Vilnius atvėrė vartus į Žemaitiją

Rita ŠČIGLINSKIENĖ

Kaip ir visada, paskutinį savaitgalį prieš Šv. Kazimierą Vilniuje rengiama Kaziuko mugė. Užpernai Kaziuko mugėje šeimininkavo dainingieji dzūkai, pernai vilniškiai ir Vilniaus svečiai džiaugėsi aukštaitiška šnekta, o šiemet sostinėje kovo 2–4 d. šeimininkavo žemaičiai.

Kaziuko mugė – daugiau nei 400 metų puoselėjama tradicija. Šventės ištakos siekia 1521 metus, kai popiežius Leonas X paskelbė karalaitį Kazimierą (1458–1484) šventuoju. Tai vienintelis šventasis iš Lietuvos. Kanonizacijos iškilmės 1604 m. įvyko Vilniaus katedroje. Pasak istorikų, tai buvo didžiulis įvykis miestelėnams, kurie šventės metu stengėsi kuo daugiau parduoti ir nupirkti.

Šių metų „Kaziuko mugėje“ dalyvavo ir būrys Kelmės krašto tautodailininkų, savo darbus Vilniaus rotušėje eksponavo Kelmės krašto dailininkai, o į renginių gausybę įsipynė ir Kelmės Mažojo teatro artistai.

Rotušės aikštėje mirguliuojančioje mugėje savo amatą pristatė tautodailininkai: medžio drožėjas Aivaras Norbutas, pynėja iš šiaudelių Kornelija Lopetienė, akmentašys, medžio drožėjas Linas Mockus, lazdų drožėjas Mečislovas Ežerskis, akmentašys, meno kūrėjas Valdas Bandza, audėja Marė Žukauskienė. Akį traukė tautinio paveldo sertifikatu sertifikuoti Birutės Kmitaitės audinių raštai. Įsigyti tradicinių žalvario papuošalų siūlė juvelyrė Rasa Špokauskaitė, riešinių ir sodų – Ingrida Lisenkova. O paragauti skanios duonelės kvietė duonos kepėjas Steponas Jautakis.

Vilniaus rotušėje surengta Žemaitijos profesionalių dailininkų darbų paroda „Vilnius-vartai į Žemaitiją“, kurioje Kelmės kraštą atstovavo tytuvėniškiai Aloyzas Pacevičius, Danguolė Žukauskienė, Agnė Kačenauskaitė, kelmiškiai Andrius Seselskas, Irena Sabaitienė ir Palendrių vienuolyno vienuolis Michel Morlet.

Po šios parodos pristatymo Vilniaus rotušėje parodytas spektaklis „Kražių skerdynės“. Prieš spektaklį Kelmės rajono Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojas A. Krutkevičius susirinkusiems pristatė Kelmės kraštą, o su R. Kaškausko pjese „Kražių skerdynės“, režisuota A. Armono, supažindino profesorius A. Motuzas.

– Šis spektaklis unikalus tuo, jog krikščioniškosios bažnyčios istorija parodoma per vieną etninį regioną–Kražius. Pagrindinė spektaklio idėja–Meilė: meilė tikėjimui, meilė tėvynei, meilė žmogui,– kalbėjo A. Motuzas. – Šiame spektaklyje parodomas dar vienas Kelmės krašto unikumas. Čia susikerta trys konfesijos: stačiatikių, Romos katalikų ir protestantų bažnyčios. Unikalu spektaklyje ir tai, jog per bažnyčios istoriją pristatomas ir to krašto žmonių etninis gyvenimas: gyva giesmė, gyva tarmė, gyvas to krašto Šv. Roko garbinimas.

Šiltai žiūrovai priėmė Kelmės mažojo teatro spektaklį, stovėdami plojimais dėkojo už šią žemaičių dovaną Vilniui.