Kas apaus?
<Nijolė PETROŠIŪTĖ>
Kelmiškė Ona Maleckienė jau seniai įkalinta penktajame Laucevičiaus gatvės daugiabučio aukšte, nes Lietuvoje, pasirodo, nėra tokių ortopedų, kurie pasiūtų jos deformuotai kojai tinkamą batą. Tik tiek tereikia, kad moteris galėtų džiaugtis gyvenimu.
Suplyšo batas
Ona Maleckienė tiksliai nežino, dėl kokios priežasties deformavosi jos koja, bet tai atsitiko ankstyvoje vaikystėje. Girdėjo suaugusiuosius kalbant, jog tai – poliomielito pasekmės, kažkas apie sunkią rachito formą kalbėjęs, tačiau kad ir kas toje vaikystėje bebuvo nutikę, šiandienos terminais jos koja atitinka visus sunkiai deformacijai priskiriamus „bruožus“.
Moteris guodžiasi, jog dėl savo negalios galų nesidariusi, seniai susitaikiusi su tuo, su kuo lemta gyventi, ortopedai pasiuvo jos kojai tinkamą batą, su kuriuo ji visus jai būtinus atstumus įveikdavo. Tik bėda, kad jos batas, siūtas prieš gerą dešimtmetį, jau seniai sukiužo, o naujo jo niekas nebepasiuva. Jau trečius metus ji varstanti ortopedų duris, per dešimtį kartų važiavusi pas tokios srities batsiuvius į Šiaulius bei į Kauną, o kaip basa, taip basa…
O. Maleckienė su širdgėla atsidūsta: „Kaip buvo gerai, kai Lietuvoje buvo kurpių. Pasiūdavo mano luošai kojai batuką, ir avėdavau juo vargo nematydama. Bet kurpiai išnyko, vietoj jų atsirado prašmatniai besivadinantys ortopedai, kurie jau treti metai nepasiuva mano kojai tinkamo bato“.
Moteriškė guodžiasi, kad pirmoji ortopedų pasiūta batų pora jai netiko visiškai, bemat sutrynė pūsles, atsivėrė žaizdos. „Kitaip ir būti negalėjo, nes kurpalis visai į šoną buvo „nuvarytas“. Po mėnesio netinkamai padarytą batą, sako, pataisė, bet tai buvę be laukiamo rezultato. „Ir taip per porą metų net vienuolika kartų važiavau pas ortopedus, bet iki šiol tebesu basa“,- atsidūsta Ona.
Diabeto ABC vadovė Larisa Rarovskaja sako, kad ortopedijos įmonė O. Maleckienei netgi drįsusi pasakyti, kad už netinkamai padarytą avalynę jie vis tiek pinigus iš ligonių kasos atsiimsią, o ji, jei nenorinti batų, tai tegul jų ir neimanti. „Tada aš ne juokais supykau ir parašiau Sveikatos apsaugos ministrui Šukiui. Pareikalavau, kad pinigai už netinkamai pasiūtą avalynę būtų sugrąžinti į ligonių kasą. Grąžino. Bet atėjo žiema, o mūsų Ona – basa. Ji vėl važiavo į Kauną, į Šiaulius. O ten jai siūlė vėl tuos pačius batus, tik trupučiuką pratampytus. Ji tuos batus atpažino ir neėmė, nes jie jos kojoms tiesiog netiko.
O. Maleckienė tebesaugo Vytauto Kriauzos iš Valstybinės ligonių kasos (VLK) jai dar 2011 metų birželyje rašytą raštą: „Vadovaujantis LR sveikatos apsaugos ministro 2006 03 31 įsakymu „Dėl valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo 48 punktu, AB „Ortopedijos technika“ netinkamai pritaikyta ir pagaminta sudėtinga ortopedinė avalynė yra anuliuota. (…) Jūs galite su gydytojo siuntimu kreiptis į kitas sutartį su VLK sudariusias ortopedijos įmones ir užsisakyti jums tinkamą ortopedinę avalynę“.
„Pirmiausia, tos avalynės niekas neanuliavo, ją vėl norėjo prakišti kaip naują. O antra, kai pasiskundžiau, iš viso niekas su manimi kalbėti nebenori. Liepia pasitikrinti psichiką. Bet juk ne dėl proto stokos žaizdos ant kojos neatsiranda.“
Kreipėsi į Seimą
Šį pavasarį O. Maleckienė dėl savo bėdos kreipėsi net į Seimą. Iš išsamaus TLK direktoriaus pavaduotojo Prano Nainio atsakymo Seimui O. Maleckienė sužinojo, kad apdraustiems suaugusiesiems ortopedinė avalynė, kurios skyrimo indikacijos įrašytos į ortopedijos techninių priemonių sąrašus, skiriama ir jos įsigijimo išlaidos kompensuojamos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ne dažniau kaip vieną kartą per metus. Ortopedinė avalynė Onai Maleckienei nuo 2003 metų buvo užsakoma ir gaminama kasmet. 2011 m. AB „Ortopedijos technika“ buvo pagamintos net trys avalynės poros, bet nė viena iš jų pacientei netiko, todėl užsakymas VLK buvo anuliuotas. Tyrimo AB „Ortopedijos technika“ Šiaulių filiale metu, dalyvaujant filialo direktorei Rasai Sitkevičienei, apmatavimus dariusiam ortopedui technikui Vytautui Markevičiui, ortopedui technikui Vygantui Bružaičiui ir pacientei Onai Maleckienei, nustatyta, kad 2012 11 02 pacientei skirta pagal užsakymą sudėtinga ortopedinė avalynė dėl įgytos abiejų pėdų deformacijos su čiurnos sąnario kontraktūra buvo gaminama AB „Ortopedijos technika“ Kaune ant individualaus kurpalio, suformuoto pagal pacientės pėdos kopiją. Avalynės primatavimo metu (…) pacientė skundėsi, kad deformuotos dešinės kojos batas nepatogus dėl per kietos bato aulo plokštelės. Į pacientės pageidavimus buvo atsižvelgta – plokštelė pažeminta, bet pagal užsakymą pagaminta ortopedinė avalynė pacientei netiko, nes buvo nepatogi“.
P. Nainys apgailestavo dėl pacientės patirtų nesklandumų ir patikino, kad AB „Ortopedijos technika“ Šiaulių filialas anuliuos užsakymą ir pacientė vėl galės kreiptis į bet kurią ortopedijos technines priemones gaminančią įmonę, pasirašiusią sutartį su VLK.
O. Maleckienė gavo ir VLK direktoriaus pavaduotojos valdymui Neringos Bernotienės laišką, patikinantį, kad „ortopedijos įmonės, sudariusios sutartis su VLK, įsipareigoja apdraustiesiems pagamintas ir išduotas ortopedijos technines priemones iki kito jų skyrimo laikotarpio remontuoti nemokamai, t.y. jas pagaminusių įmonių sąskaita. Įpareigojome AB „Ortopedijos technika“ atlikti ortopedinės avalynės garantinį remontą“.
Po to ir „Ortopedijos technika“ laikinai generalinio direktoriaus pareigas einantis Rokas Skrupskas patikino, kad „ponios Onos Maleckienės bus vykdomas nemokamas ortopedinės avalynės remontas, vos tik ji nuspręs kreiptis į mūsų įmonės Šiaulių filialą. Bet ji niekada nesikreipė į mūsų įmonę dėl ortopedinės avalynės remonto“.
L. Rarovskaja sako, jog raštų – krūvos, bet O. Maleckienė tebėra basa: „Ir gal liks basa, nes galop ortopedijos įmonė parašė, kad jai batų… nebesiūs. Girdi, jie pacientei negebantys įtikti, tai ir nebegaminsią. Perpykusi paskambinau į Sveikatos apsaugos ministeriją. Man ten sakė, jei ortopedinė įmonė atsisako gaminti ortopedinę avalynę, tai tokiai jai reikia atimti licenziją, nes ji neatlieka pagrindinės savo funkcijos“.