Atviras laiškas merui I. Petkevičiui ir vicemerui K. Biliui
Ona JAUTAKIENĖ
Rašytoja, dramaturgė, Lietuvos rašytojų sąjungos narė
„Bičiulio“ redakcijoje dirbu nuo 1975-ųjų, laikraščiui vadovauju nuo 2000-ųjų. Kaip ir Mažojo teatro vadovas Algimantas Armonas, esu pensininkė. Man 66-eri, gimiau metų pradžioje, taigi, esu už Algimantą beveik metais vyresnė. Visi mes seniai, gerbiamieji. Ir judu, ponas mere ir ponas vicemere, taip pat, nes esate vos metais už mane jaunesni. Nesistebiu, kai jauni žmonės mano, kad „atviri visi keliai jauniesiems“, o senus kaulus reikia mesti šunims. Stebiuosi, kad mobingas dėl amžiaus sklinda iš tokių pat senų žmonių lūpų. Meras savo interviu „Bičiulyje“ (Nr. 58, rugpjūčio 1 d.) pabrėžia: jei A. Armonui būtų pratęsta kadencija, jis ją baigtų 71-erių. Tą patį žodis žodin girdėjau prieš savaitę iš vicemero, aplankiusio mūsų redakciją, lūpų. Vicemeras atrodė nuoširdžiai pasibaisėjęs. Nepriminiau jam, kad mylimas ir gerbiamas mūsų valstybės prezidentas V. Adamkus baigė savo kadenciją, berods, 82-jų, nepaklausiau, ar žino, kada savo karjerą Panevėžio teatre baigė jo vadovas J. Miltinis, – manau, politikas tą ir be manęs žino. Šiaulių ligoninėje susidūriau su devintą dešimtį įpusėjusiu gydytoju, – lenkiuosi jam, jau iškeliavusiam Anapus, nes diagnozavo tiksliau nei jauni, ir jo dėka vis dar minu dobilą ar šaligatvį. Sakysite, tie ir kiti pavyzdžiai yra tik išimtys iš taisyklių? Gal ir taip. Bet sutikau per ilgą gyvenimą ir kitokių – visai „nuvėsusių“ keturiasdešimtmečių ar penkiasdešimtmečių, ypač, deja, tarp politikų ir politikierių. O A. Armonas visada pilnas idėjų, besidomintis naujovėmis ir dar nepavargęs nuo vadovavimo teatrui. Na, bent jau kas pora mėnesių nelekia ilsėtis…
Daug metų pažįstu A. Armoną ir bendradarbiauju su Kelmės mažuoju teatru. Dažnai skiriasi mūsų nuomonės ir žiūros laukai. Teatro dieną Šakiuose mačiau ovacijas, skirtas A. Armonui, kai jam teikė nominaciją už gyvenimo nuopelnus teatrui. Plojo atsistoję ne žmonės iš gatvės, kuriems tas pats, A ar B vadovaus teatrui. Plojo teatralai! Tokių ovacijų nesu sulaukusi. Nemanau, kad sulauksite ir jūs. Dovanėlių, įsiteikiančių šypsenėlių ir lindimo uodegon – taip, bet ovacijų – ne.
Pensininkų seniūnų kadencijos pratęsimo fone ir man atrodo, kad vyksta ne gyvenimas pagal įstatymo raidę, o desocialdemokratizacija. Kažkam rodosi, kad dėl visko, kas vyko sovietinėje Lietuvoje, kaltas be galo talentingas poetas Justinas Marcinkevičius. O jums, naujai iškeptiems valdžios žmonėms, turbūt atrodo, kad dėl visų bėdų ir nelaimių mūsų provincijoje kalti socialdemokratai. Valia mąstyti ir taip. Bet ar tikrai?
Jau rašiau, kad su A. Armonu esam labai skirtingi. Bet ir panašūs tuo, kad gyvenimą atidavėme savo talentui, savo profesijai. Kodėl jums nepatinka tokie „ilgasėdžiai“, kaip mudu? Todėl, kad esame iš skirtingų planetų? Gerb. mere, jūs buvote TSKP narys, S. Lekšo laikais peršokote į valstiečius, 2000 m. į Tarybą balotiravotės kaip Naujosios sąjungos atstovas, paskui kaip „Už vieningą Kelmę“ sąrašinis ir t.t. Dabar –„Laisvė ir teisingumas“, R. Žemaitaičio plotai. Beje, kodėl VRK pateiktoje biografijoje praleidote darbą rajono komjaunimo komitete? Panašiai tarp darboviečių ir partiškumo („zuokiniai“, „račkauskiniai“ ir t.t.) pašokinėjo ir vicemeras, ar ne keturiskart taikęs į Seimą ir dukart – į merus. Gal ir neblogai šokuoti tarp partijų ir darboviečių, bet ar ne iš čia kyla antipatija nesiblaškantiems, tokiems, kaip A. Armonas?
Aš nekaltinu jūsų pažeidus įstatymą. Jūs jo nepažeidėte A. Armono atveju. Bet pažeidėte žmogiškąją, politiko ir vadovo etiką. Neužteko merui drąsos susitikti su žmogumi, sukūrusiu ir iki profesionalaus lygio nuvedusiu teatrą, pažiūrėti jam į akis. Viskas – už akių, pasiremiant „kai kurių“ (taip pasakyta interviu) Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus valdininkų nuomone. Atseit, kolektyvinis sprendimas, o jis neskundžiamas, ir atsakingų už jį nėra.
Galima keisti darbovietes, partijas, moteris ir t.t. Galima įsivaizduoti, kad išmanai viską. Galima trokšti (žodžiais) stiprios opozicijos, bet spausti prie barjero kiekvieną, kas išdrįsta turėti savo nuomonę ar paklausti to, kas jums nepatinka, – neva išlaikę rinkimų egzaminą, esate teisūs ir nepažeidžiami. Bet ar taip yra iš tikrųjų? Ar nesijaučiate nejaukiai prieš Jazminų gatvės gyventojus, iš pradžių juos, rinkėjus, palikę už posėdžiaujančios Tarybos durų? Ar nejaučiate, kad pyktis, ambicijos ir savų protegavimas ima viršų mūsų savivaldybėje?
K. Bilius su pašaipėle manęs klausė: „Kas galėtų įvertinti teatro veiklą? Ar jūs, Onute, galėtumėte?“ Atsakau: kažkiek – taip. Ir kaip kai kurių pastatymų tekstų autorė, ir kaip žmogus, matęs ne vieną Lietuvos teatrų spektaklį, ir, pagaliau, kaip Meno kūrėjo statusą turinti. Bet į ekspertus nesiveržiu. Kaip nesiveržiu ir į rajono tarybą ar merus. Man patinka mano kopūstų laukas, visai kaip tam imperatoriui, ir vis matau jame neišravėtų piktžolių, klaidų ir riktų. Bet nesu ir asilas, einantis ratu paskui nepasiekiamą morkytę. Tad matau ir jūsų klaidas. Mano ir žurnalistų klaidos kainuoja mūsų UAB ROSEBA pinigus. O štai jūsų klaidas apmoka biudžetas ir sulaužyti žmonių likimai. Tad mes visi, mokantys mokesčius, turime teisę jus kritikuoti ir iš jūsų reikalauti.
O kas toliau? Siūlau iš viso uždaryti, kas neaišku ir ekonomiškai nenaudinga: teatrą, kultūros įstaigas, bibliotekas. Tie meno, kultūros žmonės, ko jie ten spraigo ir čirškia, juk net dumblo laukams tręšti nepagamina. Dykaduoniai! Aišku, tai ironija. Bijau, kad neišsipildytų. Blogi dalykai visuomet pildosi.
Ir dar, kad būtų aišku: A. Armonas manęs neprašė ir neįgaliojo parašyti šį laišką. Jis, kaip ir jūs, jį perskaitys „Bičiulyje“. Tai – tik mano nuomonė, kurią kaip rajono gyventoja manausi turinti teisę pareikšti. Tik kaip gyventoja, ne kaip rinkėja, nes niekad už jus nebalsavau.
Ir, panašu, nesuklydau.
Savivaldybė kuria savus įstatymus? 
„Aušrų“ – vis daugiau, demokratijos – vis mažiau? 
Meras I. Petkevičius vėl supainiojo interesus 
Kuo toliau, tuo daugiau paslapčių 
Tvarkdarys ir prižiūrėtojas 
Tarptautinis ir vietinis krovinių pervežimas – kur slypi esminiai skirtumai? 
Motinos dienos sveikinimas
Tuos pensininkus seniūnus, kurie minimi, sąžiningumo dėlei reikėtų atleisti. Jei jiems tikrai buvo pasarytos išimtys, tai ir kiti galvoja, kad galima, o tada ir prasideda žaidimas ,,tam-anam”.
Žydų niekas čia nepajudins, lietuviški runkeliai stipriai įaugę ….
Įstatymai kam kuriami? Kai valdė socdemai, rimtesnių straipsnių ,,Bičiulyje”, kritikuojančių valdžią, nebuvo (išskyrus Dirbanauskaitės), o dabar pramušo? Kiek neskaidrių konkursų, protekcijų būta. Šito mero partija skysta, kaip ir paskutiniai teatro spektakliai ar šis ašarom pritvinkęs tituluotas laiškas.
Manau, kalba eina ne apie partijas, o apie požiūrį į talentus, į vyresnio amžiaus žmogų. Kita vertus, kas yra vertingesnis: socdemas, niekada nekeitęs kailiuko, ar tokie kaip Petkevičius, pabuvoję kone visose partijose, kokios tik yra buvusios?
Reikia pripažinti režisieriaus atvejis išskirtinis. Padorumo, jautrumo šiuo klausimu nerasta. Savivaldybės vadovų tarpe demonstruojama „valdžia“, be išmanymo. Tačiau reikia nepamiršti kokiais metodais vadovavosi „buvusieji“ socialdemokratai būdami valdžioje. Kiek žmonių nuoskaudų, ašarų, išliejo susidorojami asmenys. Tiek metų savivalės, kažkodėl užtarėjų nebūdavo daug. Neaiški ir dviprasmiška viešąją nuomonę formuojančio laikraščio pozicija. Sunku suprasti, kad kai kurie „saviškiai“ perdėtai ir nepelnytai palaikomi, o oponentai juodinami. Nesuprantama, kodėl šio laikraščio darbuotojas atvirai reklamuoja režisieriaus skriaudėjų atstovą dabartinės daugumos „siloso kvapo“ A. Brazą. Gal vertėtų apsispręsti ir vertinti bei reklamuoti pagal padorumo lygį, kompetenciją, sugebėjimus. Čia akivaizdus dviveidiškumas. Padorumo reikia visur.
KRISTUPUI. Pagal jūsų pasisakymą matosi didelės plūgo rankenos, išlindusios iš jūsų kišenių.
Ponia Ona, nereikia savęs statyti į vieną lygį su tokiais žmonėmis, kaip E.Hemingvejus, O.Vaildas, V.Hugo…….net iki Žemaitės toloka. O apie talento buvimą sprendžia žiūrovai, skaitytojai……,o ne autoriai. Manau truputėlis savikritikos niekada nepakenktų.
Įdomu, kas žino šių žodžių autorių:” O teisėjai kas ????”
Ponaiti Jonuk, jeigu jau vakaras pavirto į literatūrinį. Ši frazė priklauso vienam A.Gribojedovo knygos „Vargas dėl proto” personažui. Paskaitykite, labai gera knyga, be to tai pasaulinės literatūros klasika, o kaip ir iš kiekvieno klasikinio kūrinio mes galime pasisemti daug įdomaus ir naudingo. Dar parekomenduočiau Jums perskaityti F.Dostojevskio „Idiotas”. Gero skaitymo
Tai vadinasi Jums patinka rusų klasikų rašliava, tai nepavadinčiau „vata”, bet netoli. Jumis turi susidomėti tam tikros saugumo organizacijos….
Nežinau ką jūs turite omenyje sakydamas „tam tikros”, kas liečia Lietuvos Respublikos tarnybas, tai jau daug metų dirbu Lietuvos Respublikos labui. O su visom kitom „tam tikrom”, manau išsiaiškins VSD, kontžvalgybos darbuotojai. Jie puikiai išmano savo darbą ir manau tiek mane, tiek visus kitus pilis jūs, netgi tokius riboto intelekto ir pažiūrų piliečius apsaugos nuo „tam tikrų” organizacijų. Nes jie kaip ir aš davė priesaiką Ginti Lietuvos Respublika ir jos piliecius tiek nuo išorės, tiek nuo vidaus priešų.
Būk nors vokietis, vistiek būsi tik Jonelis durnelis, su kuo ir sveikinu.
Būk nors vokietis, vistiek būsi tik Jonelis durnelis, su kuo ir sveikinu.
O aš kai užaugsiu būsiu žydas !
Būk nors vokietis, vistiek būsi tik Jonelis durnelis, su kuo ir sveikinu.
….o kas nepatiko A.ARMONUI ????? Ar kad atleido ?????, ogi ateina laikas visiems.Nenoriu veltis į diskusijas,bet juk galėjo pereiti A.ARMONAS į režisieriaus vietą,juk atsilaisvino…….Bet ne lygis…..Vis nori ” vadovauti „.Tai gal geras draugas aktorius BUDRAITIS priims į savo gretas ???Juk A.ARMONAS tiek nuopelnų jam priskyrė,prigyrė,kad tik gautų garbės piliečio vardą ????? KELMĖS RAJONAS ŽEMDIRBIŠKAS.TAD LEISKIME UŽSIDIRBTI PENSIJAS IR KITIEMS.O NESAKYKIME,KAD NĖRA KAM DIRBTI ???? NEPAKEIČIAMŲ N Ė R A.
SUTINKAME 100000000000 %%%%%%%.
Nu jo… Į kultūrą – pensijos užsidirbti. Tai gal geriau į merus, ar vicemerus, tai pensijos dar didesnės bus. Va tokie rinkėjai tokius bukus senukus į valdžią ir atveda.
Pagal jūsų pasisakymą matosi dideės plūgo rankenos, išlindusios iš jūsų kišenių.
Ačiū už teisingą nuomonę ir drąsų straipsnį.
Skaitydama šį atvirą laišką dviem rajono valdžios senukams, kažkodėl pirmiausiai prisiminiau šviesios atminties Vlado Kalvaičio knygos pristatymą Tytuvėnuose, į kurį atvyko ir K.Bilius, o kaip valdžios atstovas gavęs žodį maždaug taip kalbėjo: „Ačiū už nuostabią knygą, už teisingai išdėstytas mintis, už puikų stilių… Tiesa, aš dar knygos neskaičiau, bet pažadu tai padaryti…” Tad dabar ir viliuosi, kad jis, atleidęs Armoną, pažiūrės ir nors vieną jo statytą spektaklį. Būtų šaunu, jei pažiūrėti drauge pasikviestų ir kitą senuką, Ildefonsą.
Va cia tai geras. Ir kaip pavadinti toki pasisakyma? Visisku bukumu?
Aciu kad pasidalinot, nes kaip ir as, daug kas to nezinojo
Ačiū. Labai ačiū. Apmaudu ir net pikta, kai du seni analfabetai vertina ir teisia kultūros žmogų, kurio lygio jiems niekada nepasiekti.