Apie medikus ir mediciną
Alvydas GEŠTAUTAS
Šios kadencijos rajono tarybos Socialinių klausimų ir Sveikatos apsaugos komitetas, kuriam vadovauja Ona Granickienė, jau du kartus posėdžiavo ir nagrinėjo aktualias ne tik pačiai savivaldybei, bet ir rajono bendruomenei sveikatos apsaugos problemas. Pirmajame posėdyje politikai analizavo bendrą asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos ataskaitos projektą, kuriam vėliau pritarė ir rajono taryba. Kitame posėdyje nagrinėjo šių įstaigų kiekybinius ir kokybinius veiklos vertinimo rodiklius 2015 metais. Tačiau šio komiteto nariai išėjo iš abiejų posėdžių, taip ir nesulaukę atsakymų į daugelį klausimų.
Kodėl liko klaustukai?
Pirmiausia „kaltas“ vienintelis medikas, dirbantis rajono taryboje, Stasys Lekšas. Jis daugiausia klausimų turėjo savivaldybės administracijai. Nuo jo pagal aktyvumą nedaug atsiliko ir buvęs administracijos vicedirektorius Vincas Metrikis. Politikams buvo neaišku, kodėl net 4935 žmonės, prisirašę prie vieno ar kito pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC), nemoka privalomojo sveikatos draudimo mokesčio (PSDM), kodėl vienose sveikatos įstaigose darbo mokos fondas sudaro 90, o kitose svyruoja apie 75 proc., kodėl vienur išlaidos valdymui sudaro 3,5, kitur – 16-18 proc. nuo bendrų viešosios įstaigos sąnaudų ir t.t. Be to, kai kurie komiteto nariai stebėjosi, kodėl ne visos gydymo įstaigos užpildė dokumentus pagal rajono tarybos patvirtintą tvarką.
– Lina (savivaldybės vyr. gydytoja Eitmantytė – aut. pastaba) yra kvalifikuota specialistė ir turėjo pareikalauti iš vadovų tvarkingų dokumentų,– viename Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos komiteto posėdyje kalbėjo savivaldybės administracijos direktorė Irena Sirusienė.
– Lina, nebijokite gydytojų ir būkite reikli jiems,– ragino meras Vaclovas Andrulis. – Jei medikai pristatė netinkamai parengtas ataskaitas, dokumentų projektus, jų nepriimkite.
– Aš noriu paprieštarauti,– atkirto S. Lekšas. – Ar medicinos įstaigų vadovai tokie neraštingi, kad nesugeba užpildyti nesudėtingo dokumento? Juk daktarais nedirba pradines mokyklas baigusieji. Be to, ar normalu, kai mes praėjusių metų ataskaitas, šių metų gaires nagrinėjame gegužės mėnesį? Pagal rajono tarybos sprendimą tos darbus reikėjo padaryti metų pradžioje. Žinoma, ir savivaldybės gydytoja turi būti labai reikli „centrų“, „centriuko“ ir ligoninės vadovams.
Kai gegužės 18 d. rajono tarybos posėdyje buvo tvirtinama 2014 m. asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos ataskaita, į jį buvo pakviesti ir gydymo įstaigų vadovai. Bet tuomet rajono politikai jiems klausimų neturėjo. Rajono tarybos narys Zenonas Mačernius retoriškai klausė kolegų:
– Pasakykite, kieno sumanymu žmones gaišinome pusdienį, jei neturime jiems klausimų?
Politikos veteranas atsakymo į betikslį medikų trukdymą neišgirdo.
„Bičiuliui“ po posėdžio S. Lekšas sakė jog turėjo vadovams klausimų, tačiau jis dirba Kelmės rajono PSPC ir dėl viešų bei privačių interesų galimo konflikto diskusijoje ir balsavime nedalyvavo.
Dar vėliau, kai Socialinių klausimų ir sveikatos apsaugos komitetas analizavo šių metų gydymo įstaigų kiekybinius ir kokybinius veiklos vertinimo rodiklius bei į dažną klausimą neišgirdo atsakymo, šių eilučių autorius bendravo su medicinos įstaigų direktoriais. Šie stebėjosi, kodėl nebuvo pakviesti į komiteto posėdžius. Jie prisiminė, kad tais metais, kuomet šiam komitetui vadovavo Seimo narė Alma Monkauskaitė, į tokių ataskaitų ir ateities planų nagrinėjimą buvo kviečiami medicinos įstaigų vadovai ir posėdžiuose iš karto atsakydavo į klausimus. Tuo pačiu nereikėdavo rašinėti ir ataskaitų paaiškinimų.
Ar savivaldybei neįdomu, kodėl žmonės nesidraudžia?
Šį klausimą vėl kėlė S. Lekšas. Jau minėjome, kad savivaldybei pavaldžiuose PSPC yra 4935 (su privačiu užventiškio Antano Jokšo šeimos sveikatos centru – beveik 5300 žmonių) prisirašiusių, bet nemokančių sveikatos draudimo mokesčio.
Paskaičiuokime. Naujausiais statistikos duomenimis, rajone gyvena daugiau kaip 29 tūkst. gyventojų, nors tikrovėje šis skaičius mažesnis. Iš jų – 5995 iki 18 metų, 26 proc. arba apie 7700 – pensininkų. Darbingo amžiaus žmonių skaičius sudaro 53 proc. arba apie 15880 gyventojų. Iš šio skaičiaus išminusuokime 2570 oficialių bedarbių, kurių, kaip ir ikimokyklinukų, mokinių, pensininkų, invalidų, gydymąsi draudžia valstybė. Peršasi išvada, kad apie 38-40 proc. dirbančiųjų nemoka privalomojo sveikatos draudimo mokesčio. Kodėl? Nei savivaldybės vadovai, nei jos vyriausioji gydytoja į šį klausimą tiesiogiai neatsakė. Politikų vadai ir valdininkai apsiribojo tik spėlionėmis. Kai to pasiteiravome kelių medicinos įstaigų vadovų, vieni sakė, kad šių problemų aiškinimasis – ne jų reikalas, kiti nurodė, kad tai yra asocialūs asmenys, kuriuos, gulinčius prie suoliuko ar krūmo, iš miesto ir gyvenvietės skverų reikia parsigabenti į gydymo įstaigą ir nemokamai suteikti būtinąją pagalbą iš savo lėšų. Kiti pripažino, kad moterys, neturinčios darbo ir auginančios vaikus iki 14 metų, nežino, jog turi kreiptis į Ligonių kasą ir, pateikusios vaikų gimimo liudijimus, bus apdraustos valstybės. Bet kas tuomet turi suteikti informaciją? „Bičiulio“ šaltiniai, norėję likti neįvardinti, sakė, jog tiksliausiai šias priežastis gali įvardinti medicinos punktuose dirbantys bendruomenės slaugytojai. Konkrečiausias buvo privačiai dirbantis užventiškis gydytojas A. Jokšas:
– Užvenčio krašte „šešėlinių“ darbininkų, jei ir yra, tai nedaug. Ši problema gal aktualesnė Kelmėje. Kai Darbo birža sugriežtino tvarką dėl sistemingo registravimosi, užuomaršos praleidžia nustatytą terminą ir valstybė jiems, kaip bedarbiams, sveikatos draudimo nebegarantuoja. Yra patentininkų, ūkininkų, kurie patys turi sumokėti šį mokestį, bet pamiršta tai padaryti laiku.
Tai dar vienas įrodymas, jog bent į pirminės asmens sveikatos priežiūros problemas privatininkai žiūri gerokai giliau.
Tiesa, ir Tytuvėnų PSPC direktorius Jonas Daujotis pateikė įdomią versiją:
– Kiti žmonės skaičiuoja, kas geriau: kiekvieną mėnesį mokėti sveikatos draudimo mokestį ar pačiam už kiekvieną paslaugą užmokėti? Yra žmonių, sumokančių, tarkim, 15 eurų už tyrimus, ir vėl metams išvykstančių į Angliją uždarbiauti. Žinoma, tokiems primeni, kad gali nutikti ir taip, jog kelių dešimčių eurų neužteks, nes nėra garantijos, jog ne prireiks ir kelis tūkstančius eurų kainuojančios operacijos.
Visur – savos problemos, savi požiūriai
Politikams kilo klausimų, kodėl vienose gydymo įstaigose darbo užmokesčio fondas ir mokesčiai Sodrai sudaro 74-78, o Psichikos sveikatos centre – 90 proc. bendrų sąnaudų. Čia etatiniai savivaldybės darbuotojai turėjo paaiškinimų. Psichikos sveikatos centras, nors ir teikia pagalbą piktnaudžiaujantiems svaigalais, lašinių nelašina, čia neatliekamos kitos procedūros (fizioterapijos, masažo, kineziterapijos ir t.t.), kurios pacientams teikiamos PSPC.
Lekšas domėjosi, kodėl 2014 m. Kelmės ligoninėje išaugo valdymo išlaidos. Į šį klausimą savivaldybės specialistai neatsakė. Vėliau to paties pasiteiravome ligoninės direktorė Beninos Petrošiutės. Ji paaiškino, kad tai buvo išskirtinis atvejis, nes iš darbo išėjo buhalterė, kuriai pagal teisės aktus priklausė šešių mėnesių darbo užmokesčio išeitinė kompensacija. Be to, direktorė sakė, jog pagal PSDF nutarimą padidinti atlygiai ir slaugytojoms. Joms atlyginimus didino ir kai kurie PSPC. Yra PSPC, kurie turi kitokią materialinę skatinimo sistemą. Be to, visi pastebėjo, kad dėl mažėjančio prisirašiusių žmonių skaičiaus mažėja ir gydymo įstaigų biudžetai. Kitiems pavyksta išgyventi tik su minimaliausiomis sąnaudomis. O J. Daujotis teigė:
– Sukandę dantis, ir mes didinome slaugytojoms algas. Bet ar teisinga, kad šiandien slaugytojos, kurioms tenka didelė atsakomybė, gauna šiek tiek didesnę kaip 300 eurų algą? O kas bus, kai nuo liepos, o vėliau nuo kitų metų pradžios minimali alga bus padidinta iki 350 eurų? Jei nebus kitų sprendimų, slaugytojų ir kiemo prižiūrėtojų algos bus vienodos. Jau dabar man slaugytojos sako, kad geriau tvarkyti įstaigos aplinką, nei keisti ligoniams sauskelnes, tampytis su neštuvais.