skriemuliniais lankais šventėje dalyvauti negalės, įsigijo lankus, atitinkančius šventės reikalavimus. Ir pradėjo dalyvauti viduramžių šventėse: Kernavėje, Alytuje, Kretingos rajone ant Embarės piliakalnio, Skuodo rajone Apuolėje. Šventės gražios, susirenka daug žmonių. Tik paskutiniu metu festivalių ir viduramžio švenčių ėmė mažėti – turbūt, lengviau nedaryti, kai lėšos apkarpomos ir kiti sunkumai iškyla.

Daug gražių iniciatyvų kirba Lino galvoje, viena iš jų – Velykos kitaip. Linas Mockus ir visi šeimos nariai labai atsakingai žiūri į gamtą ir gamtosaugą, nekenčia šiukšlintojų ir brakonierių. Žentas, vyresniosios dukters Kamilės vyras Modestas Kvietkus, net žuvį pagavęs paleidžia. Šventes šeima švenčia kitaip : susiorganizuoja pasivaikščiojimą Kražantės paupiu kelis kilometrus ir surenka šiukšles, kurias palieka neatsakingi poilsiautojai ar šiaip vietiniai nevykėliai. Ne kartą išvalytos Žiaunės, Katežerio pakrantės, ne vieną maišą šiukšlių yra pririnkę. Tik ar ilgam, nesikeičia tautiečių mąstymas – jei ne jo kiemas, tai galima šiukšles palikti.

Su žmona Rasa jau skaičiuoja 27-tus santuokos metus. Rasa visur suspėja: darbuojasi ligoninėje, talkina vyrui darbuose ir palaiko visuose užmanymuose, kuriuose ir pati aktyviai dalyvauja. Ji puiki lankininkė, dažnai lyderiauja ir petankės varžybose, įveikdama net tituluotus žaidėjus. Tuomet, jaunystėje, kai susipažino, Linas domėjosi sunkiąja atletika ir motociklu lakstė. Sunkiąją atletiką Linas kultivavo Kelmėje, Šilutėje, o vėliau Kražiuose bendrabučio rūsyje įkūrė klubą: prisitempė „geležių“ ir treniravo kitus.

Gimus dukroms Kamilei ir Skaistei, šeimos gyvenimas kiek aprimo. Tuomet Linas priklausė foto studijai „Focus“, kuriai vadovavo kelmiškis fotografijos mokytojas, foto aparatų kolekcionierius Valentinas Lukonas. Dabar klubo jau nebėra, nėra kam vadovauti, o gal tiesiog dabar daugelis fotografuoja telefonais, įgūdžių ir žinių beveik nebereikia – keičiasi laikai, keičiasi papročiai. O, būdavo, susirenka visi fotografai kuriame nors gamtos kampelyje ir kartu fotografuoja, po to organizuoja parodėles, dalinasi savo įspūdžiais ir potyriais. Kartu su vyresnėle dukra Kamile Kražiuose Linas buvo surengęs bendrą parodą. Linas priklauso ir internetinei gamtos fotografų draugijai, kuri vėliau skilo į dvi dalis – vieni įsigijo „galingą“ techniką ir pasinėrė į paukščių fotografavimą, o kita grupė liko „medžioti“ vabzdžius ir drugius.

Prieš kelis metus Linas susidomėjo petanke. Tai tokia sporto šaka, kur mėtomi metaliniai rutuliai. Dar senovės Graikijos laikais buvo žaidžiami metimo į tolį žaidimai su monetomis, vėliau plokščiomis plytomis, akmeniniais kamuoliais, ir tai vyko dar VI a. prieš mūsų erą. 1910 m. buvo surengtas pirmasis petankės čempionatas, ir nuo to laiko šis žaidimas nuolat populiarėja. Nacionalinė petankės federacija įkurta 1958 m. Marselyje, Prancūzijoje, o 2002 m. jau turėjo apie 600 000 narių iš 52 valstybių.

Būtent ši sporto šaka ar laisvalaikio žaidimas „permušė“ Mockų šeimoje lankus ir landšaftinį šaudymą. Linas įsigijo rutulius, žaidimą bandė populiarinti Kražiuose. Lyg ir sudomino, bet neilgam – kaip greit užsidegė kražiškiai, taip greit ir užgeso. Linas supranta, miestiečiai po darbo laisvi ir skuba į aikštyną žaisti, o kaime po darbo dar reikia žolę pjauti, daržus ravėti, visa tai „suvalgo“ bet kokį entuziazmą.

Jau dvejus metus su žmona Rasa jie važinėja į Šiaulius vasarą kartą per savaitę treniruotis. Išlaikė teorijos egzaminus, išsipirko licenciją, kad galėtų dalyvauti čempionatuose. Pavasarį Lietuvos čempionate mix varžybose (vyras-moteris) netyčia, kaip pats sako, įveikė, čempionus. Rasa dalyvavo precizinio išmušinėjimo rungtyje, užėmė 5-ąją vietą, nugalėjo pernykštę Lietuvos čempionę. Vasarą Latvijoje tarptautiniame turnyre, kuriame dalyvavo petankistai iš 9 šalių, varžėsi 49 komandos, Mockai liko 42-ji, kaip naujokams, dalyvavusiems tokio lygio varžybose, tai geras rezultatas. Didžiulį įspūdį paliko toks masinis renginys, nemažai patirties pasisėmė iš dalyvavusių. Žiemą šeima važinėja į Raudondvarį, kur petankės entuziastas, Kauno rajono petankės klubo KOMFO vadovas Ričardas Gaška įsirengė dengtą šildomą aikštelę.

Svajoja Linas, kad ir Kelmėje atsirastų petankės entuziastų, būtų įrengtas aikštynas, kad čia, Kelmėje vyktų ir petankės čempionatai. Ši sporto šaka neapriboja nei amžiumi, nei lytimi, dažnai ja susidomi vyresnio amžiaus žmonės. Juk Kelmės parke vietos tikrai pakankamai, tik noro reikia ir entuziazmo.

Belieka palinkėti, kad Lino Mockaus svajos taptų realybe.