Sodybos sėkmei padeda virėja

Ona PETRAVIČIENĖ

Trečius metus Verpenoje veikiančios kaimo sodybos „Dranginė“ savininkė Alima Jankauskienė, vietinių vadinama Alma, sako: – Norėdami pas mus atšvęsti kokią nors šventę, klientai dažnai paklausia, kokia virėja gamins maistą. Sužinoję, kad pagal patentą valgius mums pristato ilgametę virėjos patirtį turinti Gražina Janušauskaitė, dauguma klientų labai apsidžiaugia. Gražina geba tenkinti ir išrankių klientų norus, tad tie patys žmonės čia grįžta dar ir dar kartą.

Nereikalingų pastatų nebūna

Almą ir mane užaugino tas pats Šaltenių kraštas. Josios tėvai gyveno pačiame šio krašto pakraštyje, kur susikerta Bitikų ir Dubėnų kaimų ribos. Nors Almai ir jos broliui kasdien iki mokyklos pėsčiomis tekdavo kulniuoti po penketą kilometrų, tačiau sunkumai tik užgrūdino darbščią mergaitę. Kai buvusią tėvų sodybą nugriovė melioratoriai, Almos tėvai pasistatė namą Verpenoje. Čia mergina ir sutiko būsimą vyrą Algirdą. Sukūrusi šeimą Alma ne tik augino vaikus, bet ir dirbo ūkyje. Kai šeima gavo sklypą namo statybai šalia Dranginės upelio, Jankauskai pirmiausiai pasistatė didelį ūkinį pastatą. Jame laikė nemažai gyvulių, nes statyboms trūko pinigų. Bet pradėjus kristi pieno ir gyvulių supirkimo kainoms, ūkis tapo nuostolingas. Vairuotojo specialybę turintis Algirdas įregistravo krovinių pervežimo įmonę, o ir Alma neketino sėdėti sudėjusi rankas. Ištuštėjusiame erdviame ūkiniame pastate veikli moteris nutarė įrengti kaimo sodybą. A. Jankauskienė neslepia, kad į šį pastatą teko daug investuoti, kol jis buvo pritaikytas paslaugų tiekimui ir 2013 metų pavasarį sutiko pirmuosius klientus. Jų patogumui pirmame aukšte įrengta pobūvių salė, pritaikyta 35 svečiams. Atvykstantiems iš toliau verslininkė gali pasiūlyti nakvynę antrame aukšte.

Kratėsi virėjos darbo

Dalis Almos klientų į sodybą atvyksta su savo vaišėmis, tačiau būna ir tokių, kurie verslininkės prašo pasirūpinti ir maitinimu. Kadangi ši paslauga kaimo sodyboje nėra teikiama, gavusi tokį pageidavimą, Alma iš karto skambina Gražinai. Verslininkė labai džiaugiasi, kad prieš penkiolika metų atsitiktinai susipažino su patyrusia virėja G. Janušauskaite ir nuo to laiko tapo ne tik geromis draugėmis, bet ir verslo partnerėmis. Pasidomėjus, kaip G. Janušauskaitė tapo virėja, visada besišypsanti moteris sakė, kad nuo mažumės mėgusi stebėti, kaip valgį ruošia tetos ar kitos giminaitės, nes po mamos mirties našlaitei teko daug kur gyventi. Ne viena iš ankstyvoje jaunystėje sutiktų moterų mergaitei pranašavo virėjos ar konditerės darbą, bet Gražina už tokius palinkėjimus ne juokais supykdavo. Tiktai kai merginą trumpai priglaudė Alytuje gyvenanti teta, o baigus mokyklą reikėjo kuo greičiau apsispręsti, kur mokytis, pati nesupranta, kaip nunešė pareiškimą į Alytaus prekybos mokyklą ir panoro tapti virėja… Baigusi mokslus, Gražina grįžo atgal į gimtąją Kelmę ir beveik du dešimtmečius dirbo visuomeniniame maitinime. Vėliau ėmėsi individualios veiklos ir džiaugėsi sulaukusi gerų atsiliepimų. Alma sako, kad ir jos svečiai su pasigardžiavimu kremta ne tik Gražinos keptą saldžiarūgštę kaimišką duoną, bet ir giria jos pagamintus mėsos ir žuvies vyniotinius, kitus skanėstus. Paragavę Gražinos pagamintų vaišių, svečiai ne tik patys čia sugrįžta, bet ir rekomenduoja čia apsilankyti kitus.

„Dranginė“ yra nuošalioje vietoje ir važiuodamas per Verpeną keliu Kelmė-Šaukėnai veltui ieškotumei bent mažytės reklamos, nuolatiniai klientai jau spėjo pamėgti šią kaimo sodybą, prie kurios populiarumo, be abejo, prisideda ir virėja Gražina…