Vežimą pastatė prieš arklį?

Redakciją pasiekė Kukečių seniūnijos gyventojų skundas, kad birželio pabaigoje–liepos pradžioje nuo Lupikų link Vijurkų, Padvarninkų, Pašventupės II, Deivių kaimuose tvarkomos pakelės, krūmai kertami ir išvežami į Kerkasius biokuro gamybai.

Su paklausimu kreipėmės į Kukečių seniūnę K. Turevičienę ir paprašėme atsakyti į klausimus: kada įvyko viešieji pirkimai šiems darbams atlikti, kas juos laimėjo, kokios įmonės viešuosiuose pirkimuose šiems darbams atlikti dar dalyvavo, už kokią sumą ši paslauga nupirkta, ar sutartyje yra kažkoks punktas apie seniūnijos aprūpinimą biokuru, jei nevyko viešieji pirkimai, kokiu pagrindu vykdomi šie darbai?

Atsiųstame atsakyme Kukečių seniūnė rašo: „Paklausime rašoma, kad kelyje Ku-45 (Lupikai-Vijurkai) ir Ku-20 (Vijurkų k.) vykdomas pakelių tvarkymas kertant ir išvežant krūmus į Kerkasius biokuro gamybai, tačiau minimam kelyje ir Kukečių seniūnijos teritorijoje tokie darbai nevykdomi. Atsižvelgiant į tai, kad tokio pobūdžio darbai nėra vykdomi Kukečių seniūnijoje, atsakyti į kitus paklausime pateiktus klausimus negaliu“.

Dar kartą seniūnės tenka klausti, ar pastaroji tikrai įsitikinusi, kad jos vadovaujamoje seniūnijoje nuo Lupikų link Vijurkų, Padvarninkų, Pašventupės II, Deivių kaimuose jokie pakelių tvarkymo, krūmų kirtimo ir išvežimo į ŽŪB „Kerkasiai“ biokuro gamybai darbai nebuvo vykdomi? Ar seniūnė savo seniūnijos per mėnesį laiko, kai darbai vyko, nė karto neapvažiavo? Beje, teko priminti, kad turime liepos 22 d. iki pietų darytas nuotraukas iš darbų vietos, buvo kalbintas ir darbus vykdęs ŽŪB „Kerkasiai“ darbuotojas, kuris tvirtino, kad pakelių tvarkymo darbai maždaug mėnesį vyko Kukečių seniūnijoje. Ar gali taip būti, kad aplinkinių kaimų gyventojai melavo, o ŽŪB „Kerkasiai“ savivaliavo?

Po šio paklausimo seniūnė K. Turevičienė, matyt, jau nutaria nebežaisti katės ir pelės žaidimo ir atsako į pateiktus klausimus. Atsakyme rašo: „Vadovaudamasi Kelmės rajono savivaldybės administracijos centralizuotų viešųjų pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. A-989 „Dėl Kelmės rajono savivaldybės administracijos centralizuotų viešųjų pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“, 39.1 papunkčiu, kuris pakeistas 2024 m sausio 17 d. įsakymu Nr. A-37 ir išdėstytas taip: „39.1. Kai supaprastinto pirkimo (įskaitant ir mažos vertės pirkimus) sutarties vertė neviršija 10 000 Eur be PVM (t. y. yra lygi 10 000 Eur be PVM arba mažesnė) ir kitais VPĮ 86 straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais, viešojo pirkimo sutartis gali būti sudaroma žodžiu. Tokių pirkimų lydimieji dokumentai yra sąskaitos faktūros, kurias tvirtina Administracijos Apskaitos skyriaus vedėjas arba kitas Administracijos direktoriaus įgaliotas asmuo.“ Apklausą žodžiu atlikome gegužės mėnesį, antroje mėnesio pusėje.

Atlikus apklausą ir apsilankius kaimyninėse seniūnijose, kad įvertinti darbų kokybę, priėmėm sprendimą, kad geriausiai kokybės ir kainos santyki atitinka įmonė ŽŪB „Kerkasiai“.

Žodžiu apsiklausiau šias įmones UAB „Vadaksta“, UAB „Limega“, ŽŪB „Kerkasiai“, taip pat domėjausi UAB „Krikepa“ darbu. Patikslinu: atliktų darbų apžiūra kaimyninėse seniūnijose vyko apie gegužės 6–10 d. Pirmasis skambutis ŽŪB „Kerkasiai“ direktoriui buvo gegužės 21 d. , su UAB „Vadaksta“ vadovu buvo kalbėta apie gegužės 13–17 d., su UAB „Limega“ atsakingais darbuotojais kalbėta apie gegužės 16–17 d.

Paslauga perkama buvo taip: 1 moto valanda – 75 Eur. + PVM (1 moto valanda – 90,75 Eur su PVM). Pirkome paslaugą ekskavatoriaus nuoma su operatoriumi. Buvom numatę šiam keliui, griovių kasimo ir formavimo darbams, skirti iki 10 000 Eur.

Viešojo pirkimo sutartis buvo sudaryta žodžiu. Kadangi biokuro gamyba nebuvo vykdoma atliekant remonto darbus minimame kelyje, tai ir punktas apie seniūnijos aprūpinimą biokuru nebuvo aptartas.

Viešieji pirkimai įvyko VIPIS sistemoje. Šiuo metu laukiu pasirašyto atliktų darbų akto ir sąskaitos už paslaugą (ekskavatoriaus nuoma su operatoriumi).

Papildoma informacija.

Šio kelio remonto darbai buvo aptarti seniūnaičių sueigos metu (2024-04-23) ir nutarta, kad šis kelias seniūnijos lygiu yra prioritetinis remonto darbams (griovių kasimui ir kelkraščio formavimui bei skaldavimui) atlikti, dėl savo prastos būklės. Tam pritarė seniūnaitės Daiva Žemeckienė ir Renata Šarauskienė, bendruomenės pirmininkė Lina Radavičienė ir ūkininkų sąjungos atstovas Andrius Augustis.

Kelio Ku-45 ir Ku-06 kaimyninių sklypų savininkai žinojo apie vykdomus darbus ir jokių problemų nekilo, su jais buvo suderinti darbai. Manau, jie gali patvirtinti, kad biokuro gamyba šiame kelyje nevyko“.

Jau anksčiau straipsnyje „Biudžetas – nėra guminis“, bet kai kam jis – aukso kasyklos? (II)“ rašėme, kad per dvejus su puse metų Savivaldybės administracija ŽŪB „Kerkasiai“ nepagailėjo bemaž 70 tūkst. Eur. Tai suma, kuri paskelbta Centriniame viešųjų pirkimų portale. Tačiau ne visi viešieji pirkimai yra paskelbti šiame portale, kiti viešieji pirkimai vykdomi per Savivaldybės viešųjų pirkimų informacinę sistemą (VIPIS), todėl suma gali būti įspūdingesnė. Beje, seniūnės atsakyme nurodyta, kad vykdant žodinę apklausą ŽŪB „Kerkasiai“ buvo apklausti paskutiniai. Žinant jau dviejų bendrovių pasiūlytą kainą, kas pasiūlys mažiausią?

Teko girdėti ūkininkų skundų, kad jiems nepavyksta laimėti savo seniūnijos vykdomų viešųjų pirkimų, nors galimybių ir technikos darbams atlikti turi.

Kadangi Kukečių seniūnė K. Turevičienė atsakė, jog vis dėlto pakelių tvarkymo darbai jų seniūnijoje vyko, paprašėme pateikti visų viešųjų pirkimų sutarčių nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. liepos 31 d. su ŽŪB „Kerkasiai“ kopijas bei VIPIS ekrano nuotraukas, kuriose matytųsi, kada viešųjų pirkimų sutartys su ŽŪB „Kerkasiai“ registruotos.

Seniūnė K. Turevičienė atsakė: „Kaip jau buvau minėjusi anksčiau, sutartys yra žodinės (mažos vertės neskelbiama apklausa), todėl rašytinės sutarties jums pateikti negaliu. Nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. liepos 31 d. buvo sudarytos dvi tokio pobūdžio (žodinės) sutartys su ŽŪB „Kerkasiai“. Vėliau, atlikus paslaugą ir žinant konkretų suteiktos paslaugos (Ekskavatoriaus nuoma) kiekį, žodinė sutartis registruojama VIPIS sistemoje ir DVS Kontora. Tokių pirkimų lydimieji dokumentai yra sąskaitos faktūros (šiuo atveju dar pridedamas Atliktų darbų aktas), kurias tvirtina Administracijos Apskaitos skyriaus vedėjas arba kitas Administracijos direktoriaus įgaliotas asmuo.“ Daugiau jokių sutarčių su ŽŪB „Kerkasiai“ neturėjome.

VIPIS sistema yra vidinių duomenų sistema, todėl jos viešinti (darant ekrano nuotraukas) negaliu. Sutarčių su ŽŪB „Kerkasiais“ registracijos numeriai: 1. SUT-8488/2024 (registracijos data 2024-07-25), suma – 4537,5 Eur (su PVM) (Kelio Ku-54 ir Ku-20 atkarpos griovio kasimas ir formavimas, dirbta moto valandų – 50 val.); 2. SUT-8489/2024 (registracijos data 2024-07-25), suma – 9891,75 Eur (su PVM) (Kelio Ku-45 ir Ku-06 atkarpos griovio kasimas ir formavimas, dirbta moto valandų – 109 val.)“.

Įdomu, ar visose mūsų Savivaldybės įstaigose galioja tokia viešųjų pirkimų praktika, kurią nurodė seniūnė K. Turevičienė: „Vėliau, atlikus paslaugą ir žinant konkretų suteiktos paslaugos (Ekskavatoriaus nuoma) kiekį, žodinė sutartis registruojama VIPIS sistemoje ir DVS Kontora“?

Viešųjų pirkimų tarnybos vyresniosios patarėjos Evelinos Butkutės-Lazdauskienės paklausėme, ar informaciją apie viešuosius pirkimus VIPIS galima pildyti po darbų atlikimo? Atsakyme rašoma: „VIPIS ar kitu būdu pirmiausia suvedami duomenys, suformuojamas užsakymas, jis patvirtinamas – kitaip tariant atliekami pirkimo inicijavimo veiksmai, o tada vyksta pirkimas. Registravimas jau po pirkimo, jei nebuvo atlikta jokių kitų pirkimo inicijavimo veiksmų, tai prieštarautų VPĮ. Bet VIPIS yra pačios perkančiosios organizacijos įsigytas įrankis, ir tai nėra VPT kontrolės objektas“.

Iš atsakymo galime daryti išvadą, kad seniūnija, registruodama viešuosius pirkimus VIPIS po darbų atlikimo, pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymą. Įdomu, ar tai mūsų Savivaldybės praktika, ar tik pavienis atvejis?

O dabar apie želdinių priežiūrą vietinės reikšmės viešųjų kelių zonoje. Įdomu, pagal kokią tvarką tvarkomi želdynai Kelmės rajono vietinės reikšmės keliuose, kaip užpajamuojami iškirsti krūmai? Šiuos du klausimus uždavėme merui I. Petkevičiui. Atsiųstame atsakyme, kurį ruošė Turto valdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja R. Parnarauskienė, rašoma: „Atsakydami į Jūsų paklausimą dėl želdinių tvarkymo informuojame, kad želdynai ir želdiniai tvarkomi vadovaujantis Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2022-06-23 sprendimu Nr. T-201 „Dėl Kelmės rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių patvirtinimo“.

Želdinių genėjimo, kirtimo metu susidariusios žaliosios atliekos (šakos), mediena gali būti panaudojama biokuro gamybai, taip pat socialinėms įmonėms, organizacijoms, šeimoms, asmenims aprūpinti kuru arba paliekamos šakos vietoje.

Medžiai, augantys vietinės reikšmės kelio juostoje ir kai dėl blogos būklės kelia grėsmę užvirsti ant kelio yra kertami, užpajamuojami kaip malkinė mediena ir naudojama savivaldybei priklausančių pastatų-patalpų, esančių seniūnijose, šildymui.“

Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 5 straipsnis nurodo, kad savivaldybių atstovaujamos institucijos ne tik „tvirtina savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisykles“, bet „Savivaldybių vykdomosios institucijos ar jų įgalioti savivaldybių administracijų direktoriai organizuoja želdinių priežiūrą vietinės reikšmės viešųjų kelių juostose, sanitarinės apsaugos zonose, išskyrus sanitarinės apsaugos zonas, nustatytas privačioje žemėje, urbanizuotų teritorijų elektros tinklų apsaugos zonose“.

Vienu žodžiu, buvo klausta, kaip organizuojama želdinių priežiūra mūsų Savivaldybės vietinės reikšmės viešųjų kelių juostose, sanitarinės apsaugos zonose, o atsiųstame atsakyme nurodytos Kelmės rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklės.

2023 m. ataskaitoje KA-7 Savivaldybės kontrolierė buvo įrašiusi Savivaldybės administracijai rekomendaciją, pasitvirtinti tvarką, kaip organizuojama želdinių priežiūra mūsų Savivaldybės vietinės reikšmės viešųjų kelių juostose, sanitarinės apsaugos zonose. Deja, ši rekomendacija vis dar neįgyvendinta. Gal kažkam yra naudinga, kad mūsų Savivaldybės administracija nepasitvirtina tvarkos, kaip organizuojama želdinių priežiūra mūsų Savivaldybės vietinės reikšmės viešųjų kelių juostose, sanitarinės apsaugos zonose?

Ir dar vienas pastebėjimas: kodėl Savivaldybei turi rūpėti biokuras? Gal Savivaldybė turėtų galvoti apie savo funkcijas, o ne apie privataus verslo privatų interesą?

Beje, apžiūrint darbus, kurie vyko Kukečių seniūnijoje, teko pastebėti, kad pakelėse kasant griovius buvo pažeistos ne vieno medžio ar krūmo šaknys. Tik laiko klausimas, kad šie želdiniai žus ir iš jų bus galima gaminti biokurą.