Reitingai ir mintys po jų analizės
Alvydas GEŠTAUTAS
Žurnalas „Reitingai“ pagal savo metodiką įvertino bendrojo lavinimo įvairių tipų ugdymo įstaigų (gimnazijų, progimnazijų, vidurinių, pagrindinių, pradinių mokyklų) pasiektus rezultatus 2013-2014 mokslo metais. Iki šiol mokymo įstaigų reitingus skelbdavo „Veido“ žurnalas. Jo sudarytojai gimnazijas vertino tik pagal abiturientų įstojimą į universitetus, paisydami pirmojo pageidavimo bei pridėdami balų už abiturientus, kurie savo likimą susiedavo su užsienio aukštosiomis mokyklomis. Pagal „Veido“ reitingą lyderiais buvo ir tebėra Vilniaus licėjus, Kauno TU, sostinės ir laikinosios sostinės jėzuitų, Klaipėdos „Ąžuolyno“, Vilniaus Žirmūnų ir M. Biržiškos gimnazijos. Priminsime, kad jos atsirenka mokinius pagal pažangumą. Į jas mokytis atvyksta mokiniai iš visų Lietuvos regionų.
Žurnalas „Reitingai“ šiemet parengė dvi gimnazijų reitingų lenteles. Vienoje surikiuotos šešios gimnazijos ir du licėjai, atsirenkantys mokinius pagal pažangumą. Antroje lentelėje reitinguotos gimnazijos ir vidurinės mokyklos, nesirenkančios mokinių. Be to, minėto žurnalo reitingo sudarytojai neapsiribojo abiturientų įstojimu į šalies bei užsienio universitetus, bet paisė, ir kokiu balų vidurkiu vienos ar kitos ugdymo įstaigos abiturientai išlaikė valstybinius egzaminus. Praėjusiais metais abiturientus išleidusios mūsų rajono gimnazijos bei vidurinės mokyklos atsidūrė šio reitingo antroje lentelėje.
Pagal pirmąją lentelę tiek pagal „Vaidą“, tiek pagal „Reitingo“ žurnalų sudarytą rikiuotę pirmauja Vilniaus licėjus, Kauno TU, sostinės jėzuitų bei „Žirmūnų“, Klaipėdos Ąžuolyno gimnazijos. Antroje grupėje, kuriai priklauso ir mūsų rajono mokyklos, t. y. nesirenkančios mokinių, pirmauja Panevėžio J. Balčikonio, Vilniaus Š. Aleichemo ORT, „Saulės“ privati (Vilnius), Telšių Žemaitės, Šiaulių J. Janonio gimnazijos. 90-oje vietoje yra Tytuvėnų, 92-oje J. Graičiūno, 187-oje Pakražančio, 253-oje Kražių, 306-oje Šaukėnų Vl. Pūtvio-Putvinskio gimnazijos, 309-oje Vaiguvos Vl. Šimkaus vidurinė mokykla ir 392-oje Užvenčio Šatrijos Raganos gimnazija.
„Reitingai“ taip pat įvertino pradines, pagrindines mokyklas ir progimnazijas. Žinia, mūsų rajone nebėra pradinių mokyklų ir telikę pradinio ugdymo skyriai. Šios ugdymo įstaigos vertintos pagal patrauklumą. Progimnazijos – pagal tai, kiek vaikų atėjo į jų 5-ąją klasę mokytis 2010 m. ir kiek mokinukų baigė aštuonias klases 2014 metais. Čia pirmauja Skuodo Bartuvos, Šiaulių Salduvės, Šakių r. Žvirgždaičių, Kauno K. Griniaus gimnazijos. 10-ąją vietą pelnė Kelmės „Kražantės“ progimnazija. Iš viso reitinguotos 85 šio tipo ugdymo įstaigos. Į „Kražantės“ progimnazijos 5-ąją klasę 2010 m. rugsėjo 1-ąją atėjo mokytis 68 vaikai, o pernai 8-ąją klasę baigė trimis mokiniais daugiau.
Pagrindinės mokyklos buvo vertintos irgi panašiai, t. y. kiek mokinių 2012 m. rugsėjo 1-ąją atėjo į devintą klasę ir kiek jų baigė 10-ąją klasę 2014-ųjų pavasarį. Šioje kategorijoje po Panevėžio M. Karkos pagrindinės mokyklos antroje vietoje liko tokį patį ugdymo įstaigos statusą turinti mūsų rajono Vidsodžio mokykla. Joje 2012 m. rudenį devintosios klasės duris pravėrė penki mokiniai, o po poros metų jas uždarė devyni dešimtokai. Liolių pagrindinėje mokykloje šie skaičiai atitinkamai yra 11 ir 15. Atsiliekančiųjų grupėje – 233-250 vietose – liko Elvyravos ir Mockaičių pagrindinės mokyklos. Jose 2012 metais mokėsi po aštuonis devintokus, iš kurių dešimtąją klasę pernai baigė po septynis.
Pagal abiturientų išlaikytų egzaminų gautus įvertinimus sudarytas ir savivaldybių reitingas. Pirmoje vietoje yra Vilnius, antroje – Kaunas, trečioje – Druskininkai, ketvirtoje – Šiauliai, penktoje – Palanga. Kelmės rajonas iš 60-ies savivaldybių liko 42-oje vietoje.
Dabar kelios išvados. Pradėsime nuo pagrindinių mokyklų. Kažin, ar vertėjo laiką gaišti ir sudaryti šių mokyklų reitingą, kai daugelis šio tipo ugdymo įstaigų yra kaimuose ir mokinius galima suskaičiuot ant dviejų rankų pirštų. Ką reiškia po „nubyrėjusį“ mokinuką Elvyravoje ir Mockaičiuose? Nieko. Gal tėvai išvyko gyventi kitur, gal kuris mokinys buvo paliktas antramečiauti, gal vaikas iš Vijurkų globos namų grįžo pas tėvus ar jį priglaudė globėjai, gyvenantys kitoje rajono, o gal ir Lietuvos vietovėje. Vijurkų globos namų gyventojų kaita turi įtakos ir Elvyravos pagrindinės mokyklos mokinių skaičiui. Liolių mokykloje mokinių padaugėjo, nes buvo uždaryta netoli gyvavusi Gailių pagrindinė mokykla. O Vidsodis antroje vietoje atsidūrė, kai į šį kraštą atvyko gyventi kelios šeimos.
„Kražantės“ sėkmę lėmė gal ir tai, kad ji 2013 m. buvo reorganizuota į pirmąją progimnaziją (1-8 klasės) rajone. Be to, mokykla yra atnaujinta.
– Tie faktoriai turi reikšmės, bet yra ir kitų,– sako „Kražantės“ progimnazijos direktorius Stasys Jokubauskas. – Mes stengiamės pažinti kiekvieną mokinį, individualiai bendrauti, atsižvelgti į jo poreikius. Tą vertina ir tėvai. Be to, dalyvaujame įvairiuose tarptautiniuose projektuose. Aktyviausi jų dalyviai išvyksta į užsienį. Gerai organizuotas ugdymo procesas. Pavyzdžiui, mūsų aštuntokų skaitymo ir rašymo įgūdžiai yra geri, pagal juos lenkiame ir didmiesčių progimnazijas. Rašymo įgūdžių vertinimai mūsų progimnazijoje dvigubai viršija Lietuvos vidurkį.
Jokubausko paklausėme, kodėl „Kražantė“ neviešina savo indėlio į aštuntokų sėkmę. Lietuvoje tai išdrįso padaryti tik 102 mokyklos. Pasak direktoriaus, tai beprasmis dalykas, nes ekspertų vertinimas dažnai būna tiesmukiškas, jie neatsižvelgia į mūsų rajono sociokultūrinę aplinką.
Tuo pačiu pastebėsime, kad ši aplinka turi įtakos ir mūsų gimnazijoms. Ar gali mūsų mokiniai lygiuotis į bendraamžius iš didmiesčių, kur yra teatrai, koncertų salės, veikia parodos, vyksta susitikimai su šalies užsienio intelektualais? Kita vertus, mūsų rajone dirbančių žmonių pajamos yra gerokai mažesnės už šalies vidurkį, nedarbo lygis – didžiausias Šiaulių apskrityje, yra asocialių šeimų. Todėl tėvai neturi lėšų vaikams nupirkti knygų, kai kurie neišgali skirti pinigų ekskursijoms į istorines vietas, teatrus, koncertus. O brandos egzaminuose šiais laikaisi neužtenka žinių, įgytų pamokose.