Pakražančio seniūnija – tipiškas kaimiškos vietovės atspindys

Į tradicinį Kelmės rajono savivaldybės tarybos narių bei administracijos vadovų susitikimą su Pakražančio seniūnijos gyventojais, vykusį kultūros centre atvyko meras Ildefonsas Petkevičius, jo pavaduotojas Egidijus Ūksas, komitetų pirmininkai Kęstutis Bilius, Albertas Brazas, taip pat šioje seniūnijoje gyvenantis Vytautas Barkauskas, Zigmas Filipavičius, Janina Skeberdienė bei savivaldybės administracijos direktorius Stasys Jokubauskas. Pastebėsime, kad iki šiol vykusiuose susitikimuose aktyviausiai dalyvauja kovo 5 d. vykusių savivaldybės Tarybos rinkimus laimėjusios partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovai. Iš paminėtų politikų tik E. Ūksas ir J. Skeberdienė atstovauja kitoms politinėms organizacijoms.

Gyventojų mažėja, problemų daugėja

Tradiciškai susitikimas prasidėjo šios seniūnijos seniūno, dirbančio šiose pareigose jau dvidešimt trejus metus, Alfonso Sakalausko ataskaita.

Praėjusių metų pabaigoje seniūnijoje gyveno 1614 žmonių, o 2019 m. – 1805 gyventojai. Pastebėsime, kad šio amžiaus pradžioje Pakražančio seniūnijoje gyveno apie 2,9 tūkst. žmonių. Perspektyva irgi nedžiugina. Pernai seniūnijoje gimė tik 11 kūdikių, o mirė 32 žmonės. Seniūnijoje yra 81 kaimas, o 16 iš jų liko be gyventojų. Tiesa, trijuose kaimuose yra žmonių, deklaravusių gyvenamąją vietą, tačiau jie ten negyvena. Per tuos metus neliko mokyklų Žalpiuose, Stulgiuose, kultūros židinių – Stulgiuose, Valpainiuose.

Nors gyventojų mažėja, tačiau problemų nuolat daugėja. Pavyzdžiui, 2020 m. seniūnija socialinei paramai gauti gavo 196, o pernai jau 286 prašymus.

Gyventojų skaičius sumažėjo, tačiau seniūnijos plotas liko toks pat – 16158 ha. Vadinasi, gyventojų skaičius viename kvadratiniame kilometre mažėja, tačiau kelius, vandentiekio ir nuotekų trasas prižiūrėti reikia, žiemos laikotarpiu sniegą valyti taip pat būtina. Beje, seniūnijoje vietinių kelių ilgis sudaro 411 kilometrų.

Daugiausia žmonių verčiasi žemės ūkiu. Pernai užpildytos 388 žemės ūkio deklaracijos. Deklaracijų metu įbraižyti 3202 laukai, užimantys bendrą 5206,5 ha ploto. Tarp didžiausių įmonių seniūnas išvardino ŽŪB „Kerkasiai“, žemės ūkio kooperatyvą „Pakražantis“, Irutės Gliaudienės individualią įmonę bei Jevgenijaus Kurganovo parduotuves, esančias Griniuose, Žalpiuose, Valpainiuose, Stulgiuose.

Pernai seniūnija įsigijo traktorių (46500 eurų), sniego verstuvą (4248 eurų), frontalinį krautuvą (4900 eurų) bei krovimo kaušą (1500 eurų).

Pernai lyginti keliai bendrame 127 km ilgyje, išbarstyta 2373 kub. m žvyro, atnaujinta asfalto danga 1465 kv. m ploto.

2022 m. suremontuota seniūnijos administracinio pastato salė, atnaujinta Pakražančio kultūros centro salė, Stulgių kaime prie bendruomenės namų įrengtas drenažas, Adomaičių kaime suremontuotas socialinis būstas, Žalpių miestelyje atnaujinta asfalto danga ir t.t.

Pasak A. Sakalausko, šiemet seniūnija planuoja įsigyti šienapjovę ir automobilio priekabą, parengti Grinių kaimo Užmedžių gatvės tvarkymo projektą, Valpainių kaime įrengti vaikų žaidimo aikštelę, prižiūrėti kapines ir parkus, žvyruoti, lyginti kelius ir t.t.

Prisimintas ir laisvalaikio organizavimas. Įvairioms šventėms seniūnija išleido 1000 eurų. Pasak seniūno, stengiamasi, kad kiekvienoje seniūnaitijoje būtų bent po vieną solidesnę šventę. Didžiausias seniūnijoje renginys – Pakražančio kultūros centro organizuojama respublikinė šventė „Nuo Jurginių – lig Žolinių“. Pastaraisiais metais šiam renginiui finansavimą skiria Lietuvos kultūros taryba, savivaldybė ją remia, kaip Kelmės rajoną reprezentuojantį renginį. Žalpių krašte populiariausi Švč. Marijos Maloningosios atlaidai, Valpainiuose – Valstybės dienos minėjimas, Stulgiuose – Šv. Onos, Pakražantyje – Šv. Jono atlaidai.

Pakražančio kultūros centro darbuotoja Danutė Anankaitė atkreipė dėmesį, kad ši įstaiga organizuoja ir daugiau renginių – Humoro, Krašto bendruomenių šventes, mini Pasaulinės poezijos dieną ir t.t.

Seniūnijos gyventoja Sonata Šeštokienė kėlė klausimą dėl Pakražančio gimnazijos likimo. S. Jokubauskas atsakė, kad vienoje ar kitoje vietovėje mokyklos likimas priklauso pirmiausia nuo gebėjimo kalbėtis pačiai bendruomenei. Dažnai būna ir taip, kad tėvai reiškia nepasitenkinimą, jog viena ar kita ugdymo įstaiga reorganizuojama ar uždaroma, nors patys savo vaikus leidžia į toliau esančias ugdymo įstaigas. Pasak direktoriaus, pastaruoju metu atsirado savotiškas bendradarbiavimas tarp Pakražančio ir Kražių Žygimanto Liauksmino gimnazijų. Pavyzdžiui, šiais mokslo metais mokyklos slenkstį peržengė keturi pirmokai, gyvenantys Kražių seniūnijoje. Todėl savivaldybė nepagailėjo lėšų ir nupirko autobusėlį, kuris tuos keturis pirmokėlius kiekvieną rytą atveža į Pakražančio gimnaziją, nors šis „malonumas“ rajono biudžetui kainuoja ne pigiai. Be to, S. Jokubauskas pastebėjo, kad nereikia baimintis, jei viena ar kita savarankiška mokykla tampa kitos ugdymo įstaigos skyriumi. Tokiu atveju tik sumažėja išlaidos administravimui, nes mokykloje, tapusioje skyriumi, nebelieka nei direktoriaus, nei pavaduotojo.

Ir rajone tendencijos – panašios

I. Petkevičius, beje, šios seniūnijos gyventojas, atkreipė dėmesį, kad ir rajone yra panašios tendencijos. Pasak rajono savivaldybės vadovo, pernai rajone gimė vos 168 kūdikiai, o mirė 554 žmonės. Tiesa, užpernai rajone mirė daugiau kaip 600 žmonių. Šioje sueigoje I. Petkevičius pastebėjo, kad rajone svarbu kuo labiau pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) ir valstybės biudžeto lėšomis. Anksčiau įvairiems darbams lėšų „kaulyti“ tekdavo ministerijose. Dabar ši tvarka yra pasikeitusi, pinigų dalybos vyksta Šiaulių regiono plėtros taryboje. Šiemet pastaroji turės paskirstyti 180 mln. eurų. Kelmės rajonui turėtų tekti apie 20 mln. eurų. Mero nuomone, Tytuvėnų bendruomeninių namų statybai būtų galima panaudoti ES lėšas, gaunamas per Šiaulių regiono plėtros tarybą.

Diskusijoje daug dėmesio skirta ir kelių priežiūrai, jų asfaltavimui. Automobilių kelių direkcija iškėlė tikslą, kad į kiekvieną miestelį būtų bent vienas asfaltuotas privažiavimas. Tokio Pakražančio seniūnijoje neturi Žalpių miestelis. Rajono vadovas teigė, kad tokia situacija dar yra ir Karklėnuose bei Lykšilyje, kur taip pat nėra nė vieno asfaltuoto privažiavimo. Tačiau Automobilių kelių direkcija dar paiso aibės įvairių kriterijų. Pavyzdžiui, atsižvelgiama, ar tame miestelyje yra įmonių, žemės ūkio bendrovių, kuriančių pridėtinę vertę, koks eismo intensyvumas, kokiu tikslu automobiliai atvažiuoja ir t.t.

Ne vienas politikas pastebėjo, kad daugelio seniūnijų gyventojai teigia, jog seniūnijos joms priklausomus kelius prižiūri gerokai geriau, nei tai daro valstybės įmonė „Kelių priežiūra“.

K. Bilius atkreipė dėmesį, kad savivaldybės biudžeto išlaidų skirstymas yra apraizgytas aibe centrinės valdžios nurodymų. Pasak politiko, 60 proc. išlaidų savivaldybė turi skirti valstybės deleguotų funkcijų vykdymui. Tai pirmiausia susiję su švietimu, dalimi socialinės paramos politikos ir t.t. Likusius 40 proc. sudaro lėšos savarankiškoms savivaldybės funkcijoms vykdyti. Tačiau iš tų 40 proc. pirmiausia reikia pasirūpinti, kad būtų suremontuotos, šildomos mokyklos, kultūros, kitos biudžetinės įstaigos, laiku būtų atsiskaitoma už elektrą, šildymą, įvairias komunalines paslaugas.

Politikai prisiminė ir praėjusiais metais kilusias diskusijas dėl teniso kortų įrengimo Kelmėje. K. Bilius sakė, jog visų pinigų kelių priežiūrai ar vandentiekio tinklų tiesimui skirti negali. Mokesčius moka ir žmonės, norintys kultūros renginių, sportuoti. O rajono Tarybos tikslas – stengtis, jog būtų kuo geriau patenkinti visų visuomenės sluoksnių interesai.

J. Skeberdienė kadenciją bebaigiančioje savivaldybės Taryboje vadovavo Antikorupcijos komisijai. Ji ragino žmones būti pilietiškais ir informuoti apie visuomeninio turto grobstymą, kyšininkavimą. Politikė pastebėjo, kad ši kadencija savivaldybės istorijoje bus pažymėta nemaloniu ženklu – buvusio mero kyšio ėmimo istorija.

S. Maziliausko nuotraukos