Gyvenimas neleidžia palūžti
Ona PETRAVIČIENĖ
Beveik prieš pusmetį Kražių seniūnijos Butkiškės kaimo gyventoja Rita Žymantienė savo gyvenimą padalino į dvi dalis – prieš ligą ir po jos…
Ritą namuose radau vieną. Vyras Stasys iš pat ryto turėjo reikalų Kelmėje, jauniausioji dukra Aušrinė buvo mokykloje. Dvi vyresnės dukros yra sukūrusios savo šeimas ir gyvena atskirai: Rasa su vyru ūkininkauja prie Kražių, o pardavėjos specialybę turinti Sonata paliko Kelmės „Maximą“ ir dabar su šeima darbuojasi Jungtinėje Karalystėje. Nors po patirto insulto Rita ne tik sunkiai vaikšto, bet ir kalba, artėjant vidudieniui moteris iš lėto sukosi virtuvėje.
– Grįš vyras, dukra norės valgyti. Nors po operacijos ir galva sukasi, ir mažai ką galiu padirbti, bet stengiuosi iš paskutiniųjų. Juk ant namiškių pečių dabar ir taip griuvo visas mūsų ūkis, nors mano vyras gera sveikata irgi pasigirti negali. Tačiau trauktis neturime kur,– lėtai rinkdama žodžius kalbėjo nė pusamžio nesulaukusi moteris.
Rita, kaip ir josios Stasys, vietinė. Kartu su broliu augusi netoli Butkiškės, vėliau mergina nusprendė pagyventi Panevėžyje, kur mokėsi audėjos specialybės. Tik dirbti pagal profesiją neteko. Butkiškės kaimo šokiuose susidraugavusi su aštuoneriais metais už save vyresniu Stasiu ir jį pamilusi, Rita, be didesnės graužaties atsisveikino su miesto gyvenimu ir grįžo į tėviškę. Traktorininko elektriko specialybę turintis vyras 1990 metais Butkiškėje gavo valdišką „alytnamį“, kuriame ir iki šiolei sutuoktiniai gyvena. Kai neliko kolūkio tris dukras auginę Žymantai nesėdėjo rankas sudėję. Kaip ir dauguma buvusių kolūkiečių ūkininkauti šeima pradėjo nuo 3 ha žemės ir dviejų karvių. Vėliau prie žemės, gautos iš valstybės, dar pridėjo Ritos ir Stasio tėvų nuosavą žemę, ir bendras jos plotas pasiekė beveik 40 ha. Prisiaugino daugiau galvijų, laikė kiaules. Ir nors Butkiškės kaime šeima turi tik kelis ha žemės ir atėjus ganiavai galvijus tekdavo išvaryti toliau nuo namų, bet kol sutuoktiniai neturėjo didesnių sveikatos problemų, tai ir ūkininkauti nebuvo sudėtinga. Stasys rūpinosi žeme ir technika, o Rita – gyvuliais ir šeima. Bet, dviem dukroms palikus tėvų namus, liga netikėtai prispaudė Stasio pečius. Vyrui nespėjus gerai pasveikti, insultas netikėta pakirto Ritą… Tačiau ir praradę sveikatą sutuoktiniai iš paskutiniųjų stengiasi išlaikyti ūkį.
– Kiaulių nebelaikome, bet turime 10 melžiamų karvių, veršių. Dabar jas melžia ir prižiūri vyras. Jei neturėtume gyvulių, iš kur reikėtų imti pinigų gydymuisi? Nesame socialiai remtini, todėl tik mūsų pačių reikalas, kaip kapanosimės, patekę į bėdą. Pinigų reikia ne tik vaistams, kelionėms pas gydytojus, bet ir mokesčiams, gimnazistei dukrai,– atviravo Rita.
Ūkis registruotas Stasio vardu, o Rita – ūkininko partnerė, todėl ir mokesčiai skaičiuojami už du asmenis. Įpratę gyventi tik iš pačių užsidirbtų pinigų, Žymantai ir dabar kasryt keliasi penktą valandą. Nors Rita dar nekokia Stasio pagalbininkė, bet tikisi, kad jos sunki liga po truputį atsitrauks ir dabartiniai moters rūpesčiai liks tik kaip skaudūs prisiminimai.