Užvenčio plenero dalyviai įamžino Šatrijos Raganą, V. Jarutį ir Ukrainą

Liepos 11-15 dienomis Užventyje vyko tradicinis pleneras „Užventis mene“, į kurį susirinko kalviai, dailininkai ir keramikai. Jame dalyvavo 16 kalvių iš Šiaulių, Radviliškio, Vilniaus, Lazdijų, Druskininkų, Ryškėnų, Telšių, Mažeikių bei kitų Lietuvos vietovių, taip pat svečiai iš Latvijos. Iki šiol dailininkų komandoje vyravo akvarelininkai, o šiemet jų būrį papildė ir tapytojai. Daugiausia šiauliškiai, kauniečiai, žinomas tapytojas , kurio darbų parodos apkeliavo visą pasaulį, o Portugalijos prezidentas menininku nepagailėjo ir apdovanojimo – Audrius Gražys. Beje, Audriaus tėvas Bronius Gražys vyresniosios kartos teatro gerbėjams žinomas kaip Klaipėdos dramos teatro aktorius. Dailininkų komandoje, kuriai tradiciškai vadovavo šiauliškis Voldemaras Barakauskas, buvo ir kūrėjai iš Latvijos bei Ukrainos. Keramikų komandą, kaip ir pernai, sudarė šamoto skulptoriai Irena ir Vilius Šliuželiai iš Šiaulių ir Ilze Emse-Grinberga iš Latvijos. Su kūrėjais tradiciškai plenere buvo ir menotyrininkas Vytautas Tumėnas.

Plenero atidarymo dieną vyko bardų koncertas, o jo uždarymas irgi buvo paįvairintas modernaus meno atlikėjų pasirodymais. Šį plenerą tradiciškai organizavo Užvenčio malūno savininkai Milda ir Alvydas Knyzeliai. Jiems už šios gražios tradicijos puoselėjimą mūsų rajono meras Ildefonsas Petkevičius įteikė padėkos raštą.

Planus pakeitė karas Ukrainoje

Kalvių idėjų generatorius yra mažeikiškis Virgilijus Mikuckis. Šiemet sukanka 145 metai, kai gimė Užventyje gyvenusi rašytoja Šatrijos Ragana, ir 100 metų, kai pasirodė jos apysaka „Sename dvare“. Todėl iš karto kalviai buvo sugalvoję, kad šią vasarą pastatys iš medžio drožtą koloną ir jos viršuje iškals rožes, kurias labai mėgo Šatrijos Ragana. Pasak V. Mikuckio, kai Rusija užpuolė Ukrainą, teko statyti dar vieną koloną ir rožes pakeisti saulėgrąžomis – ukrainiečių nacionaliniu augalu. Taip ir buvo padaryta. Šatrijos Raganos kolona liko be rožių, kurių kalimas atidėtas kitų metų plenerui, o visas dėmesys buvo sutelktas šių dienų aktualijai – karui Ukrainoje.

– Lietuvos kalvius sieja graži draugystė su kolegomis iš Ukrainos. Ukrainos San Frankovsko mieste dalyvavome vienoje solidžiausių Europoje kalvių šventėje, – sakė V. Mikuckis.

Pagerbė V. Jarutį

Mintis pakviesti į Užventį Lietuvos kalvius kilo vienam garsiausių Lietuvos kalvių Vytautui Jaručiui (1936–2017 m.). Jo vaikystė ir paauglystė prabėgo netoli Užvenčio esančiame Dangvietų kaime. Vėliau dėl stalininių represijų Vytautas su tėvais turėjo palikti Dangvietus. Likimas lėmė, kad turėjo persikelti į Alytų, kur jis dirbo ir laisvalaikiu kūrė.  M. Knyzelienė sakė, jog vienas užventiškis pasiūlė įamžinti V. Jaručio atminimą. Taip kilo idėja Dangvietų kaime pastatyti kryžių V. Jaručio atminimui. V. Mikuckis sakė, kad išsiuntinėjo plenero dalyviams laiškus ir paprašė jų , kad kiekvienas prisimintų fragmentą, ryškiausiai likusį atmintyje iš V. Jaručio kūrybos: kurioje vyravo saulutės. Kalviai tą ir padarė – medinį kryžių papuošė V. Jaručio kūrybos stilių primenančiais momentais. Plenero uždarymo dieną šis kryžius buvo padėtas prie Užvenčio malūno, kad jį pamatytų kuo daugiau žmonių. Netrukus jis bus pastatytas nuolatinėje vietoje Dangvietų kaime.

Dailininkai pasekė kalvių pavyzdžiu

Ir daugelis akvarelininkų pakeitė temą. Jie, kaip ir visi plenero dalyviai, šių metų kūrybą nusprendė skirti Šatrijos Raganai. Tačiau daugelis dailininkų stengėsi savo piešiniuose pavaizduoti Ukrainos saulėgrąžas, nors, žinoma, dalis jų bandė pavaizduoti kitus dalykus. Jau minėtas A. Gražys dviejuose darbuose pavaizdavo, kaip jis sakė, malūno paslaptingumą, jo užmenamas mįsles, o viename – ne baltas, o raudonas lelijas.

– Jei dvaro malūnas apgaubtas paslaptimis, mistika, pagalvojau, o kodėl ir lelijos negali būti raudonos, – aiškino A. Gražys.

Skulptūros pagal Šatrijos Raganą

Tik keramikai liko prie pirminės idėjos ir savo skulptūras kūrė pagal Šatrijos Raganos apysakos „Sename dvare“ motyvus. J. Ir V. Šliuželių kūrinys „Mamatės turtai“ vaizduoja berniuką su smuiku rankose, sėdintį ant bokštą primenančios prigimtinės kultūros skrynios, išpuoštos tautodailės vaizdinius primenančiais raštais. Tai primena apysakoje minimą antrąjį mamos vaiką, kuris nepaprastai mėgo klausytis apsišvietusios mamos muzikavimo ir skaitymo.

Grinbergos kūrinys „Sargs“ vaizduoja dvaro katiną Pilkį, kuris apysakoje varžėsi su šunimi dėl šeimininkų dėmesio. Dailininkės katinas, nors mažas, tačiau stiprus dvasia, kuri ir yra svarbiausias saugas.

Šamoto keramikos kūriniai išdegami, kai greitai sumontuojamose, ypatingose lauko krosnyse temperatūra pasiekia 1100 laipsnių. Jų degimo pabaiga – įspūdingas performansas, kai krosnių sienos stebint žiūrovams greitai išardomos, o atsivėrusios pakuros liepsnos ir iki raudonumo įkaitusi keramika nušviečia naktinį dangų Ventos saloje.

Knyga apie plenerų istoriją

Labdaros ir paramos fondo „Užvenčio pegaso“ ir Užvenčio kraštotyros muziejaus iniciatyva buvos išleistas leidinys „Užventis Mene“, kuriame įamžintos dvylikos jau buvusių plenerų akimirkos. Leidinį spausdino spaustuvė „KOPA“ jis išleistas 500 egzempliorių tiražu. Albume daugiausia yra Šarūnės Zurbos nuotraukų. Taip pat įsigijusieji leidinį ras Kastyčio Lazdausko, Egidijaus Latėno, V. Mikuckio ir Knyzelių dukros Justinos nuotraukos. Beje, ji su sese Gabriele ir broliu Milvydu šį leidinį maketavo. Jo leidybą be „Užvenčio pegaso“ rėmė Lietuvos kultūros taryba ir Kelmės rajono savivaldybė. Jį plenero uždarymą susirinkusiems pristatė menotyrininkė Jovita Nalivaikienė. Ji iškėlė mintį, jog šis leidinys galėtų būti pristatytas Metų gražiausios knygos rinkimams. Leidinyje spausdinama bent po vieną kiekvieno plenero dalyvio darbą, taip pat bendri kalvių kūriniai. Pasak dailėtyrininkės, albume yra tuščių lapų. Tai užuomina, jog būsimų plenerų dalyviai juos užpildys. Leidinyje surašytos visų plenerų dalyvių pavardės, taip pat jau minėto V. Tumėno, M. Balvočiūtės Knyzelienės straipsniai,interviu su nuolatiniais plenerų kūrybinių grupių vadovais: I. Šliuželiene, V. Barakausku bei V. Mikuckiu. Kai vartai albumą ir prisimeni betarpišką bendravimą su jo dalyviais, susidaro įspūdis, kad juose buvo įamžinama praeitis ir dabartis. Praeitį žymi atstatyta koplytėtė Užvenčio bažnyčios šventoriuje, kalvių darbas, skirtas Vasario 16-osios akto Signataro Jono Smilgevičiaus atminimo įamžinimui, pernai atkurta kolona prie Užvenčio dvaro sodybos ir t.t. Nūdieną simbolizavo prie bažnyčios 2018 m. pastatytas Popiežiaus kryžius, nes tais metais Šventasis Tėvas Pranciškus lankėsi Lietuvoje, koplytstulpis Šv. Florijonui – ugniagesių globėjui, pastatytas 2019 m. nes kelis metus paeiliui Užventyje buvo daug gaisrų ir, žinoma, šiais metais kalvių sukurtas darbas, skirtas kovojančiai Ukrainai.

Stasio Maziliausko ir Mildos Knyzelienės nuotraukos