Kur dingsta dumblas?

Praėjusiame Kontrolės komiteto posėdyje komiteto narys S. Lekšas pristatė pranešimą „Dėl UAB „Kelmės vanduo“ dumblo aikštelėje gaminamo komposto ir žaliųjų atliekų gamybos ir realizacijos apskaitos“. Šį pranešimą ruošė S. Lekšas ir P. Račkauskas.

Skaitytojams pateikiame šį pranešimą.

„Vykdydami Kelmės rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto planą, rugsėjo 6 d. pateikėme Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriui prašymą pateikti duomenis apie nuotekų dumblo ir komposto tvarkymą bei realizavimą. Atsakymą gavome rugsėjo 15 d. Susipažinus su gautu atsakymu ir nuvykus į nuotekų dumblo tvarkymo aikštelę, iškilo dar daug klausimų, teko apsilankyti ir UAB „Kelmės vanduo“. Taip pat kilo klausimų, dėl kurių buvo išsiųstas raštas į Šiaulių gamtos apsaugos agentūrą. Dumblo aikštelės įrengimo projektas iš ES lėšų buvo įgyvendintas 2011–2012 m., projekto vertė 1122000 Eur. Tuomet buvo numatyta, kad po 5 metų, įgyvendinus projektą, pagamintas kompostas bus parduodamas gyventojams. Lankantis dumblo aikštelėje, atsakinga darbuotoja pareiškė, kad niekas nepasikeis po mūsų apsilankymo.

Pateiktas Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus atsakymas – nekonkretus ir netikslus. Paklausus apie gautas pajamas už nuotekų dumblo tvarkymą nurodė, kad pajamų negauna, bet tai netiesa, nes nuotekų dumblo tvarkymas yra įtrauktas į vandens ir nuotekų kainą už vieną kubinį metrą nuo 0,19 iki 0,21 Eur be PVM. Be to, gaunamos lėšos už žaliųjų atliekų priėmimą, taip pat iš gyventojų ir juridinių asmenų už ištrauktas nuotekas, kurių kainą iš dalies kompensuoja Kelmės rajono savivaldybė Tarybos sprendimu. Į klausimą apie realizaciją atsakė nekonkrečiai – savo reikmėms, seniūnijoms žaliosioms erdvėms tvarkyti.

Apsilankius dumblo tvarkymo aikštelėje liko neaišku, kaip gaunami šiaudai. Buvo paaiškinta, kad šiaudus maino į kompostą, šiaudų ūkininkai atveža kaip žaliąsias atliekas. Atsakinga specialistė negalėjo atsakyti, kiek iki 2021 m. gruodžio 31 d. turi sukaupto pagaminto komposto. Paklausus, ar į gaminamą kompostą dedamos dar kokios nors medžiagos, atsakė neigiamai. Neaišku, kokios technologinės medžiagos nurodytos prie išlaidų. Nebuvo paaiškinta, kaip kompostas išvežamas iš aikštelės, kokios paslaugos perkamos pagal sutartis.

Siekdami išsiaiškinti visus kilusius klausimus, nuvykome į UAB „Kelmės vanduo“. Pagal turimą medžiagą, į dumblo aikštelę per metus atvežama nuo 1184,31 iki 1274,86 tonų žaliųjų atliekų, gaunama nuo 12305,74 iki 12539,61 Eur iš Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro.

Susipažinome, kad agrocheminės laboratorijos mokslininkai siūlo dumblą-kompostą grupuoti į tris kategorijas: naudoti žemės ūkyje; auginti tik energetinius augalus; naudoti ne žemės ūkio paskirties žemėje, rekultivavimo plotuose.

Pagal LR aplinkos apsaugos ministro įsakymą, apdorotas dumblas taip pat skirstomas į tris kategorijas pagal sunkiuosius metalus ir mikrobiologinius-parazitologinius parametrus. Pagal pateiktus laboratorinius tyrimus apdorotas dumblas, mūsų supratimu, atitinka I kategoriją: azoto 14381 mg/kg, fosforo – 7233 mg/kg, kalio – 8709 mg/kg, sunkiųjų metalų – kiek leidžia normos, mikrobiologinis tyrimas neviršijo koncentracijos 1000 viename grame žarnyno lazdelių, salmonelių neaptikta.

Negavus išsamių atsakymų, buvo kreiptasi į Šiaulių gamtos apsaugos agentūrą su klausimais: 1. Kiek išduota leidimų panaudoti pagamintą kompostą?; 2. Ar buvo taikyta nuobaudų UAB „Kelmės vanduo“ dėl nuotekų dumblo tvarkymo?; 3. Kokiai kategorijai priklauso pagamintas apdorotas nuotekų dumblas? Paprašyta pateikti 2019–2021 metų duomenis.

Per šį laikotarpį UAB „Kelmės vanduo“ pagamino 1501 toną komposto ir nepateikė nė vieno konkretaus atvejo, kur konkrečiai panaudojo apdorotą nuotekų dumblą, nors realizavo net 1530,3 tonos per 3 metus (su likučiu iš ankstesnių metų – aut. pastaba), likutis, 2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis, buvo 385,42 tonos. Pagal LR aplinkos apsaugos ministro įsakymą, turėtojas gali perduoti dumblą naudotojui, jei naudotojas turi su Gamtos apsaugos agentūra suderintą tręšimo planą arba rekultivavimo projektą. Atsakymuose rašoma, kad naudojo savo reikmėms arba perdavė seniūnijoms (Kelmės, Šaukėnų, Pakražančio), bet ar naudotojas turėjo rekultivavimo projektus ar tręšimo planus, neaišku.

Pagal pateiktus atsakymus liko neaišku, kiek gauna pajamų ir kiek turi išlaidų.

Pakartotinai paprašius patikslinti atsakymus, konkretaus ir aiškaus atsakymo negavome.

UAB Kelmės vietinio ūkio Tytuvėnų katilinėje per metus susidaro nuo 12 iki 18 tonų medžio pelenų, kurie gali būti naudojami žemės ūkyje, miškų ūkyje, rekultivacijai ar keliams tvarkyti. Medžio pelenus galima būtų panaudoti vietoj chemikalų nuotekų dumblui standinti.

Išvados. UAB „Kelmės vanduo“ teikė informaciją nenoriai ir nekonkrečią. Iš pateiktos informacijos neaišku, kiek UAB „Kelmės vanduo“ gauna pajamų už nuotekų dumblo tvarkymą, kiek turi išlaidų. Neaišku, kur naudojamas iš nuotekų dumblo pagamintas kompostas. Pagal ES projektą buvo numatyta pagamintą kompostą parduoti gyventojams. Neaišku, kodėl UAB „Kelmės vanduo“ nenori naudoti medžio pelenų dumblui standinti. Gamtos apsaugos agentūra nepakankamai stebėjo, kaip panaudojamas pagamintas kompostas. Buvo suderintas su Gamtos apsaugos agentūra tik vienas tręšimo planas 2021 metais. Gamtos apsaugos agentūra nustatė vieną pagaminto dumblo komposto naudojimo pažeidimą ir atsakingam asmeniui skyrė administracinę baudą. Įmonės pagamintas dumblo kompostas atitinka A dumblo klasę ir I dumblo kategoriją ir gali būti naudojamas žemės ūkyje. Kompostas buvo realizuojamas be važtaraščių.             Tikrinimo metu, 2022 m. rugsėjo 20 d., UAB „Kelmės vanduo“ direktorius parašė įsakymą, kuriuo patvirtino važtaraščio formą ir jo pildymo tvarką. UAB „Kelmės vanduo“ neturi pavirtintos nuotekų dumblo komposto gamybos, laikymo ir realizavimo tvarkos. Nepatvirtinta pagaminto komposto kaina. UAB „Kelmės vanduo“ interneto puslapyje nėra informacijos apie gaminamą nuotekų dumblo kompostą, jo panaudojimo galimybes. Neradome duomenų, ar UAB „Kelmės vanduo“ kreipėsi į LR žemės ūkio ministeriją, kad gaminamas nuotekų dumblo kompostas būtų pripažintas tinkamu tręšti žemės ūkyje. Jei buvo kreiptasi į ministeriją ir negautas leidimas, neaišku, kokių priemonių ėmėsi UAB „Kelmės vanduo“, kad atitiktų reikalavimus.

Rekomendacijos Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriui:

1. Pateikti Kontrolės komitetui išsamią ataskaitą apie per 2019–2021 metus UAB „Kelmės vanduo“ realizuoto nuotekų dumblo komposto 1530,3 tonos panaudojimą, nurodant konkrečius objektus ir panaudotus kiekius.
2. Patvirtinti nuotekų dumblo komposto tvarkymo, laikymo ir realizavimo tvarką.
3. Patvirtinti pagaminto nuotekų dumblo komposto kainą.
4. Apie pagaminto komposto panaudojimo galimybes paskelbti UAB „Kelmės vanduo“ ir Kelmės rajono savivaldybės interneto svetainėse.
5. Realizuoti pagamintą kompostą tik tiems ūkininkams, kurie turi tręšimo planus ar rekultivavimo projektus, suderintus su Gamtos apsaugos agentūra.
6. Spręsti, ar gaminant kompostą būtų galima panaudoti medžio pelenus, kurie susidaro Tytuvėnų katilinėje, priklausančioje UAB Kelmės vietiniam ūkiui.
7. Įpareigoti UAB „Kelmės vanduo“ kreiptis į LR žemės ūkio ministeriją dėl pagaminto komposto įtraukimo į tręšiamų produktų sąrašą.
8. Kelmės rajono savivaldybės administracijai, jei UAB „Kelmės vanduo“ nepateiks konkrečių duomenų apie 1530,3 tonos pagaminto komposto panaudojimą, svarstyti klausimą dėl medžiagos perdavimo teisėtvarkos institucijoms.

Taip pat buvo pateiktas prašymas Kontrolės ir audito tarnybai. Atsižvelgdami į tai, kad Kontrolės komiteto 2022-10-24 posėdyje svarstomas Kontrolės ir audito tarnybos 2023 metų veiklos plano projektas ir į tai, kad gautas Kontrolės ir audito tarnybos prašymas teikti pasiūlymus, prašome Kontrolės ir audito tarnybą įtraukti į savo darbo planą klausimą apie UAB „Kelmės vanduo“ gaunamas pajamas už nuotekų dumblo tvarkymą ir patirtas išlaidas. Kontrolės komiteto skaičiavimais, surenkama daugiau lėšų, negu reikia dumblui tvarkyti, dėl šios priežasties gali būti nurodoma per didelė vandens ir nuotekų tvarkymo kaina.“

Po pranešimo užvirė diskusijos. Savivaldybės administracijos direktorius S. Jokubauskas tikino, kad prieš kelias dienas buvo ŠRATC pasitarime, kuriame buvo keliamas tas pats klausimas. Jau prieš pusantrų metų ŠRATC buvo patvirtinti įkainiai, pagal kuriuos turėjo būti parduodamas dumblas. Tuomet naujasis ŠRATC direktorius Ž. Šilgalis entuziastingai ėmėsi šios veiklos. Tačiau, pasak savivaldybės administracijos direktoriaus S. Jokubausko, paskutiniame posėdyje paaiškėjo, kad dumblo pardavinėti neleidžiama, nes tai yra atlieka, savivaldybės dumblą gali naudoti tik savo reikmėms. Kaip ir pelenai yra atlieka, kurių UAB „Kelmės vanduo“ priimti negali, nes neturi leidimo.           Savivaldybės administracijos direktorius S. Jokubauskas tikino, kad yra priimti įstatymai dėl atliekų ir jie lyg turėtų veikti, tačiau praktika rodo, kad tie įstatymai neveikia. ŠRATC šiuo metu džiaugiasi, kad kažkas dumblą ima ir išsiveža. Iki 2025 m. visos dumblo aikštelės turi būti uždengtos, dumblas jose turės būti saugomas metus laiko, kol iškais.

Meras I. Petkevičius sakė:

– Mane šis klausimas savotiškai jaudina. Pradėjau domėtis kartu su Turto valdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja R. Parnarauskiene. Ji apskambino visas įmones Lietuvoje. Visur tas pats neaiškumas: atliekos neparduodamos, turi atsirasti iš atliekų pagamintas produktas, kuris turi turėti sertifikatą. Jei versim UAB „Kelmės vanduo“ gaminti kompostą, ši įmonė patirs išlaidų, kurios nuguls ant Kelmės miesto gyventojų pečių, bus įtrauktos į vandens ir nuotekų kainą. Nėra logikos: patiri išlaidų ir negauni pajamų. Dar kartą sakau, nėra Lietuvoje įmonių, kurios prekiauja iš dumblo pagamintu kompostu.

Su meru I. Petkevičiumi ir savivaldybės administracijos direktoriumi nesutiko S. Lekšas:

– Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos pateiktame atsakyme aiškiai rašoma, kad dumblo kompostas, dumblo raugas priskiriami tręšiamiesiems produktams, jei jie atitinka Tręšiamųjų produktų įstatyme nustatytus reikalavimus ir yra įtraukti į Tręšiamųjų produktų identifikavimo sąrašą. Todėl reikia tuo pasirūpinti. Reikalingas tik vienas tyrimas, kad dumblo kompostas, dumblo raugas būtų įtraukti į Tręšiamųjų produktų identifikavimo sąrašą.

Meras I. Petkevičius S. Lekšui atsakė:

– Kiekviena ministerija yra prikūrusi savo įstatymų, kuriuos ne visada įmanoma įgyvendinti. Bendrovė „Vilniaus vandenys“ džiaugiasi radusi ūkininkus, kurie išveža dumblą. Be to, tie tyrimai nėra pigūs.

– Jeigu dumblo kompostas, dumblo raugas būtų įtraukti į produktų sąrašą, nebereikėtų jokių tręšimo planų. Be to, dumblo kompostą, dumblo raugą galėtų vežti ir nemokamai,– tvirtino S. Lekšas. – UAB „Kelmės vanduo“ kiekvieną ketvirtį atlieka tyrimus, kurie rodo, kad sunkieji metalai neviršija normos. Todėl vienas papildomas tyrimas tikrai daug nekainuos.

– Dumblas – visos Lietuvos problema. Mes su Stasiu ėmėmės šio klausimo, nes jis buvo įtrauktas į komiteto darbotvarkę, atlikome savo visuomeninę pareigą. Gaila, kad apie mūsų atliekamą tyrimą merui pateikta klaidinga informacija,– tvirtino P. Račkauskas. – Mes ne skundėme, o ruošdami pranešimą, kreipėmės į įvairias institucijas dėl išaiškinimo. Tikrai nieko nenorime sužlugdyti, o tik patarti, kaip teisiškai tvarkingai reikėtų išspręsti šį klausimą. Be to, mane stebina UAB „Kelmės vanduo“ nuostata, kad vis tiek niekas nepasikeis.

– Versle, kai darai, žinai kam darai. Valdiškoje įstaigoje darai kaip geriau, išeina, kaip visada,– sakė A. Brazas.

– Niekas nenori darytis tręšimo plano, nes po tręšimo sulauksi Aplinkos apsaugos kontrolės. O jei pastaroji žemės ūkio produkcijoje ras sunkiųjų metalų, tuomet neleis niekur tokios produkcijos realizuoti,– tvirtino meras I. Petkevičius. – Lankiausi Anglijoje pas ūkininką, kuris tręšimui naudoja dumblo kompostą. Pastarasis sakė, kad savo produkcijos Anglijoje negali parduoti, nes negauna leidimo, todėl produkciją reikia išvežti į Afriką.

Vicemeras E. Ūksas pastebėjo:

– Blogai, kai neatitinka dviejų ministerijų priimti įstatymai. Viena ministerija leidžia gaminti dumblo kompostą, kita – uždraudžia produkcijos realizavimą.

Lekšas oponentams pasipiktinęs atsakė:

– Dabar dumblas į ūkininkų laukus išvežamas neoficialiai. Tai dar blogiau. Be tyrimų neaišku, kokia produkcija, užauginta dumblu tręšiamuose laukuose, pasiekia gyventojų stalą.

– Na, išvežė, ištręšė,– sakė meras I. Petkevičius. – Jei spauda paviešintų, kas vežė, tręšė, tuomet kiltų skandalas. Tuomet jau nė vieno kilogramo neišvežtume. Kur dėti susikaupusį dumblą?

Išklausius diskusijų, didžiausią nuostabą sukėlė mero I. Petkevičiaus nuostata, kad geriau dumblą į ūkininkų laukus vežti nelegaliai, nes po tyrimų gali paaiškėti, kad produkcija yra užteršta. Tai gyventojus galima nuodyti?

Kelmėje jau sklando kalbos, kuriuose ūkiuose buvo tręšiama dumblu. Įdomu, ar savivaldybės administracijos direktorius S. Jokubauskas, atsakydamas į Kontrolės komiteto užklausą, išdrįs įvardinti tuos ūkius? Nes, kaip meras sakė, jei paaiškėtų kas tręšia, kiltų skandalas.

Įdomu ir tai, kad nei meras I. Petkevičius, nei Turto valdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja R. Parnarauskienė nerado Lietuvoje nė vienos įmonės, kuri gamina kompostą ir legaliai jį išveža. Į „Google“ paieškų laukelį įvedus žodžius „dumblo panaudojimo galimybės“, iškart išmeta UAB „Utenos vandenys“, kuri gamina kompostą ir legaliai išveža į ūkininkų laukus, kas mėnesį atlieka tyrimus. Beje, jų kompostas prastesnis, tik II kategorijos. Mūsų kompostas priskiriamas I kategorijai.