Šuliniais turime pasirūpinti patys

Alma MACKEVIČIENĖ

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento Kelmės skyriaus vedėja

                      Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento Kelmės skyrius

informuoja, kad 2018 m. valstybės lėšomis ištirti 16 Kelmės rajono šachtinių šulinių vandens mėginiai. Šį vandenį maistui naudoja nėščiosios ir kūdikiai iki 6 mėnesių amžiaus. Visuose tirtuose vandens mėginiuose nitritų kiekis neviršijo leidžiamos normos. 4 šachtinių šulinių vandens mėginiuose rastas didesnis, nei leidžiama, nitratų kiekis.

                      Viešai tiekiamo geriamojo vandens kokybė yra reglamentuota ir stebima, vykdoma jo valstybinė kontrolė, informacija apie jo kokybę gyventojams prieinama. Su individualių šulinių vandeniu yra kitaip – patiems gyventojams tenka rūpintis dėl vandens saugumo ir kokybės.

                      Šachtinius šulinius dažniausiai maitina gruntinis vanduo. Šis vandeningasis horizontas nuo žemės paviršiaus atskirtas laidžiu grunto sluoksniu ir nuolatos pasipildo kritulių bei paviršiniu vandeniu. Todėl į gruntinį vandenį gali gana lengvai patekti artimoje aplinkoje esančių objektų tarša.

                      Gruntinį vandenį pavojingomis cheminėmis medžiagomis gali užteršti buitinės nuotekos, požeminės kuro saugyklos, sąvartynai, žemės ūkio veikla, pramonė, transportas ir kt. Net jeigu artimoje aplinkoje taršių objektų nėra, į šachtinių šulinių vandenį visada gali patekti dirvožemyje esantys nitratai ir nitritai. Tai vienos pavojingiausių iš natūralios aplinkos į vandenį patenkančių cheminių medžiagų, galinčių sukelti neigiamą poveikį sveikatai. Todėl, jei geriate ir maisto ruošimui naudojate šulinių vandenį, rekomenduojame jį išsitirti bent dėl šių rodiklių (nitritų, nitratų).

                      Labai svarbu šulinį tinkamai įrengti ir naudoti – 25 metrų spinduliu aplink šulinį negalima tręšti žemės, šioje šulinio apsaugos zonoje neturėtų būti lauko tualetų, mėšlidžių, komposto duobių, požeminių ar antžeminių kuro talpų. Šulinys negali būti įrengiamas polaidžio vandenimis užtvindomose teritorijose, pelkėtose vietose. Šulinio sienos turėtų būti sandarios, antžeminė dalis iškilusi ne mažiau kaip 80 cm virš žemės paviršiaus. Šulinį būtina dengti dangčiu, vandenį semti tik tam skirtu švariu kibiru.

                      Labai svarbu tinkamai prižiūrėti šulinį: kasmet vandenį išsemti, išvalyti šulinio dugną ir rentinio sieneles, esant reikalui – suremontuoti. Rentiniuose neturi būti plyšių, per kuriuos į šulinį galėtų patekti lietaus ir polaidžio vanduo, nuotekos. Rekomenduojama ne rečiau kaip kartą per metus atlikti vandens cheminį ir mikrobiologinį tyrimą. Rūpindamiesi šulinio vandens sauga ir kokybe, rūpinatės savo sveikata ir gerove.

                      Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija kviečia išsitirti šulinių bei šachtinių gręžinių vandenį su nuolaida (vandens tyrimų kaina nitritų+nitratų – 10 Eur; nitritų+nitratų+amonio+permanganato indekso+savito elektrinio laidžio – 25 Eur. Vandens mėginiai bus priimami NVSC Šiaulių departamento Kelmės skyriuje (Vytauto Didžiojo g.23), Elektroninio dokumento nuorašas 2 Kelmė) balandžio 29 d. ir gegužės 6 d. nuo 9.00 -13.00val. Vandens mėginį pristatyti švarioje 1,5 l talpos plastikinėje taroje. Daugiau informacijos www.nvspt.lt bei telefonu (841) 399879.