Į kačiuko gelbėjimą numojo ranka

Ona PETRAVIČIENĖ

Paskutinę vasaros dieną redakcijai paskambinusi Kelmės miesto gyventoja neslėpė pasipiktinimo suaugusių žmonių abejingumu ir netinkamu pavyzdžiu augančiai kartai.

Moteris pasakojo, kad jos septyniolikmetė dukra su pas pažįstamus iš užsienio atvykusiais dar dviem jaunesniais draugais, kurių vienas buvo ketverių, o kita – šešerių metų, praėjusio sekmadienio popietę išėjo pasivaikščioti po Kelmę. Einant Vytauto Didžiojo gatve, prie namo miesto centre, kuriame yra suknelių nuoma, vaikai išgirdo gailiai kniaukiantį kačiuką. Pakėlę akis į šalia augantį medį, mažieji keliauninkai ant jo šakos pamatė baltą mažą kačiuką. Nežinia kaip įsiropštęs į aukštą medį, nelaimėlis bijojo iš jo nulipti. Iš gretimo namo atėję vaikai patikino, kad katinėlis medyje sėdi jau ne pirmą dieną. Tai išgirdusi septyniolikmetė kartu su dviem bendražygiais nutarė užeiti pas Kelmės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyrus ir paprašyti pagalbos. Ir nors medyje drebantis kačiukas buvo vos per keletą namų nuo šios tarnybos buveinės ir tuo metu budėjusios komandos vyrai nuobodžiavo, tačiau vaikų prašymui liko abejingi. Kažkuris iš vyrų mergaitei pasiūlė pagalbos kreiptis į netoliese esančio alaus baro klientus… Kitas ugniagesys nesielgė taip chamiškai ir septyniolikmetei patarė skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112, nes įvykis privalo būti užregistruotas. Kai kačiuko gelbėtojams sužibo viltis išgelbėti mažą gyvūnėlį, bendruoju pagalbos telefonu atsiliepęs dispečeris paaiškino, kad tokia pagalba nėra teikiama…

Kai apie šį įvykį papasakojau Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kelmės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko pavaduotojui Kęstučiui Bivainiui, pastarasis patvirtino, kad be įvykio registracijos gelbėtojų komanda negali išvykti iš darbo vietos. Kalbėdamas apie pavaldinių ir vaikų pokalbį, K. Bivainis teigė nieko nežinantis apie tai, kas tarnybos garaže vyko sekmadienį apie septynioliktą valandą.

– Tuo metu budėjusi pamaina į darbą ateis tik trečiadienį ir su gelbėtojais apie minėtąjį įvykį tikrai pasikalbėsiu. Gal kas nors iš vyrų netinkamai pajuokavo,– sakė pavaduotojas.

Ir nors nežinia, kaip kačiukui pavyko išsigelbėti iš medžio, tačiau ši istorija tikrai verta dėmesio. Juk dažnai girdime ar skaitome, kaip kitose savivaldybėse ugniagesiai gelbėtojai išgelbėjo tokius pat keturkojus. Gal todėl, kad pagalbos prašė suaugę, o ne vaikai? Tačiau šiuo atveju buvo nueita lengviausiu keliu. Ir niekas nepagalvojo kaip tuo metu turėjo kraujuoti mažųjų širdelės, susidūrus su pareigūnų abejingumu ir patyčiomis.

S. Kai straipsnis jau buvo paruoštas spaudai, mūsų redakcijoje apsilankė ŠAPGV Kelmės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priežiūros poskyrio viršininkas Stasys Kvietkus. Viršininkas dar kartą pakartojo, kad ugniagesiai gelbėtojai savavališkai negali pasitraukti iš tarnybos vietos, prieš tai nesulaukę pagalbos tarnybų nurodymo. Bet neslėpė pasipiktinimo sekmadienį budėjusių vyrų elgesiu. Ketvirtadienio rytą Stasys kartu su Kelmės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko pavaduotoju Kęstučiu Bivainiu susitiko su tą savaitgalį budėjusių keturių ugniagesių komanda ir išsiaiškino įvykio aplinkybes. Vyrams teko ne tik paraudonuoti, bet ir parašyti paaiškinimus. Jiems buvo primintas ir ugniagesių gelbėtojų etikos kodeksas. Pareigūnas patikino, kad ateityje panašūs atvejai nepasikartos ir niekas iš ugniagesių daugiau nedrįs žmones siųsti į alaus barą ieškoti pagalbos. Ypač nepilnamečių.