„Valstiečių“ ir socdemų „paktas“?
Alvydas GEŠTAUTAS
Užvakar vykusiame rajono tarybos posėdyje ne tik politikų, bet ir dalies gyventojų susidomėjimą kėlė du klausimai: dėl Kelmės ligoninės administracijos veiklos patikrinimo ir komunalinių atliekų surinkimo rinkliavos dydžių. Tiesa, pirmame variante buvo kalbama tik apie Kelmės ligoninės direktorės Beninos Petrošiutės veiklos patikrinimą. Bet posėdžio išvakarėse šio klausimo formuluotė pasikeitė ir joje buvo rašoma ne tik apie direktorės, bet ir administracijos veiklos patikrinimą. Tačiau Socialdemokratų frakcija, merui Vaclovui Andruliui pasiūlius, išbraukė iš darbotvarkės klausimą, susijusį su ligonine. Valstiečių ir žaliųjų frakcijos seniūnas Gipoldas Karklelis pasiūlė atidėti sprendimo dėl atliekų tvarkymo rinkliavos priėmimą. Kai kas juokavo ir sakė: gal tai – savotiškas valdančiųjų frakcijų „paktas“?
Petrošiutė kreipėsi į Vyriausybės atstovą
Kelmės ligoninės direktorė B. Petrošiutė kreipėsi į Vyriausybės atstovę Šiaulių apskrityje Astą Jasiūnienę ir teigė, jog rajono taryba neturi teisės vertinti šios sveikatos įstaigos vadovės veiklos. A. Jasiūnienė mūsų savivaldybę informavo, kad savivaldybei pavaldžios viešosios įstaigos vadovo veiklos vertinimas yra išimtinė mero kompetencija, o visos administracijos darbą jau gali vertinti ir taryba.
Andrulis tą pačią dieną sudarė darbo grupę B. Petrošiutės tarnybinei veiklai vertinti. Joje yra Socialinių klausimų ir sveikatos apsaugos komiteto pirmininkė Ona Granickienė, jos pavaduotojas Vincas Metrikis, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Danutė Genutienė, Teisės ir personalo skyriaus vedėjas Arūnas Kasparavičius bei savivaldybės gydytoja Indrė Skirmantaitė.
Vėliau šio komiteto narys Stasys Lekšas priminė, kad dar vasarą Kelmės ligoninės gydytojas Jonas Pluščiauskis kreipėsi į rajono tarybą, Socialinių klausimų ir sveikatos apsaugos komitetą ir merą V. Andrulį dėl B. Petrošiutės galimo tarnybinės veiklos pažeidimo.
Pasak S. Lekšo, J. Pluščiauskis, nesulaukęs politikų veiksmų, kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, kuriam įvardijo, jog rajono taryba ir meras pažeidžia Lietuvos Respublikos teisės aktus. Politiko teigimu, meras parašė teismui rajono tarybos nuomonę, jos nederinęs su politikais. Meras taip pat neinformavo ir apie būsimą teismo posėdį.
Andrulis atsakė, kad yra išimtinė mero teisė atstovauti rajono tarybai teismuose.
Ir dabar rajono taryba galėjo nagrinėti ne ligoninės direktorės, o visos jos vadovaujamos administracijos veiklą.
– Ar mes, rajono tarybos nariai, esame kompetentingi tai padaryti? Įvertinti administracijos darbą gali tik Kontrolės ir audito tarnyba, kuri dabar ir atlieka auditą Kelmės ligoninėje. Pagalvokite apie pasekmes?! Rajono taryba panoro nubausti ligoninės direktorę, aš tai padarau, o po to teisme pralaimiu bei lieku kaltas. Neturėjau aš ką iki šiol pasakyti ir apie bylas. Dabar turiu, nes vieną bylą, kuri buvo nagrinėjama pagal Jono Pluščiauskio pareiškimą, pastarojo naudai jau išnagrinėjo Darbo ginčų (Šiaulių teritorinė – aut. pastaba) komisija. Po to J. Pluščiauskis dar kartą kreipėsi į šią komisiją. Be to, laukia teismas, tačiau ką jis nuspręs, nežinau,– atsakė V. Andrulis.
Rinkliava tebekelia aistras
Karklelis, siūlydamas atidėti sprendimą dėl naujų atliekų surinkimo rinkliavų sumų, sakė, kad dar liko neaiškumų, taip pat reikia diskusijos su Ūkininkų sąjunga, Verslininkų asociacija. Tai sukėlė kai kurių tarnautojų nepasitenkinimą. Pasak jų, šio sprendimo priėmimo nukėlimas dar vienam mėnesiui stabdys kai kuriuos darbus. Pavyzdžiui, pranešimų išsiuntinėjimą gyventojams, įmonėms, ūkininkams. Tą atsakingi darbuotojai privalo padaryti iki kitų metų kovo 1 d. Valdininkų teigimu, tai daug laiko reikalaujantis darbas.
Apie šio sprendimo tikslus, uždavinius ir problemos esmę dokumento aiškinamajame rašte projekto rengėja Raimonda Parnarauskienė rašo: „Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo parengtos metodikos ir nuostatų tikslas – nustatyti dvinarę rinkliavos mokesčių sistemą, pagal kurią bus skaičiuojama pastovioji ir kintamoji rinkliavos dedamosios. Apie 70 proc. sudarytų pastoviosios atliekų tvarkymo sąnaudos, t. y. atliekų tvarkymo infrastruktūros objektų (atliekų sąvartynų, mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių sąnaudos), bendrosios veiklos (vartų ir taršos mokestis), administracinės sąnaudos, ir 30 proc. su komunalinių atliekų surenkamu kiekiu susijusios sąnaudos.
Bus apmokestinami visų nekilnojamojo turto objektų savininkai pagal turimo turto paskirtį. Daugiabučių namų savininkams pastovusis ir kintamasis apmokestinamasis parametras bus taikomas nuo gyventojų skaičiaus, individualių namų savininkams pastovusis apmokestinamasis parametras – gyventojų skaičius, kintamasis – konteinerių ištuštinimo dažnis, juridiniai asmenys mokės pastoviąją ir kintamąją dalį nuo jam priklausančio nekilnojamojo turto objekto ploto.“
Politikams išplatintame sprendimo projekte dėl komunalinių atliekų surinkimo nurodyti pastoviosios ir kintamosios kainos dydžiai. Iki šiol visi gyventojai mokėjo po 20 eurų per metus.
Dabar, susumavus abi rinkliavos dalis žmonės, gyvenantys daugiabučiuose namuose, mokėtų pagal pateiktą prognozę po 23,27 euro. Individualių namų gyventojai pagal sprendimo projektą mokėtų skirtingas sumas. Pavyzdžiui, už mažiausią ir populiariausią 0,12 kub. m konteinerį (12 pakėlimų per metus) vienas žmogus mokėtų 22,16, du – po 19,28, trys – po 18,32 euro ir t.t. Viešbučių savininkai mokėtų už 100 kv. m – 58, administracinės paskirties objektus – po 40, prekybininkai – po 63, viešojo maitinimo paslaugų teikėjai – po 116, garažų savininkai – po 4, mokyklos – po 28, kultūros įstaigos – po 14, gydymo paskirties objektai – po 11, poilsiavietės – po 78, sporto objektų šeimininkai – po 2, sodų bendrijų nariai – po 2, o religinės paskirties objektų valdytojai – po 14 eurų ir t.t.