„Tytuvėnai: 730 metų tapatybės“

Birželio 5 dieną jubiliejinės Tytuvėnų šventės proga surengta konferencija „Tytuvėnai: 730 metų tapatybės“. Čia pristatytos įvairios temos, nuo pirmųjų akmens amžiaus žmonių įsikūrimo, iki šių dienų miesto aktualijų.

Sveikinimus ir palinkėjimus tytuvėniškiams tarė Kelmės rajono savivaldybės meras Ildefonsas Petkevičius, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Justina Zaleckienė, Tytuvėnų seniūnijos seniūnas Viktoras Ruseckas, Tytuvėnų kultūros centro direktorius Simonas Kilius, Seimo narys Viktoras Pranckietis, kuris Tytuvėnų seniūnui įteikė knygą „Laisvės premija“ su Valdo Adamkaus parašu.

Konferencijos metu pristatyti septyni pranešimai. Temą „Pirmųjų akmens amžiaus žmonių pėdsakai Tytuvėnų apylinkėse“ pristatė dr. Gvidas Slah, kuris pagal Tytuvėnų krašte rastus archeologinius radinius nustatė, kad pirmieji gyventojai čia galėjo įsikurti mezolito ir paleolito laikotarpiais. G. Slah pristatė šiems laikotarpiams būdingos bruožus: galėjusias gyventi gentis, būdingus maisto gavybos ypatumus ir kt. Pranešėjas pristatė čia atliktus archeologinius kasinėjimus bei galimas naujas tyrimų vietas.

Tytuvėnų piligrimų centro direktorė Sandra Sabaliauskienė skaitė pranešimą „Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblio raida ir kaita: kompleksinių tyrimų duomenų analizė“. Pirmiausia S. Sabaliauskienė papasakojo apie Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblio įsikūrimo istoriją, kuri siejama su LDK vėliavininku Andriumi Valavičiumi, fundavusiu šį konventą. Priminė apie po septyniolika metų trukusių statybų patirtus išpuolius ir pastatų atstatymą. Tytuvėnų piligrimų centro direktorė pristatė 1875 m. neišlikusių ansamblio statinių planą, pasakojo apie šio ansamblio teritorijoje atliktus tyrimus ir jų rezultatus. Supažindino su 2024 m. atliktu georadaro tyrimu, kurio metu rastos noviciato pastato liekanos, dalinai išlikę mūrinės tvoros pamatų fragmentai, išryškėjo galimai buvusios ledainės stačiakampis rūsys.

Pranešimą „Tytuvėnų raida 1990–2020 m.“ pristatė Romas Čerkauskas. Ilgametis Tytuvėnų miesto seniūnas, politikas, iš arti stebėjo miesto pokyčius dėl to savo pasakojimą galėjo papildyti ir pagrįsti asmeniniais prisiminimais ir patirtimi. R. Čerkauskas pristatė pokyčius politikos, švietimo srityse. Pasakojo apie įvykius ir sprendimus, kurie suteikė galimybę miestui augti ir klestėti.

Bronislava Buchienė pristatė pranešimą „Tytuvėnų švietimo ir ugdymo įstaigų raida“. Pasakojimas prasidėjo nuo 1616 m., nes manoma, kad šiais metais LDK vicekanclerio, bažnyčios fundatoriaus Andriaus Valavičiaus brolis Jeronimas įsteigė Tytuvėnų miestelyje parapinę mokyklą. Dėl kintančių įstatymų, valstybės perversmų, gyventojų skaičiaus Tytuvėnuose vyko daugybė pokyčių švietimo srityje. Juos pristatydama B. Buchienė dalinosi nuotraukomis su buvusiais mokyklų pastatais bei pateikė nuotraukas ir adresus, kur juos galima rasti ir kaip jie atrodo šiomis dienomis. Pristatė Tytuvėnų gimnaziją, jos simboliką, himną bei istorijas kaip jie buvo sukurti. Taip pat paminėjo per 76 gimnazijos gyvavimo metus jai vadovavusius direktorius, išskyrė ilgiausiai šias pareigas ėjusį Kazimierą Balčiūną, kuris direktoriavo net 34 metus, antrą daugiausiai metų šias pareigas einančią dabartinę gimnazijos direktorę Irmą Stankuvienę, kuri direktoriauja jau 22 metus. Baigdama pristatymą B. Buchienė aptarė Tytuvėnų lopšelių – darželių istoriją.

Po trumpos arbatos pertraukėlės konferencijos dalyvių laukė prof. dr. Vykintas Vaitkevičius su pranešimu „Tytuvėnai baltų šventviečių žemėlapyje“. Vienoje savo knygų „Senosios Lietuvos šventvietės. Žemaitija“ profesorius šventviečių sampratą paaiškina taip: „Senosios šventvietės (kitaip – mitologiniai-sakraliniai objektai) – tai ikikrikščioniškojo tikėjimo apeiginės, kulto, įsivaizduojamos dievų, mirusiųjų buvimo ar pasireiškimo vietos, paprastai dėl tos priežasties išskirtos, šventos“. Būtent apie tokias vietas, jas žyminčius gamtos objektus: piliakalnius, šimtamečius medžius, akmenis su smailiadugniais dubenimis ir pėdomis bei kitais objektais Tytuvėnų seniūnijoje pasakojo V. Vaitkevičius. Profesorius supažindino su šias vietas gaubiančiais mitologiniais pasakojimais ir realiais moksliniais, istoriniais faktais, kaip tokie objektai suformuoti.

Pranešimą „Miesteliai – gyvasis Lietuvos paveldas. Reikšmių ir stiprybės beieškant“ skaitė doc. dr. Salvijus Kulevičius. Čia pranešėjas kalbėjo apie istorinių miestelių bendruomenių savivoką ir jaučiamą išskirtinumą būnant „miestelėnu“. S. Kulevičius pasakojimą praplėtė istoriniu kontekstu, kai 1387 m. valdovo Jogailos privilegijoje Skirgailai buvo paminėti Alytaus, Birštono, Nemunaičio ir Punios miesteliai. Toliau kalbėjo apie tai, kokie miestelių ypatumai buvo LDK ir ATR laikotarpiais, kaip jie kito Rusijos imperijos, tarpukario laikotarpiais. Kalbėdamas apie žodynuose bei įstatymuose pateikiamas miestelių sąvokas, S. Kulevičius padarė išvadą, kad: „Visa tai tėra tik „popierinis“ arba formalusis miesteliškumas, kol jis neįgyja gyvesnio ir aktualesnio pavidalo per individų ar bendruomenių savivoką, tapatybes ir atmintis“.

Paskutinį pranešimą „Tytuvėnai. Laiko mašina“ pristatė Kauno miesto vyr. architektas, tytuvėniškis Gedeminas Barčauskas. Pranešimo metu jis papasakojo apie nuotraukų kolekcionavimą bei pristatė turimą kolekciją nuotraukų su Tytuvėnų vaizdais. Dalį šių nuotraukų suskaitmenino ir sukūrė vaizdo įrašą, kuriame senose nuotraukose Tytuvėnų miestas atgyja, o vėliau parodo, kaip miestelio erdvės atrodo šiandien.

Projektas „Nuo šaknų iki nūdienos vertybių“. Projektą iš dalies remia Medijų rėmimo fondas. Paramos suma – 9000 Eur.