Netikėta dovana kelmiškiams
<Loreta DIRBANAUSKAITĖ>
Sausio 6–ąją, Trijų karalių dieną, Kelmės krašto muziejuje atidaryta Michel Morlet (Tėvo Mykolo, Palendrių vienuolyno brolio) tapybos darbų paroda.
Parodos atidaryme neslėpdamas susijaudinimo kalbėjęs Tėvas Mykolas dėkojo visiems susirinkusiems bei padėjusiems organizuoti parodą, pirmiausia Tėvui priorui, kuris prieš penkerius metus sudarė galimybę tapyti bei darbus pristatyti Kelmės krašto muziejuje.
Tėvas Mykolas sakė, kad paroda atidaryta dieną, kuri turi didelę prasmę. Tai diena, kai Trys karaliai iš tolimų kraštų su dovanomis atvyko pasveikinti naujagimio Jėzaus.
– Aš atvykau prieš 13 metų iš tolimo krašto, iš Prancūzijos, šiandien – iš vienuolyno. Su savimi atsinešiau dovanų. Trys karaliai padovanojo Jėzui aukso, smilkalų ir miros. Mano auksas – nebrangus: guašas, popierius, akriliniai dažai. Tai mano dėkingumo ženklas kelmiškiams už visada šiltą priėmimą, dažną pagalbą. Mira – medžių sakai, tai tarsi medžių kraujas ir dvasia. Mano mira – labai paprasta paveikslų medžiaga, ir jų dvasia. Tai mano vaizduotės ir jautrumo išraiška. Deginami smilkalai virsta dūmais, kurie kyla aukštyn ir palieka malonų kvapą. Mano parodos smilkalai – įspūdžiai, kurie jumyse, tikiuosi, paliks mielą kvapą. Su tokiomis viltimis ir tikėjimu pristatau savo darbus Jūsų vertinimui. Šias savo dovanas nešu Jums ir ne tik Jums. Šias savo dovanas, kaip ir Trys karaliai, noriu padovanoti Jėzui. Bet kur yra Jėzus? Kristus gyvena mūsų širdyse per tikėjimą. Kaip Trys karaliai grįžo į savo kraštus, taip ir aš grįšiu į vienuolyną, palikdamas čia kelioms dienoms šiuos darbus kaip dėkingumo, atvirumo ir pasitikėjimo ženklą visiems kelmiškiams,– kalbėjo Tėvas Mykolas.
Apie pažintį su Tėvu Mykolu kalbėjo buvęs kelmiškis, šiuo metu Šiaulių universiteto paveikslų galerijos kuratorius Kornelijus Užuotas. Jis prisiminė, kaip prieš metus į jį kreipėsi vienuolis, paprašęs įvertinti tapybos darbus. Ir dabar dar atminty išliko viešnagė vienuolyne, kaip sraigtiniais laiptais lipo į Tėvo Mykolo dirbtuvę, kurioje pasijuto tarsi paveikslų apsuptyje. Visas kambarys buvo apstatytas paveikslais.
Pristatydamas Tėvo Mykolo darbus, Kornelijus Užuotas sakė, kad pirmiausia patraukė akį savitas visų paveikslų koloritas, o tai rodo, kad menininkas jau turi savo stilių.
– Nesitikėkite šioje parodoje iš karto kažką pamatyti ir suprasti. Turite kelis kartus apeiti šiuos darbus, įsijausti į juos. Neveltui šie darbai neįstiklinti. Juos žiūrėdamas turi pastebėti kiekvieną potėpį, kai kuriuose paveiksluose gali pamatyti net smėlio smiltelių. Paveikslai atviri žiūrovo akiai. Šiuos paveikslus turi pajusti širdimi,– taip apie Tėvo Mykolo darbus kalbėjo dailininkas Kornelijus Užuotas.
Kelmės krašto muziejaus direktorė Danutė Žalpienė susirinkusiems trumpai pristatė Tėvą Mykolą, kuris gimė Prancūzijoje 1957 metais. Baigęs studijas tapo statybos inžinieriumi. Dirbo Paryžiuje statybos biure. 1984 m. atsiliepdamas į Dievo šaukimą įstojo į Solesmes benediktinų vienuolyną. Vienuolyne ir Fribūre (Šveicarijoje) studijavo teologiją. 1993 m. buvo įšventintas kunigu.
1998 m. su vienuolika kitų brolių buvo Abato pasiųstas į Lietuvą įkurti naują vienuolyną Palendriuose. Jis yra vienuolyno ekonomas. 2006 m. pradėjo domėtis daile ir tapyti. Direktorė džiaugėsi, kad pirmoji Tėvo Mykolo paroda organizuota Kelmės krašto muziejuje ir ji veiks iki sausio 27 dienos. Vėliau paroda iškeliaus į Šiaulius.