Kaip rajono politikai Užvenčio turgų brangino
Ona PETRAVIČIENĖ
Daug metų kartu su vyru iš Vokietijos parvežtais naudotais baldais ir įvairiais namų apyvokos daiktais rajono turguose, iš jų ir Užvenčio, prekiaujanti Vida R. iš Kelmės sako, kad nuo 2020 metų pradžios dar nė karto nevažiavo į tenykštį turgų, kuriame vietos seniūnija įvedė verslininkams nepriimtiną tvarką.
Turgavietė nepasikeitė. Tik mokesčiai…
Vida sako, kad smulkiems verslininkams dabar sunkus metas. Kasmet mažėjant pirkėjų skaičiui, jų tenka ieškoti ne tik didesniuose turguose, bet ir mažų miestelių turgeliuose. Ir į Užvenčio turgų kelmiškiai verslininkai važiuoja ne iš neturėjimo ką veikti, bet vildamiesi bent kiek užsidirbti. Moteris pasakoja, kad iki 2019 metų vasaros už prekybą Užvenčio turguje buvo nustatyta 1,45 eurų rinkliava, o nuo praėjusių metų vasaros ji netikėtai padidėjo iki 2 eurų. Kadangi tie patys verslininkai savo prekes veža ne tik į Užventį, bet ir į Tytuvėnus bei Kražius, jie nesuprato, kodėl tik Užventyje vietos seniūnijos specialistė iš jų rinko didesnį mokestį, kai tytuvėniškiai ir kražiškiai už prekybos vietą ėmė po 1,45 Eur. Vida sakė, kad Užvenčio seniūnijos specialistai aiškina, kad šie pinigai nelieka seniūnijoje, o patenka į rajono savivaldybės kasą.
– Gal už padidintą mokestį galėjo suremontuoti supuvusius stalus, pastatyti tinkamą tualetą? Vietoje geresnių darbo sąlygų 2019 metų pabaigoje Užvenčio seniūnija mums išdalino pranešimus, kuriuose yra lentelė su naujais rinkliavos dydžiais ir pasikeitusiomis prekybos taisyklėmis,– aiškino Vida.
Verslininkė teigė, kad didžiausias nesusipratimas – kiekvienai prekybos dienai privalomas seniūno leidimas. Kai iš seniūnijos specialistų išgirdo patarimą susimokėti rinkliavos mokestį ne už vieną dieną, o už mėnesį, pusę metų ar visus metus, kad nebetektų dažnai varstyti Užvenčio seniūnijos durų, Vida su vyru ėmė skaičiuoti. Baldai ir kiti sendaikčiai – ne greitai gendantys maisto produktai, kuriuos pardavėjai į turgų atsigabena specialiais automobiliais. Kelmiškių prekėms pirmiausiai reikalingas tinkamas oras, todėl lietingą rytmetį jie lieka namuose. Ir parsivežimui iš kitos šalies tenka sugaišti nemažai laiko, todėl per metus išsimeta dar ne viena turgaus diena. Kai pradėjo domėtis rinkliavos dydžių lentele, pamatė, kad nuo šių metų pradžios už vieną prekybos dieną reikės mokėti nebe 2, o 3 eurus, tačiau keisčiausias pasirodė mėnesinis mokestis – 30 eurų.
– Kaip jie ten paskaičiavo? Užventyje turgus vyksta tik kartą per savaitę – ketvirtadieniais, tai išeina, kad mėnesį sudaro ne 4, o 10 savaičių! Neturime galimybės kiekvieną ketvirtadienį prekiauti Užventyje, tad mums, smulkiems verslininkams, 300 eurų rinkliava už metus pasirodė per didelė, todėl nuo metų pradžios taip ir nesiryžome prekiauti šiame miestelyje,– prisipažino Vida.
Sutinka su mokesčiais, bet nori tvarkos
Vasario šeštąją, ketvirtadienį, apsilankius Užventyje, nė vienas iš kalbintų prekeivių nesiskundė dėl padidintų mokesčių. Priešingai. Maironio gatvėje priešais prekyvietės tvorą krovininius automobilius su mėsa, žuvimi, duona ir kitomis prekėmis tiesiog ant šaligatvio pasistatę verslininkai Užvenčio seniūnijai neturėjo jokių priekaištų – sakė, kad tik pirkėjų būtų. Nors prekybos vieta čia tikrai riboto dydžio, užtat kur kas geresnė, nei prekyvietės viduje. Prie seno medinio paviljono sutikti verslininkai iš Telšių, ne vieną dešimtmetį nauja avalyne prekiaujantys, pastebėjo, kad didesnių miestų turguose už vietą moka ir po 15-25 eurus. Bet turguje visi verslininkai pageidavo bent kiek geresnių sąlygų. Štai apatiniu trikotažu ne vienerius metus Užventyje prekiaujanti Albina iš Šilalės sakė: kuomet palynoja, aplinkui telkšo balos, o atėjus vasarai, tenka kęsti nuo dulkių ir šlako… Jei prapliumpa lietus ar pakyla vėjas, nėra galimybių nei prekes apsaugoti, nei patiems pasislėpti, nes sena medinė pastogė gali ir ant kupros užgriūti…
Ne turgus, o vieša prekybos vieta
Užvenčio seniūnijos seniūnas Linas Mačernius sako, kad anksčiau turgavietes įteisinę Tytuvėnai ar Kražiai išvengė panašių problemų, su kuriomis dabar susidūrė Užventis. Kai Užvenčio turgus iš miestelio centro buvo perkeltas į atokiau esančią Maironio gatvę, dėl nesuformuoto žemės sklypo jo įteisinti nebuvo galimybių. Tytuvėnai ir Kražiai savo turgus įteisino prie minimalių reikalavimų, o Užventis į šį traukinį pavėlavo. Prieš penkerius metus Užvenčio seniūnu tapęs Linas Mačernius suskubo daryti būsimos turgavietės žemės sklypo geodezinius matavimus. Kai planuojamo turgaus vieta buvo suformuota, paaiškėjo, kad įregistruoti Užvenčio turgaus nepavyks, nes neatitinka reikalavimų – nėra vandens, tualeto, prekystalių. Nenorint Užvenčio krašto žmonių visai palikti be turgaus, nuspręsta įteisinti viešą prekybos vietą. 2019 metų gegužės 30 d. Kelmės rajono savivaldybės taryba patvirtino Vietinės rinkliavos už leidimą prekiauti ar teikti paslaugas Kelmės rajono savivaldybės viešosiose vietose išdavimo tvarką ir nustatė rinkliavos dydžius. Už visų šių reikalavimų vykdymą yra atsakinga Užvenčio seniūnija, nors iš prekeivių surenkama rinkliava patenka ne į seniūnijos, bet į Kelmės rajono savivaldybės kasą. Seniūnas L. Mačernius sakė, kad rajono tarybai patvirtinus minėtąjį sprendimą, seniūnija nenorėjo iš karto griebtis drastiškų priemonių – nuo vasaros pradžios buvo pakeltas tik rinkliavos dydis, o iki 2019 metų pabaigos verslininkams buvo leidžiama prekiauti ir be seniūno leidimo. Praėjusių metų gruodį išdalindami verslininkams pranešimus dėl prekybos viešose vietose tvarkos, Užvenčio seniūnijos specialistai pripažino, kad tikėjosi neigiamos prekeivių reakcijos:
– Anksčiau seniūnijos specialistas nuėjęs į turgavietę pardavėjui išrašydavo čekį, ir jam niekur nereikdavo eiti. Dabar pagal patvirtintą tvarką verslininkas pirma turi susimokėti rinkliavos mokestį ir tik po to kreiptis į seniūniją leidimo. Suprantu ir smulkių verslininkų pyktį, kai už vieną iki 15 kv. m vietą metams nustatyta 300 eurų rinkliava. Tai tikrai didelė suma, nes turgus vyksta tik vieną dieną per savaitę. Ir kaimynystėje esantys Varniai neturi įteisinto turgaus, bet ten už prekybą viešoje vietoje per metus nustatyta mažesnė nei 100 eurų rinkliava. Tiesa, ten viena diena kainuoja 5 eurus. Todėl jau kalbėjau su Turto valdymo skyriaus vedėja, kad reikėtų dar kartą kreiptis į rajono tarybą, jog rinkliavos dydžiai bent truputį būtų priderinti prie Užvenčio prekybininkų,– sakė L. Mačernius.
Kalbėdamas apie geresnes prekybos sąlygas, Užvenčio seniūnas tiki, kad jau šiais metais iš Kelių plėtros fondo bus gauta lėšų Maironio gatvės asfaltavimo darbams ir bent iki turgaus tvoros kelias bus sutvarkytas, įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Pagal išgales bus tvarkoma ir pati prekyvietė…
Jeigu Kelmės rajono taryba dar kartą peržiūrės prekybos viešosiose vietose ir vietinės rinkliavos dydžius, gal ims ir pastebės, kad Užvenčiui rinkliava netinka. Kur prekyba vyksta 5 ar 6 dienas savaitėje, tuomet ir 300 eurų rinkliava metams gal nėra per didelė našta. O jeigu turgus vyksta vieną kartą savaitėje, o už vieną prekybos dieną yra nustatyta 3 eurų dydžio rinkliava, nereiktų politikams galvoti, kad verslininkai – skaičiuoti nemokantys žmonės, iš kurių už 4 prekybos dienas per mėnesį galima pareikalauti 30 eurų…
Na tikrai ne kokia turgavietė. Nors baldus vežioti ir pardavinėti sudėtinga, juolab surinktus nuolat transportuoti ne itin gera idėja. Tačiau ko gero yra paklausa, jei tokiu būdu prekiaujama. Mes tokius daiktus visad renkamės internetu ar fizinėse parduotuvėse
nezinau atvejo, kad rajono politikai butu renge nors viena sprendima. jei patys nerengia, tai nepasiruose priimineja sprendimus.
Gerai, kad mes prekeiviai esame kantrūs. Bet kantrybė jau baigiasi. Juk tam ir mokam mokesčius, tvarkyti turgavietę, statinius, gerinti gerbūvį. Tai kur tada seniūnijos surinkti mokesčiai nuplaukia. Juk turgavietė gyvuoja, tarkim apie 30 metų. Jau tas turgus turėjo būti auksinis, nes per tiek metų tam reikalui kiek surinkta galybė lėšų. Nors būtų kažkas atnaujinta nuo įrengimo. Tai kur dingo iš mūsų surinktos lėšos. Reiškia lėšos nebuvo naudojamos pagal paskirtį, o išbarstytos šen bei ten. Tik seniūnai keičiasi, o turgavietės padėtis negerėja. Iš esamos padėties matyti, kad seniūnai nesilankė ir nesilanko turgavietėje. O liūdna, juk pinigus patys suvežame, o dėmesio nesulaukiame.
Keistai atrodo, kad Tarybos sprendimai yra priimami neparuošti, neišnagrinėti ir po trumpo laiko jie yra keičiami.Ir taip ne pirmą kartą… Rezultatas – skriauda rajono gyventojams, prekybininkams…ir rajono politikams, nes reikia vėl iš naujo ruošti sprendimų projektus (o gal jiems gerai,nes daugiau klausimų, daugiau sugaištama laiko,bet ir daugiau atlyginimo). Manau,kad pats laikas išsiaiškinti priežastis dėl ko yra prastai parengiami rajono Tarybos sprendimų projektai ir skubiai jas šalinti.