Vasiukų vardą Šiauliai perleis Kelmei?
Loreta DIRBANAUSKAITĖ
Rusų klasikai Ilja Ilfas ir Jevgenijus Petrovas savo romane „Dvylika kėdžių“ vaizdingai aprašo, kaip aferistas ir blefuotojas Ostapas Benderis apsimeta didmeistriu ir mažo miestelio – Vasiukų – šachmatų mėgėjams piešia perspektyvą, jog dėl šachmatų plėtros sostinė persikels iš Maskvos į Naujuosius Vasiukus, kur vyks Vasiukų ir Grįžulo Ratų tarpplanetinis šachmatų mačas.
VšĮ „Vilniaus informacijos centro“ redaktorės Genovaitės Paulikaitės ir direktoriaus Rimanto Šlajaus siūlymas Kelmės rajono savivaldybei prisidėti prie, pasak jų, reprezentacinės knygos-albumo „Šimtmečio Lietuva“ leidimo gali pranokti Ostapo Benderio projektą Vasiukų kaime.
Praėjusiame Švietimo, kultūros ir viešosios tvarkos komiteto posėdyje šio komiteto pirmininkė D. Ivanauskienė nariams pristatė VšĮ „Vilniaus informacijos centras“ prašymą paremti planuojamą išleisti knygą-albumą „Šimtmečio Lietuva“. Savo rašte jie rašo: „Šis veikalas – išties svarbi ir pilietiškai būtina aktas atskleisti rajono savivaldybės vykdomą socialinę politiką ir patirtį, ją vertinant per istorinę prizmę ir asmenybės saviraišką Lietuvos ūkinės bei mokslinės kultūros raidos kontekste. Kadangi Kelmės rajonas dėl savo etninio paveldo, geografinės padėties ir ekonominės patirties yra unikalus kraštas, darantis ženklią įtaką moderniosios Tūkstantmetės Lietuvos kūrimui ir artimesnei bei tolimesnei ekonominei ateičiai, svarbu veikale išryškinti tiek dvasinę atmintį ir tradicijas, tiek ir dabartinius savivaldybės teritorijoje vykdomus projektus, verslo gaivinimą bei vystymą, socialines bei kultūrines programas. Publikacijos kaina keturiems knygos-albumo puslapiams – 4800 Lt +PVM (apie 6000 Lt – aut. pastaba). Manytume, kad pritarsite šiam leidybiniam projektui taip praturtindami šalies kultūrinę ekonominę istoriografiją ir pateiksite Lietuvai ir pasauliui užsakomąją publicistinę apybraižą apie Kelmės kraštui bei visos šalies socialinei ūkinei pažangai nusipelniusius žmones, jo istorines asmenybes – savanorius, partizanus, signatarus, mokslininkus, menininkus politikus ūkinius vadovus, žymius specialistus. Tai būtų prasmingas valstybės kūrėjų ir gynėjų įvertinimas. Pačią publikaciją padės paruošti redakcijos žurnalistai“. (Kalba netaisyta – aut. pastaba).
Tuomet posėdyje meras V. Andrulis entuziastingai kvietė visus narius pritarti šiam projektui ir kitų metų biudžete numatyti tam lėšų. Sakė, kad reikia prisidėti ne tik lėšomis, bet ir bendradarbiauti, pateikti medžiagą apie signatarus, iškilius rajono žmones ir t.t.
Komiteto pirmininkės pavaduotojas Egidijus Ūksas sutiko, kad kiekvienam lietuviui reikšminga bus 2018 metų vasario 16-oji diena. Todėl, kad gerai pasiruoštų rajonas, siūlė sudaryti komisiją šiai progai paminėti.
Meras V. Andrulis atkirto, kad dar yra daug laiko, artėja tarybos rinkimai ir tokią komisiją turėtų sudaryti nauji tarybos nariai.
Mačernius su meru V. Andruliu nesutiko, sakydamas, kad komisijoje turėtų dirbti kompetentingi žmonės ir to jokiu būdu nereikia palikti kitos kadencijos tarybos nariams.
Komitete buvo svarstoma galimybė pavesti jau dirbančioms savivaldybėje komisijoms pasiruošimą Lietuvos šimtmečio minėjimui. Tačiau E. Ūksas ir Z. Mačernius pastebėjo, kad kiekviena šių komisijų vertina tik tam tikrą siaurą sritį, o į naują komisiją turėtų būti įtraukti įvairių sričių specialistai.
Tikrai yra sveikintina, kai norima įamžinti Kelmės rajono pokyčius per šimtmetį. Tačiau kelia abejonių pernelyg didelis valdžios vyrų entuziazmas. Ar šis leidinys – ne valdžios atstovų noras pasireklamuoti už biudžeto pinigus? Kilę klausimai privertė pasidomėti viešąja įstaiga „Vilniaus informacijos centras“. Visų pirma, ar ši įmonė nėra skolinga. Pasirodo, kad Sodrai rugsėjo 29 dieną ji buvo įsiskolinusi 1589,43 Lt ir retą mėnesį ši įstaiga įsiskolinimų neturėjo. Antra, įmonė stebina darbuotojų kaita. Tai privertė pasidomėti planuojamos leisti knygos „Šimtmečio Lietuva“ redaktore Genovaite Paulikaite.
Įvedus į „Google“ paieškos sistemą G. Paulikaitės pavardę, pirma nuoroda į ją metama puslapyje „Lietuvoje veikia ir leidiniai – fantomai. Kontrastai.lt atvejis“. Čia Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius stebisi internetiniu leidiniu www.kontrastai.lt, kurį leidžia neaišku kas, tik po ilgų ieškojimų išsiaiškinama, kad jį leidžia G. Paulikaitė. Tačiau pagal Visuomenės informavimo įstatymą, kiekvienas viešosios informacijos rengėjas ar jo dalyvis turi paskirti asmenį, kuris atsako už visuomenės informavimo priemonės turinį.
Kita nuoroda į G. Paulikaitę metama puslapyje www.skundai.lt. Čia ši ponia kartu su Š. Rubinu viešai aptarinėjami nuo 2007 metų. Šiame puslapyje buvę darbuotojai rašo apie tai, kad šie du asmenys „slapstosi nuo darbo inspekcijos ir Sodros, pažeidinėja LR įstatymus, nemoka pinigų“. Kaip reikia vertinti tokius komentarus?
Dar viena nuoroda į šią ponią – „Rajono mokyklose: reketininkai ar tiesos skleidėjai?“. Pasirodo, ponia G. Paulikaitė dirbo „Verslo iniciatyvų skatinimo asociacijoje“. Ši asociacija siūlė rajonų savivaldybėms mokyti jaunuosius žurnalistus. Aišku, ne už dyką. Už dalyvavimą jaunųjų žurnalistų mokymuose savivaldybių Švietimo ir sporto skyrių buvo prašoma sumokėti po kelis tūkstančius litų.
Visos šios žinios apie G. Paulikaitę, klaidžiojančios interneto platybėse, privertė dar labiau pasidomėti šia asmenybe.
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, išgirdęs G. Paulikaitės pavardę, tik atsiduso: „Nerekomenduoju niekam su ja bendradarbiauti. Tai žmogus, padaręs daug negražių dalykų žurnalistikoje ir leidyboje, užsiimantis socialiai neatsakingu verslu, einantis lengviausiu keliu, siūlantis spausdinti brangius leidinius. Tačiau dažnas nepasidomi to leidinio kainos ir naudos santykiu“.
Radzevičius sakė, kad apie G. Paulikaitę daugiau gali papasakoti Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos valdybos pirmininkė Klaipėdos rajono laikraščio „Banga“ redaktorė Vilija Butkuvienė. Nieko gero apie G. Paulikaitę neišgirdau ir iš valdybos pirmininkės. „Ji mūsų asociacijai padarė daug žalos. Ir ne tik materialinės, bet ir moralinės“. Prieš maždaug 10 metų ji dirbo Kretingos laikraščio „Pajūrio naujienos“ redaktore. Tuomet buvo puiki redaktorė, žurnalistė. Žinau, kad po jos išėjimo iš redakcijos ji šiam leidiniui pridarė žalos. Dabar jau yra jam skolinga apie 50000 Lt. Jos pėdomis lipa antstoliai. Vienintelė jai gera žinia, kad dar neturi teistumo, nors jos kai kuria veikla jau domėjosi prokuratūra“. Vilija Butkuvienė sakė, kad su panašiu prašymu G. Paulikaitė kreipėsi ir į Klaipėdos rajono savivaldybę, tačiau pastaroji nebenori su šia ponia turėti jokių reikalų.
Apie VšĮ „Vilniaus informacijos centras“ direktorių Rimantą Šlajų internete irgi radau informacijos. Jo bendrovės, užsiimančios leidyba, keitė pavadinimus, viena – bankrutavo. O viena Genovaitės Paulikaitės įstaiga yra įtraukta į Skolų išieškojimo biuro (SIB) internetinį puslapį kaip SIB skolininkė.
Visi kalbinti pašnekovai teigė, kad nereikia skubėti, o reikia pasidomėti, su kuo tu dirbsi, kam skirsi pinigus? Ar tas leidinys turės išliekamąją vertę, ar jis pasieks bibliotekas? Rajono savivaldybė už 6000 Lt gaus 3 knygas. Idėja graži išleisti knygą-albumą „Šimtmečio Lietuva“, tačiau ar daug naudos iš to Kelmės kraštui? Iki šimtmečio paminėjimo dar daugiau nei treji metai, tai ar verta skubėti. Gal reikėtų susirinkti ir šnekėti visiems, kaip Kelmė paminės šią datą, o ne skubėti pasireklamuoti už biudžeto pinigus.
Beje, paskambinus į Lietuvos savivaldybių asociaciją (juk jei leidžiama knyga, tai joje turėtų atsispindėti visų savivaldybių veikla – aut. pastaba) atstovei viešiesiems ryšiams Simonai Žadvidaitei, pastaroji atsakė, kad apie jokį knygos „Šimtmečio Lietuva“ leidimą negirdėjo, į asociaciją niekas nesikreipė. Tai kaip atrodys knyga, jei kai kurių rajonų savivaldybės atsisako bendradarbiauti su VšĮ „Vilniaus informacijos centras“?