Verslumo įgūdžiai – gyvenimo universitetuose

Šiandien ne maža dalis kelmiškių jau žino individualios įmonės „Kelmės technika“ savininką ir vadovą, trisdešimt trejų metų Artūrą Kvintufelį. Ne vienas yra ką nors pirkęs šios įmonės parduotuvėje „Stiga“ Kelmės centre arba dar erdvesnėje bazėje įsikūrusioje buvusio paukštininkystės ūkio patalpose. Artūro įmonės sandėliai dar yra Uosių gatvėje, Pagojo kaime, taip pat šiuo metu jis rengia parduotuvę Raseiniuose. Be to, A. Kvintufelis aukcione nusipirko ir buvusio kino teatro „Rūta“ pastatą. Apie A. Kvintufelio įmonės sėkmę liudija ir neseniai gauta Ekonomikos ir inovacijų ministerijos nominacija už pelnytą antrą vietą pagal keturračių prekybos apimtis.

Artūras pats sako, kad verslumo įgūdžius įgijo gyvenimo universitetuose. Jo gyvenimas susiklostė taip, kad vidurinį įsilavinimą įgijo vakarinėje mokykloje. Dar besimokydamas pradėjo dirbti „Senukų“ parduotuvėje pardavėju-konsultantu. Paskui trejus metus dirbo UAB „Berka“. Bedirbdamas šioje bendrovėje, pradėjo po truputį prekiauti įvairia technika. Prekybos apimtys plėtėsi, tad nusprendė atsisakyti samdomo darbo „Berkoje“ ir pats įkūrė savo įmonę.

– Kai manęs paklausia, kada pradėjau verslą, juokaudamas atsakau, kad nuo šešerių metų, kai kieme bendraamžiams parduodavau saldainius. Jei rimtai, tai įmonę įkūriau prieš aštuonerius metus. Smulkesne technika pradėjau prekiauti dėl to, kad, dirbdamas „Senukuose“ ir „Berkoje“, su ja labiau susipažinau. Pavyzdžiui, „Berkoje“ dirbau su trimeriu, žoliapjove, kita technika. Todėl nuo jos ir prasidėjo įmonės gyvavimas. Be to, man ši prekybos sritis pasirodė stabilesnė. Juk maisto produktų galiojimo terminai riboti, buitinių prekių, t.y. šaldytuvų, dulkių siurblių, televizorių, skalbimo mašinų charakteristikos nuolat keičiasi, o žoliapjovės, motociklai, mopedai, keturračiai, šiltnamių įranga, žemės sodinimo technika, generatoriai yra pastovesni ir gali ilgai būti prekybos salėje, – sako A. Kvintufelis.

Kai jis pradėjo šį verslą, teturėjo septynis tūkstančius litų. Pinigų paskolino mama, sesuo, ėmė paskolą. Kai plėtėsi pardavimų apimtys, daugėjo ir apyvartinių lėšų. Dabar „Kelmės technika“ pirkėjams gali pasiūlyti apie du tūkstančius pavadinimų prekių. Taip pat turi ir parduodamos technikos remonto bazę. Įmonėje dabar dirba 16 žmonių be savininko ir buhalterės. Pasak Artūro, dar reikėtų bent keturių darbuotojų, kad įmonė galėtų normaliai veikti. Nors kai kurių pardavėjų-konsultantų ar kitų darbuotojų atlyginimai atskaičius mokesčius svyruoja nuo pusantro tūkstančio iki beveik dviejų tūkstančių eurų, tinkamų žmonių Kelmėje sunku rasti. Pastaruoju metu A. Kvintufelis patobulino darbo užmokesčio tvarką ir žmonės gauna ketvirtinius priedus, kurie priklauso nuo parduotų prekių kiekio.

– Noriu kuo giliau įleisti šaknis Kelmėje. Tačiau tikrovė tam kiša koją. Ir mieste, ir rajone mažėja gyventojų, tuo pačiu ir pirkėjų. Todėl prekiaujame visoje Lietuvoje. Turime tris automobilius, kuriais patys vežame pirkėjams prekes net į tolimiausius šalies kampelius. Man pačiam patinka važinėti po Lietuvą, gerėtis jos gražiais vaizdais, todėl su didžiausiu malonumu ir pats vykstu pas klientus, – kalba Artūras.

Negi nėra giminingų parduotuvių Ignalinoje ar Zarasuose, Kybartuose ar Kazlų Rūdoje, kad pirkėjų atsiranda ir iš tų kraštų? A. Kvintufelis atsako, kad šiais laikais atstumai jau nieko nereiškia. Pirkėjus vilioja įvairiomis akcijomis, parduodamos technikos garantiniu terminu, vilioja juos ir prekių pristatymu į namus bei kitais pasiūlymais. Daug prekių parduoda internetu.

Kai pirko buvusio kino teatro „Rūta“ pastatą, planavo jį pritaikyti pramogoms. Buvo minčių apie baulingo patalpų įrengimą, netgi pamąstydavo apie baseiną, kurio kelmiškiai pageidauja. Tačiau iš kelmiškių nuotaikų pajuto, kad tokios investicijos gali būti nuostolingos. Kol kas šio pastato paskirtis dėl biurokratinių trikdžių dar nepakeista. Kai ją pagaliau pavyks pakeisti, buvusiame kino teatre atidarys parduotuvę, o kitoje gatvės pusėje esančią parduotuvę „Stiga“ uždarys.

– Niekas greitai nepasidaro. Gal ketverius metus įvairūs tikrintojai stebėdavosi, kodėl mano įmonė beveik negauna pelno,– kalba A. Kvintufelis. – Atsakymas labai paprastas – ką uždirbdavau, tą investuodavau į įmonės plėtrą. Net ir savo asmeniniams poreikiams pasilikdavau tiek lėšų, kad jų užtektų svarbiausioms reikmėms. Ir padoresnį automobilį nusipirkau tik prieš ketverius metus. Dabar jau galiu sau leisti daugiau skirti pinigų ir buičiai, ir turiningesnėms pramogoms. Planų ateičiai yra daug. Bet jei nori juos įgyvendinti, turi nuolat pats tobulėti, pildyti žinių bagažą, nes, jei nors trumpam stabtelsi, tuoj gali iš pirmaujančio likti paskutiniu.

Stasio Maziliausko nuotraukos