35-ąjį kartą vėl laisvai šventėme Vasario 16-ąją

Šiemet jau trisdešimt penktą kartą po beveik penkis dešimtmečius trukusio sovietinės valdžios draudimo šventėme Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Pirmą kartą naujausioje Lietuvos istorijoje ji viešai buvo švenčiama Atgimimo laikais – 1989 metais, kai dar sovietinės Lietuvos valdžia, Sąjūdžio spaudžiama, Vasario 16-ąją paskelbė nedarbo diena. Po metų šios šventės išvakarėse paskutinės kadencijos sovietinės Lietuvos Aukščiausioji taryba, kurios deputatai buvo Vlada Andrulienė iš tuometinės Grimzių ir Kęstutis Gedminas iš Kelmės apylinkių, priėmė įstatymą, reglamentuojantį valstybines šventes ir atmintinas datas. Švente buvo paskelbta ir Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Praėjusios savaitės viduryje Lietuvos valstybės atkūrimo 105-osios metinės įvairiais renginiais paminėtos ir Kelmėje.

Kolekcijoje – ir Vasario 16-osios aktas

Dar šios šventės išvakarėse į mūsų redakciją paskambino kelmiškis Vainius Urbonavičius, turintis gausią grožinės literatūros, filosofijos, istorijos ir kito turinio knygų biblioteką bei sukaupęs daug dar praėjusio amžiaus pradžią siekiančių spaudos leidinių, ir pasakė, jog saugo „Lietuvos aido“ laikraščio numerį, kuriame ir išspausdintas vasario 16-osios aktas. Šis 1918 metų vasario 18-osios dienos „Lietuvos aido“ numeris Vainiaus bibliotekoje atsirado netikėtai. Dažnam vyresniosios kartos kelmiškiui istoriją nuo 1945 iki 1973 metų dėstė Juozas Stasiulaitis. Jis buvo baigęs teisės ir istorijos studijas. Tarpukario metais Šiauliuose dirbo teisėju. Nuo pokario metų iki pat mirties praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pradžioje dirbo ir gyveno Kelmėje. J. Stasiulaitis turėjo labai turtingą biblioteką. Net knygos netilpo į lentynas ir name buvo tiesiog sukrautos. Jį laidojo ir turtą paveldėjo giminaičiai.

– J. Stasiulaičio artimieji kažkaip sužinojo, kad aš ir mokytojas Vytautas Urbikas domimės senomis knygomis. Kai giminaičiai tvarkė mokytojo namą, pakvietė mus peržiūrėti jo biblioteką ir leido pasiimti knygų, kokių tik norime. Pamenu, bibliotekoje radau netgi caro laikais leistą pasaulio filosofijos istoriją. Sutapo, kad tuo metu arklio traukiamu vežimu į J. Stasiulaičio sodybą atvyko makulatūros surinkėjas. Kai pamačiau, ką Juozo giminaičiai nori išmesti į makulatūrą, paprašiau, kad to nedarytų ir pasiūliau laikraščius bei žurnalus parduoti. Velionio giminaičiai pasakė, kad užmokesčio nereikia ir galiu imti, ką tik noriu. Taip savo biblioteką papildžiau tarpukario ir sovietų laikais leista periodika. Bibliotekoje atsirado ir tarpukario metais leisti „Lietuvos aido“ komplektai. Taip pat ir 1918-aisiais leisti šio laikraščio numeriai. Tarp jų aptikau ir laikraštį su Lietuvos valstybės atkūrimo aktu. Pasirodo, jis jau tapo bibliografijos retenybe. Nenuostabu, nes prabėgo daug laiko. Be to, šį tiražą konfiskavo tuomet dar Lietuvoje šeimininkavusi vokiečių valdžia. Kai prieš kelerius metus Kelmėje lankėsi europarlamentaras, Vokietijos archyvuose atradęs Vasario 16-osios akto originalą, Liudas Mažylis, po susitikimo priėjo prie manęs ir pasakė: „Pavydžiu Jums, kad turite tokį istoriškai reikšmingą „Lietuvos aido“ numerį. Deja, aš jo neturiu. Buvau tik pasiskolinęs“, – pasakojo V. Urbonavičius.

Vandentiekio bokšte iškelta trispalvė

Rašėme, kad Kelmės profesinio rengimo centro bendruomenė pasiuvo devynių metrų pločio ir penkiolikos metrų ilgio Lietuvos trispalvę, šių metų sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną ją iškilmingai perdavė UAB „Kelmės vanduo“ kolektyvui ir paprašė, kad ją Vasario 16-ąją iškeltų vandenvietės bokšte. Priminsime, kad šio bokšto aukštis yra apie 60 metrų, tai antras pagal aukštį statinys Kelmėje. Aukštesnė už jį tėra Kelmės katalikų bažnyčia, kurios aukštis 75 metrai.

Vasario 15-ąją ir įvyko iškilminga vėliavos pakėlimo ceremonija. Tiesa, ji buvo labiau simbolinė, nes pirminis kėlimo sumanymas nepasiteisino. Vėliavą keliant nuo žemės lynu, ši užstrigo, įplyšo ir po kalbų iškilmių dalyviai išsiskirstė. Vėliau vėliavą operatyviai susiuvo, pakėlė šalia bokšto, tačiau įspūdžio ji nedarė. Po to vėliavą pritvirtino prie vandenvietės bokšto apsauginės tvorelės, o Vasario 16-ąją ji suplevėsavo paties bokšto viršūnėje.

O simbolinėje vėliavos pakėlimo ceremonijoje apie bendradarbiavimą, įgyvendinant šią originalią idėją, papasakojo Kelmės profesinio rengimo centro ir UAB „Kelmės vanduo“ direktoriai Mindaugas Čerkauskas ir Mindaugas Užmiškis. Mūsų rajono meras Ildefonsas Petkevičius ir savivaldybės administracijos direktorius Stasys Jokubauskas padėkas įteikė minėtų kolektyvų vadovams bei profesinio rengimo centro mokytojai Reginai Palubinskienei, siuvusiai šią vėliavą.

Iškilmės krašto muziejuje

Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną kelmiškiai ir miesto svečiai rinkosi į Kelmės dvaro sodybą, kurioje dabar įsikūręs Krašto muziejus. Iškilmingą minėjimą vedė Kelmės mažojo teatro aktorė Vilma Žukauskienė. „Tadujos“ ir „Judlės“ folkloro ansambliams giedant Lietuvos Respublikos himną, kariai savanoriai pakėlė mūsų valstybės trispalvę.

Vėliau iškilmės tęsėsi muziejaus salėje. V. Žukauskienė priminė Vasario 16-osios akto pasirašymo aplinkybes bei paminėjo šį istorinį dokumentą rengusius signatarus: Joną Vileišį, Petrą Klimą, Mykolą Biržiškį, Steponą Kairį. Susirinkusius pasveikino meras i. Petkevičius.

Meninę kompoziciją „Ateis ir tau diena žadėta“ parodė Kelmės kultūros centro mėgėjų teatro kolektyvas „(Ne)Taktiški“.

Minėjimą užbaigė grupės „Dars“ ir solistės Jurgitos Gelumbickienės pasirodymas. Šio pusvalandį trukusio koncerto metu pirmą kartą tokio minėjimo istorijoje sukosi poros.

Raštingiausio moksleivio konkursas

Šventėje tradiciškai buvo pagerbti ir raštingiausio mokinio konkurso nominantai.

Raštingiausio mokinio konkursas Kelmės rajone organizuojamas 16-ąjį kartą ir yra labai populiarus. Per šį laikotarpį konkurse dalyvavo 1410 mokinių, nugalėtojais buvo pripažintas 61 mokinys, prizines vietas pelnė 262 mokiniai. 2023 m. sausio 24 d. diktantą rašė 58 penktų–dešimtų klasių mokiniai iš rajono mokyklų. Viena mokinė diktantą parašė be klaidų, 19 mokinių užėmė prizines vietas.

Diktantų tekstus labai atsakingai parinkusi lietuvių kalbos mokytojų grupė siekė, kad turinys būtų aktualus paaugliui, ugdytų gimtosios kalbos grožio pajutimą, formuotų moralines nuostatas, pilietinės atsakomybės svarbą.

Raštingiausio rajono mokinio konkurso nugalėtoja tapo Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazijos 6 klasės mokinė Luknė Karpenkaitė (vyresnioji lietuvių kalbos mokytoja Jolanta Bakutienė).

Pirmosios vietos laimėtojomis tapo: Emilija Gedvilaitė, Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazijos 10 klasės mokinė (lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Emilija Kvietkuvienė), Kamilė Stamburaitė, Kelmės Jono Graičiūno gimnazijos 10 klasės mokinė (lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Vaida Karabienė).

Raštingiausias mokines ir jų mokytojas pasveikino I. Petkevičius bei Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Justina Zaleckienė.

Pristatyta paroda

Iškilmingame minėjime Kelmės krašto muziejaus direktorė Danutė Žalpienė pristatė parodą „O skambink per amžius vaikams Lietuvos…“. Ši paroda skirta JAV lietuvių iniciatyva nulietam Lietuvos laisvės varpui.

Siekdamas garsinti Lietuvos vardą, 1919 m. gegužės 9 d. Čikagos lietuvių konferencijoje advokatas Jonas Bagdžiūnas-Borden pasiūlė nuliedinti nepriklausomybės simbolį – Laisvės varpą ir įteikti jį Amerikos lietuvių seimui, kuris turėjo įvykti birželio 9 d., o Seimas padovanotų šį varpą Lietuvai.

Laisvės varpo idėją J. Bagdžiūnas susiejo su JAV Laisvės varpu (Liberty Bell), kuris skambėjo 1776 m. liepos 8 d., kai buvo viešai skaitoma liepos 4 d. JAV Nepriklausomybės deklaracija.

Lietuvai skirtas Laisvės varpas buvo užsakytas ir nulietas Sent Luiso metalurgijos gamykloje (St. Loui, MO) pagal JAV Filadelfijos Laisvės varpą – vieną svarbiausių JAV nepriklausomybės simbolių. Varpas buvo 4 pėdų (121,92 cm) aukščio ir 3 pėdų (91,44 cm) pločio. Svėrė 1 000 svarų (500 kg) be rėmų, o su rėmais 1 200 svarų (600 kg). Vienoje varpo pusėje buvo užrašytas Broniaus Kazio Balučio sukurtas tekstas „O skambink per amžius vaikams Lietuvos, kad laisvės nevertas kas negina jos“, o kitoje – „Amerikos lietuvių seimas Lietuvai, birželio 9, 10 ir 11 d. 1919 m. Chicago, IL.L.“

Laisvės varpas buvo atidengtas ir suskambėjo pirmą kartą 1919 m. birželio 8 d., Čikagos „Auditorium“ teatre, Amerikos lietuvių seimo išvakarėse. Renginyje dalyvavo 4 000 žmonių, iš jų ir Čikagos municipaliteto ir JAV federalinės valdžios atstovai. Laisvės varpas buvo pastatytas priekyje ir apdengtas JAV ir Lietuvos vėliavomis. Varpas dar metus keliavo po Ameriką ir 1920 m. rugpjūčio 20 d. Čikagoje, „Auditrium“ teatre, Laisvės varpo komiteto pirmininkas Jonas Bagdžiūnas jį perdavė Lietuvos atstovui Jonui Vileišiui. Nuo 1920 m. rugpjūčio 15 d. Laisvės varpas perėjo į Lietuvos valstybės rankas.

Laisvės varpas per Liepoją pasiekė Lietuvą 1922 m. sausio 13 d. Nors JAV lietuvių pageidavimu Laisvės varpas turėjo būti įkeltas į Gedimino pilies bokštą, bet Vilnius tuo metu buvo okupuotas Lenkijos ir to nebuvo galima padaryti. Ministrų kabineto sprendimu, varpas buvo perduotas Karo muziejui ir daugiau kaip mėnesį buvo eksponuojamas šalia paminklo Žuvusiems už Lietuvos laisvę, po to įkeltas į muziejaus Kariliono bokštą ir vasario 16 d. iškilmingai pašventintas. Tarpukariu Laisvės varpas skambėdavo politinių, karinių ir kultūrinių švenčių dienomis.

Sovietų ir nacių okupacijų metu Laisvės varpas neskambėjo. Viena išimtis – 1941 m. birželio 23 d. sukilimas, kada varpas sugaudė, paskelbdamas Nepriklausomybės atstatymą. Po to ilgiems dešimtmečiams nutilo. Pirmą kartą Laisvės varpas suskambo 1989 m. vasario 16 d., atidengiant Laivės paminklą. 2005 m. lapkričio 15 d. remontuojant Vytauto Didžiojo karo muziejaus bokštą, Laisvės varpas buvo nuimtas ir eksponuojamas muziejaus viduje iki 2006 m. balandžio 6 d. Tuo metu jį pamatė apie 20 tūkstančių žmonių. Šiandien Laisvės varpas kabo muziejaus bokšte ir skamba įvairių iškilmių metu. Šiais metais, švenčiant Nepriklausomybės 100-metį, Laisvės varpas  skambėjo 100 dūžiu, sveikindamas Lietuvą su jubiliejumi. Juo skambino Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius partizanas Stasys Dovydaitis.

S. Maziliausko nuotraukos