Stulgių šimtametė dar neturi ambulatorinės kortelės

<Alvydas GEŠTAUTAS>

Šią savaitę ketvirtąja rajono šimtamete tapo nuo seno Stulgių centre, šalia kapinių gyvenanti Julijona Stašinskienė. Su jubiliejumi garbaus amžiaus moterį pasveikino rajono meras Vaclovas Andrulis, Socialinės paramos skyriaus vedėja Reda Každailienė, Sodros rajono padalinio vadovė Regina Razminiene, Pakražančio seniūnijos seniūnas Alfonsas Sakalauskas, Socialinių paslaugų tarnybos direktorė Aldona Kvintufelienė.

Senolės Julijonos Stašinskienės biografija verta bent apysakos herojės prototipo. Ji, taip, tik ji, nes vyras Vaclovas iškeliavo Anapilin prieš pusšimtį metų, užaugino penkis vaikus. Gyvi dar liko trys: Kelmėje šaknis įleidęs sūnus Vytautas, dukros – Gargžduose gyvenanti medikė Irena bei gimtuosiuose Stulgiuose likusi Elena. Deja, dukras Dalią ir Emiliją Viešpats pasišaukė Amžinybėn.

– Mama visą gyvenimą neturėjo reikalų su medikais. Jokioje gydymo įstaigoje nėra jos ambulatorinės kortelės,- sako Irena. – Mamytė nėra prisirašiusi net prie šeimos gydytojo. Norime nuvežti pas medikus, bet nesutinka ir sako: „Aš sveika, ką tie daktarai su manimi darys?“. Kadangi aš esu medikė, tai pati savo nuožiūra nuo kraujospūdžio, nuo kitų senam žmogui būdingų negalavimų nuperku vaistų, nurodau, kaip vartoti. Užtenka viską paaiškinti telefonu, ir mama supranta.

Senjorei Julijonai padeda anūkė Jurgita, gyvenanti su močiute.

Smalsu, kur tokio ilgo ir ligų nelydimo gyvenimo priežastys? Deja, sužinoti nepavyko. Šimtametė tik pastaruosius metus nevakarieniauja, o šiaip valgo, ką artimieji pasiūlo – nuo kiaulienos mėsos iki lašinių. Kai atvyko svečiai pasveikinti su jubiliejumi, šampano taurę pakėlė tik simboliškai, o pirmenybę teikė brendžio taurelei.

J. Stašinskienės šimtametė biografija turtinga. Iš Vaidatonių kilęs fizikas, profesorius, mokyklinių vadovėlių autorius Vladas Valentinavičius savo knygoje „Nuo Kryžkalnio kalvų“ daugelyje vietų cituoja senjorę Julijoną. Jos krikštatėvis – buvęs Stulgių klebonas Antanas Skinderis, dalyvavęs istoriniame 1905 m. Lietuvių suvažiavime, kurio nutarimai padėjo pagrindus atkurti Lietuvos valstybę. J. Stašinskienė prisimena ir žinomą mokslininką, žuvininką, valdžiusį Išlynų dvarą Mykolą Girdvainį.

– Baliavojome prie vieno stalo ir su rašytoju Apučiu, kurio artimųjų palaikai ilsisi Stulgių kapinėse,- prisimena šimtametė.

Ponia Julijona prisimena 1936-ųjų metų Dainų šventę, kurioje dainavo su šaulių organizacijos choru.

– Tada Stulgiuose buvo daug organizacijų – šaulių, jaunalietuvių, ateitininkų, pavasarininkų,- prisimena šimtametė.

Jai atmintin įstrigo ir 1937 metais Žemaičių plento atidarymas. Iškilmėse dalyvavo ir prezidentas Antanas Smetona, kuris stovėjo šalia Julijonos ir spaudė jai ranką.

Sovietmečiu J. Stašinskienė melžė pirmąsias Stulgių kolūkio karves, buvo darbo pirmūnė. O didžiausias kuriozas buvo su sovietine deputatyste. J. Stašinskienę išrinko Skaudvilės rajono liaudies deputate. Tačiau paaiškėjo, kad niekas nežino, kur yra jos brolis Vladas. Sovietų pakalikai nusprendė, jog Julijonos brolis Vladas patraukė į mišką, pas partizanus. Tad valdžia „išmetė“ ją iš deputatų. Tik po kelių savaičių Julijona gavo laišką iš JAV, kurį atsiuntė brolis Vladas, sovietų „apšauktas“ banditu. Daugelį metų J. Stašinskienė dirbo kapininke. Bet atsirado sovietinės teisės „žinovų“, kurie „įrodė“, kad kolūkietės ir kapininkės darbai nesuderinami.

Kai atėjo Atgimimo laikai, senieji Stulgių dainininkai atkuto. Jie rinkdavosi į kultūros namus ir dainavo tarpukario laikų patriotines dainas.

– Netgi gastrolėse, Pakražantyje, dainavome ir pinigų uždirbome,- prisimena senolė.

Kadangi Julijona gyvena prieš parduotuvę, tai tapo ir pažįstamų pijokėlių „banku“. Šie išdrįsta netgi šimtametės prašyti, kad ši paskolintų pinigų „sveikatai pataisyti“.

– Nors stovėjau kažkada šalia prezidento Smetonos, bet tik nugyvenusi šimtmetį, sulaukiau savo troboje rajono mero,- stebėjosi šimtmetį šią savaitę švenčianti J. Stašinskienė.

– O aš tikiuosi, kad mane į svečius pakviesite ir po penkerių metų, kai švęsite kitą jubiliejų,- atsakė meras V. Andrulis.