Verslininkai pinigus naudoja racionaliau nei valdžia,– tokia mintis nuskambėjo tradicinėje verslininkų ir rajono valdžios atstovų diskusijoje

<Alvydas GEŠTAUTAS>

Praėjusį pirmadienį įvyko tradicinė kasmetinė diskusija „Verslas ir valdžia“. Ji surengta tuo metu, kai savivaldybės administracija rengia politikams rajono biudžeto projektą ir verslo žmonių nuomonė valdžiai yra svarbi. Verslininkai turi teisę ją pasakyti, nes papildo rajono biudžetą savais mokesčiais. Pateikiame platesnį šios diskusijos aprašymą.

Du požiūriai

Pokalbio pradžioje požiūrius į rajono ekonominį–socialinį gyvenimą pateikė verslo ir valdžios atstovai.

 Daug kalbama apie tai, kuo mūsų rajonas išskirtinis, unikalus, patrauklus, kokia aplinka investicijoms,– diskusiją pradėjo rajono Verslininkų asociacijos pirmininkas Ildefonsas Petkevičius. – Ir verslininkai, ir visa rajono bendruomenė mato ir turi minčių, ką reikia daryti. Pirmiausia daug kas pastebi neapgalvotą valdžios išlaidavimą, blaškymąsi prioritetuose. Verslininkai pinigus naudoja racionaliau nei valdžia. Pastaroji vis steigia naujus etatus, nepaiso, ar bus efektas. Ir pačiai valdžiai laikas atsinaujinti. Joje reikia laisvų žmonių, nebijančių prarasti postą, pasiryžusių veikti drąsiai. Žinome, kad net pusė Šiaulių apskrities žvyrkelių yra mūsų rajone. Tai viena silpnųjų vietų investicijoms skatinti. Žalpių krašte, kur yra įsikūrusi mano vadovaujama žemės ūkio bendrovė „Kerkasiai“,  nutiestas vandentiekis. Mes turime įmonę, susijusią su maisto pramone. Deja, ta vandens kokybė, kokia yra, gamybai netinka. Mes papildomai turime investuoti, kad vanduo būtų geresnis. Bet ir mokesčius mokame, kurie naudojami tai pačiai infrastruktūrai. Jos gerinimas – būtų pagalba ir gyventojams, ir verslui. Gerų pavyzdžių yra. Kad ir nutiestas kelias į „Sedulos“ poilsio bazę. Tai konkretus valdžios ir verslo bendradarbiavimo pavyzdys. Kita problema, nepalanki verslui – nuolat mažėjantis gyventojų skaičius rajone. Jų mažėja – siaurėja rinka. Ar norės ateiti investuotojai ten, kur nėra rinkos perspektyvos? Mažėja gyventojų, mažiau sumokama mokesčių. Bet valdžia, žinoma, pirmiausia – šalies, suranda išeitį – didina įvairius mokesčius. Įdomu, ar mūsų valdžia turi planą rajono ekonominio–socialinio gyvenimo trukdžiams įveikti?

– Kuo toliau, tuo labiau savivaldybė tampa vykdančiąja institucija, nes daugiau mums centrinė valdžia perduoda vykdyti valstybės deleguotų funkcijų. Tuo pačiu mažiau turime galimybių savarankiškai veiklai. Be to, Vyriausybė šalies biudžeto skyles stengiasi užkamšyti savivaldybių sąskaita,– teigė meras Kostas Arvasevičius. – Rajone gyventojų mažėja. Pagal pernykščio gyventojų surašymo duomenis, kurie oficialiai dar nepaskelbti, Kelmės rajone beliko apie 32 tūkstančiai žmonių. O biudžetą mes gavome pagal seną, bet kol kas oficialią statistiką, t.y. 35 tūkstančiams gyventojų. Opiausia problema – nedarbas. Mūsų rajonas žemdirbiškas. Bet darbas modernėja ir žemės ūkyje, nes naudojama šiuolaikinė technika, kurios aptarnavimui reikia mažiau žmonių. Todėl dalis gyventojų išvažiuoja dirbti kitur, o pirmiausia į užsienį. Ką gali pasiūlyti savivaldybė? Gaila, bet šiemet be kelių šimtų tūkstančių litų, skirtų melioracijai, iš Valstybės investicijų programos dar gausime tik 400 tūkst. litų tolesniam Kelmės kultūros centro remontui. Iš šios programos tiek mažai lėšų dar nesame gavę. Bet yra Europos Sąjungos pinigai, kurių įsisavinimui reikės darbo rankų. Šiemet Kelmėje dar bus atnaujinti 6 daugiabučiai namai. Šį kartą jau A. Mackevičiaus kvartale. Tęsis vandentvarkos darbai, kurie ypač intensyvūs bus Užventyje. Tytuvėnuose bus tvarkomas apvažiavimas Citavičiaus gatve. Tęsis paveldo darbai. Beje, už juos mus giria šalies valdžia. Toliau bus tvarkomas Tytuvėnų ansamblis, Užvenčio muziejus. Tytuvėnuose teks ieškoti ir pusės milijono litų savų pinigų. Tokią pat sumą turime rasti ir antrajam Kelmės „Aukuro“ vidurinės mokyklos etapui bei Kražių gimnazijai. Nežinioje atsidūrė Užvenčio gimnazijos atnaujinimas. Tam buvo numatyti pinigai. Bet pasikeitė jų skyrimo tvarka ir, matyt, visų žadėtų pinigų nebegausime. Patys turime skirti net 60 proc. lėšų. Sutarėme su Tytuvėnų regioniniu parku ir skirsime lėšų tvarkymo darbams prie Giliaus ežero. Kitais metais Šiaulių apskrityje vyks pasaulio neolimpinių sporto šakų varžybos. Kelmėje varžysis sportinės žūklės ir paplūdimio tinklinio entuziastai. Tikimės iš Kūno kultūros ir sporto departamento gauti dalį lėšų tinklinio aikštelėms įrengti. Toliau bus tvarkomas Kelmės centras. Vyks darbai Liolių senelių namuose. Tiesa, jų tvarkymo darbų antrajam etapui reikia pinigų. Paraišką pateikėme. Gera šilumos ūkio būklė. Pasiteisino kūrenimas biokuru. Mąstome apie kolumbariumą Kelmėje. Verslininkams siūlome pirkti daugiau pastatų: buvusias Albinavos ir Paprūdžių mokyklas, administracinius pastatus Pašilėje, Butkiškėje, Kiaunoriuose, pastatus Šukiškių, Pašilėnų kaimuose. Iš jūsų ir toliau pirksime šildymo, maitinimo, kitas paslaugas. Galima verslininkams perduoti ir daugiau paslaugų, kurių teikimu rūpinasi savivaldybė, kitos įstaigos.

Koks administracijos reformos efektas?

– Kai verslininkai ką nors reorganizuoja, jie nori sutaupyti, siekia našesnės veiklos. Įvyko savivaldybės administracijos reorganizavimas. Kokį efektą jis duos?– klausė „Kelmės prekybos“ pirmininkas Rimantas Giržadas. –Kartą sutikau vieną valdininką ir klausiu: „Kokiame skyriuje dirbi?“. Šis atsakė: „Nežinau“.

– Siekiame ne piniginės naudos, žmonių atleidimo,– aiškino administracijos direktorius Zenonas Mačernius. – Pertvarkos tikslas buvo sumažinti skyrių skaičių, o svarbiausia – tolygiau paskirstyti darbus. Iki šiol vieni pasnausti darbe galėjo, kitiems aštuonių darbo valandų neužtekdavo. Tas valdininkas, kuris tau, Rimantai, sakė, kad nežino, kur ir ką dirba, matyt, ir nesužinos. Tokių yra ir daugiau. Administracijai tokie specialistai nereikalingi. Matyt, reorganizacija dar tęsis…

– Spaudoje dažnai parašoma: savivaldybėje dirba 225 valdininkai. Jų tiek nėra. Iš šio skaičiaus tėra 74 valstybės tarnautojai, t.y. dirbantys pagal Valstybės tarnybos įstatymą. Kiti dirba pagal darbo sutartis, o 60,5 etato yra darbininkų. Visas šis būrys dirba ne tik pačioje savivaldybėje, bet ir seniūnijose,– paaiškino K. Arvasevičius.

– Bet biudžetinėse įstaigose etatų daugėja,– patikslino I. Petkevičius. – Nesuprantu kam Kelmės kultūros centre reikalingi du direktoriaus pavaduotojai? Ar dėl to pagerės Kelmės žmonių užimtumas?

Dėmesio stoka ir nevienodos sąlygos

– Jau kalbėjome, jog verslas, investuotojai neatskiriami nuo juos supančios aplinkos – kultūros renginių, pramogų, sporto,– sakė tytuvėniškis Vygantas Každailis. – Aš irgi rėmiau ne vieną šventę, padedu ir Lietuvoje žinomai mūsų tinklinio komandai. Už tai verslininkus vertėtų skatinti. Tą daro Šiaulių miestas. Ten priklausomai nuo rėmimo sumos verslininkams atitinkamai mažinami nekilnojamojo turto ir žemės mokesčiai.

– Gera mintis. Į tai būtinai atkreipsime dėmesį,– pažadėjo Z. Mačernius.

– Spaudoje skaitau, ką meras apdovanojo. Paprastai tai būna biudžetininkai. O kur verslininkai? Juk ir vieni, ir kiti mokesčius moka,– stebėjosi rajono tarybos narys ir verslininkas Petras Račkauskas.

– Apdovanojimai išskaidyti, nes savo šventes turi mokytojai, medikai, kultūros darbuotojai, žemdirbiai, jūs irgi turite metinį „Verslo dienų“ renginį. Per juos žmonės ir pagerbiami,– atsakė meras ir pridūrė – Padėkos raštus skiriu jubiliejų proga ar už ypatingus laimėjimus. Bet reikia paisyti apdovanojimų tvarkos. Žmogų apdovanojimui siūlo įstaiga, kurioje jis dirba. Rajono Verslininkų asociacija gali pristatyti savo kandidatus.

Rajono tarybos narė Janina Skeberdienė bei kiti prisiminė, jog moraliniam paskatinimui tarnavo ir Metų savanorio bei Metų filantropo nominacijų įteikimo šventės. Bet ši tradicija nutrūko.

Dar kiti pastebėjo, kad valdžia ir verslininkai jaučia nevienodą atsakomybę. Verslininkai suklydę atsako savais pinigais. Politikai, suklydę ir neteisėtai atleidę kokį pareigūną, moka ne savus, o biudžeto pinigus.

Kaina ar efektyvumas?

– Kai vyksta rinkimų kampanija, politikai reklamuojasi didžiausią prenumeratorių būrį turinčiame laikraštyje. Atsisėdę į valdžios krėslus elgiasi priešingai – informaciją pateikia tam leidiniui, kurio prenumeratorių būrys būna mažiausias. Tai valdžia aiškina, jog renkasi tą leidinį, kuris mažiausią kainą siūlo. Bet natūralu, mažiau populiarus turi mažesnę paklausą ir priverstas laikraščio plotą parduoti pigiausiai,– sakė UAB „ROSEBA“, leidžiančios „Bičiulio“ laikraštį, atstovas Alvydas Geštautas. – Šiandien keikiame „Mebą“, atnaujinančią daugiabučius namus Kelmės centre. Darbai vėluoja. Kodėl? Projektuotojai paskaičiavo, kad šių darbų skaičiuojamoji kaina – 5 mln. litų. „Meba“ sutiko juos atlikti vos už 3,2 mln. litų. Kaip sutaupys? Matyt, pirko pigesnes, o tuo pačiu – prastesnes medžiagas, darbininkams mokėjo nedideles algas. Ne vienas jų buvo menkos kvalifikacijos. Visi pastebėjome ir dažną statybininkų kaitą.

– Pasakyta nemažai tiesos,– sutiko Z. Mačernius. – Jau bandėme vieną kartą darbus pirkti pagal ekonominį efektyvumą. Bet pasitaikė nevykęs rangovas,– teigė Z. Mačernius.

Dar kiti kalbėjo, jog tiekėjai šaiposi iš valdiškų įstaigų, kad šios ypač nevykusiai organizuoja pirkimus. Verslo atstovai sakė: jei Viešųjų pirkimų įstatymas netobulas, reikia kreiptis į Seimo narį Kęstutį Masiulį. O I. Petkevičius paklausė, kaip savivaldybė bendrauja su mūsų seimūnu?

– Masiulis yra sakęs, jog nenori būti lobistu. Jis ir Kelmės miesto bendruomenei, prašiusiai paramos, jai pasiūlė duoti… litą. Nors ir pats yra tos bendruomenės narys… Galite spręsti apie jį kaip žmogų,– sakė vicemeras Kęstutis Bilius.

– Padeda, bet kabutėse,– pridūrė Z. Mačernius. – Kai keliuose kaimuose statėme bendruomenių namus, jis savo pretenzijas, skundus perdavė kelioms ministerijoms. Pastarosios dabar vengia mūsų, nes nenori vėl sulaukti Masiulio skundų. Pamenu paskutinę viešą diskusiją su gerbiamu Kęstučiu, kai abu patekome į Seimo rinkimų antrąjį turą. Netgi diskusijos įrašą atminčiai laikau. Tuomet Masiulis susirinkusiems sakė, jei jį išrinks Seimo nariu, tai po ketverių metų Kelmė taps žydinčiu sodu. Prasidėjo paskutiniai Seimo darbo metai. Bet kol kas nematau nė vieno žiedelio.

Rajono tarybos narys ir ūkininkas Albertas Brazas sakė:

– Bet ir vietinė valdžia turi būti griežtesnė, reiklesnė.

Jau kalbėjome, kad „Kelmės vietinis ūkis“ neteisėtai išnuomojo laidojimo namus. Kaip už tai atsakys įmonės direktorius Vytautas Rupšys? Jau apie tai kalbėjome. Bet rajono vadovai tiesaus atsakymo išvengė.

– Rupšys gavo nuobaudą. Jei toliau darys klaidų, bus griežčiausiai nubaustas,– tikino Z. Mačernius.

Kodėl daug mokame už šilumą?

– Reikia diskusijos ir su visu Seimu, jo kontroliuojama Vyriausybe,– sakė rajono tarybos narys, ūkininkas ir verslininkas, gaminantis biokurą, Romas Docius. –Žinome, biokuras pigina šilumos gamybą. Bet Vyriausybė pirmenybę skiria atominės jėgainės, dujų terminalo statyboms, o biokuro plėtra nerūpi, nesistengia tam investuoti Europos Sąjungos pinigų. „Kelmės šiluma“ biokuro dėka gamina pigesnę šilumą nei už ją moka gyventojai, įstaigos. Taip yra dėl to, kad Valstybinė energetikos ir kainų kontrolės komisija įkainius nustato ne pagal kiekvienos įmonės sąnaudas šilumai pagaminti, o išeities tašku pasirinko Lietuvoje pagamintos šilumos kaštų vidurkį. Vadinasi, kelmiškiai moka brangiau, nei Kelmėje kainuoja šilumos gamyba, o kituose miestuose pigiau, nors šilumos gamyba ten brangesnė, nes naudojamas ne pigus biokuras, o brangios dujos. Jei Lietuvos valdžia skirtų tinkamą dėmesį biokuro gamybos plėtrai, greičiau pasiektų nepriklausomybę nuo dujų tiekėjų. Bet kažkas didesnės energetikos nepriklausomybės nenori.

Be to, R. Docius minėjo: rajone yra daug bedarbių, bet suburti 8–9 vyrų brigadą darbams, susijusiems su biokuro gamyba, sunku. Tokią pavyko suorganizuoti tik Šaukėnuose.

Kas bus rajono įvaizdžiu?

Tokį klausimą iškėlė J. Skeberdienė.

– Anksčiau Kelmės produktas buvo duona,– sakė politikė. – Duonos kombinato nebeliko. Vėliau kilo idėja įprasminti pieno produktų gamybą. Manau, mums reikia ne tik užsiimti kruopščiu įstatymų paisymu, bet šalia to tarpusavyje kalbėtis. Kodėl nesikalbame? Gal nebijokime ir drąsių kiek avantiūristiškų sprendimų?

K. Arvasevičius sakė:

– Nesukursime įvaizdžio, Kelmėje pastatę karvės muliažą. Aš manau, mūsų įvaizdis – tvarkingi miestai, bažnytkaimiai, gražios kaimų sodybos, tvarkingai prižiūrimi laukai.

Rajono vadovas nusistebėjo, kad šioje diskusijoje daug kalba politikai, bet kodėl jie šių dalykų anksčiau nepasakė rajono tarybos, jos komitetų, frakcijų posėdžiuose?

O Z. Mačernius pridūrė:

– Jei verslininkams iškyla problemų, o politikams – minčių, nereikia laukti tokių susirinkimų, o visa tai operatyviai išsakyti.

Architekto pasiūlymas

Vyriausiasis architektas Vitalijus Kupreščenko pasiūlė poilsiui pritaikyti Kelmėje esantį Tūkstantmečio parką.

–Aš pats parengčiau projektą,– sakė V. Kupreščenko. – Medžiai dar nedideli, juos galima persodinti ir suformuoti erdves. Parke būtų pėsčiųjų takai, mažoji architektūra, atrakcijos vaikams. Verslininkai galėtų pagelbėti technika, kitiems darbams organizuotume talkas.

– Idėja gera. Bet gal pirmiausia reiktų baigti pradėtus projektus. O tokių yra Užventyje, Kražiuose,– sakė viešuoju maitinimu besiverčianti Nijolė Šaltienė iš Petrališkės.

* * *

Diskusijoje buvo aptarti ir kiti klausimai. V. Každailis sakė, jog kitais metais Lietuvos tinklinio federacija mūsų komandai nebeleis žaisti „Kražantės“ pagrindinės mokyklos sporto salėje.

– Nejaugi turėsime keltis į kitą rajoną?– klausė tinklininkų rėmėjas. – Juk žadamo Kelmėje sporto komplekso po metų dar nebus.

K. Bilius pažadėjo spręsti šią problemą,– galima tinklininkams pasiūlyti Profesinio rengimo centro sporto salę. Be to, vicemeras teigė, jog neįsivaizduoja, kas turėtų nutikti, kad Kelmėje nebūtų pastatytas daugiafunkcinis sporto centras.