Posėdis – rekordininkas
Alvydas GEŠTAUTAS
Lapkričio 17 d. įvykęs rajono tarybos Socialinių klausimų ir sveikatos apsaugos komiteto posėdis gali būti įrašytas ir į mūsų krašto politinio gyvenimo rekordų knygą – jis truko net puspenktos valandos. Tiek laiko kelias pastarąsias kadencijas neposėdžiavo net rajono taryba. Žinoma, ir kalbėti buvo apie ką, nes reikėjo išklausyti beveik 70 sprendimų projektų, parengtų lapkričio 28 d. vyksiančiam rajono tarybos posėdžiui, kuriuos pristatė savivaldybės administracijos darbuotojai. Be to, komitetas dar nagrinėjo kitus klausimus. Ir posėdžio pradžia buvo audringa. Komiteto nariai Stasys Lekšas ir Vincas Metrikis priekaištavo, kad prieš posėdį internete negalėjo susipažinti su 12 sprendimų projektų. Paaiškėjo, kad jų peržiūrėti nespėjo savivaldybės kalbos tvarkytoja.
– Supraskite, koks krūvis tenka vienam žmogui, kai rajono tarybai teikiama beveik 70 klausimų. Dėl to juk antro tokio pat etato nesteigsi,– sakė savivaldybės administracijos direktorė Irena Sirusienė.
– Gaila, kad direktorė dirba šešerius metus ir nesugeba įvesti administracijoje tvarkos,– teigė V. Metrikis.
– Ketverius metus ir jūs turėjote galimybę įvedinėti tvarką,– V. Metrikiui atkirto I. Sirusienė.
Priminsime, kad V. Metrikis 2011-2015 m. dirbo savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju.
– Jei dar kartą pasikartos toks atvejis, mes su V. Metrikiu išeisime iš posėdžio ir sužlugdysime kvorumą,– kalbėjo S. Lekšas. – Mes nesame tokie gudrūs, kad, nematydami dokumento, galėtume įsiminti dešimtis skaičių ir faktų.
Ar bus Paramos šeimai ir vaikui centras?
Socialinės paramos skyriaus vedėja Reda Každailienė ir Vijurkų vaikų globos namų direktorė Daiva Ignotaitė pristatė šios įstaigos pertvarkymo planą. Jau rašėme, kad nuo 2020 m. Lietuvoje turi nebelikti vaikų namų. Be tėvų likę vaikai turės gyventi pas globėjus arba bendruomeniniuose globos namuose. Vijurkuose, jei šį mėnesį rajono taryba pritars pertvarkos planui, bus įsteigtas Paramos šeimai ir vaikui centras. Jame iki trijų mėnesių gyvens vaikai, kol jiems bus surasti globėjai ar bendruomeniniai globos namai. Čia bus dar vienas padalinys – Globos centras, kuriame atestuoti socialiniai darbuotojai teiks paramą šeimoms ir šeimynoms, auginančioms vaikus, palydimąją globą 16-18 m. jauniems žmonėms, gyvenantiems bendruomeniniuose globos namuose arba atskirame būste. Šis centras rūpinsis ir 18-21 metų žmonėmis, neturinčiais socialinių įgūdžių, turinčiais psichinę ar protinę negalią.
– Neprotinga tokį centrą steigti rajono pakraštyje – Vijurkuose. Pagalvokite apie žmogų, gyvenantį, pavyzdžiui, Šedbaruose,– teigė V. Metrikis.
Tačiau meras Vaclovas Andrulis kalbėjo, jog neprotinga gerai sutvarkytą pastatą Vijurkuose apleisti. Priminsime, jog Vijurkų globos namai buvo atnaujinti Norvegijos Karalystės, šios šalies bei Kelmės Rotary klubų lėšomis.
Ar liks Nervų ligų skyrius?
Rašėme, kad rajono taryba pritarė savivaldybei pavaldžių gydymo įstaigų ketvirtojo restruktūrizacijos etapo planui. Dabar rajono taryba šį planą turi konkretizuoti. Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos komitetas be diskusijų pritarė, kad Tytuvėnų pirminės sveikatos priežiūros centro Palaikomojo gydymo ir slaugos padalinyje būtų 25 lovos. Diskusijos kilo po to, kai savivaldybės gydytoja Indrė Skirmantaitė pateikė sprendimo projektą „Dėl VšĮ Kelmės ligoninės lovų skaičiaus patvirtinimo“.
Projekte nurodyta, kad restruktūrizacijos plane Kelmės ligoninėje nustatytas 134 lovų skaičius. Kelmės ligoninė 2017-11-02 d. pateikė prašymą, kuriame išdėstė lovų skaičių pagal skyrius: Aktyviojo gydymo lovų skaičius – 82. Iš jų: Vidaus ligų skyriuje – 30 lovų, Nervų ligų skyriuje – 20 lovų, Vaikų ligų skyriuje – 13 lovų, Chirurgijos, ortopedijos traumatologijos skyriuje – 15 lovų, Reanimacijos, intensyviosios terapijos ir operacinės skyriuje – 4 lovos. Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus lovų skaičius – 52, iš jų: Slaugos ir palaikomojo gydymo – 50 lovų, paliatyviosios pagalbos – 2 lovos.
Lekšas pastebėjo, kad restruktūrizacijos plane Nervų ligų skyrius nenurodytas. Jame yra tik Vidaus ligų skyrius, turintis 50 lovų. Kelmės ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinai Romalda Ramonienė sakė, jog ekonomistas restruktūrizacijos plane dėl neatidumo padarė techninę klaidą. Dėl jos ir nebuvo įrašytas Nervų ligų skyrius.
Posėdyje ir šio skyriaus vedėja Judita Atkočaitienė, ir R. Ramonienė teigė, kad Kelmės ligoninėje Nervų ligų skyrius veikia 31 metus ir pastaruoju laikotarpiu iš pacientų negauta jokių nusiskundimų.
– Įsteikite antrą terapinį skyrių su neurologinio profilio lovomis, ir bus gerai,– kalbėjo S. Lekšas.
Skirmantaitė teigė, jog tokia praktika jau yra įteisinta Joniškio ligoninėje.
Ramonienė su tuo nesutiko. Jos teigimu, Terapiniame skyriuje vidaus ligų specialistas dėl neurologinių ligonių negali priimti sprendimų. Tai gali daryti tik neurologas.
– Tačiau dabar Nervų ligų skyriuje nuo 8 iki 17 valandos nuolat nebudi neurologas, nes viena gydytoja tuo pačiu metu dirba administracinį darbą, o kita priiminėja pacientus poliklinikoje,– aiškino S. Lekšas. – Be to, Priėmimo skyriuje nėra budinčio neurologo. Nėra ir neurologų budėjimo grafiko.
Ramonienė aiškino, jog dėl S. Lekšo išdėstytų motyvų nėra jokių problemų, nes darbo valandomis neurologas dirba tame pačiame pastate, o Priėmimo skyriuje būtinąją pagalbą pirmiausia suteikia jame dirbantis gydytojas, o neurologas atvyksta per valandą.
– Nesu medikė, bet suprantu viena – nelieka Nervų ligų skyriaus, nebelieka ir jo vedėjo etato,– pastebėjo komiteto pirmininkė Ona Granickienė.
Lekšas pasiūlė šį klausimą išbraukti iš rajono tarybos posėdžio darbotvarkės. Tam pritarė ir meras Vaclovas Andrulis. Jis nurodė I. Skirmantaitei susisiekti su Sveikatos apsaugos ministerija ir išsiaiškinti , ar gali Kelmės ligoninėje būti Nervų ligų skyrius. I. Skirmantaitė sakė, kad jau skambino į ministeriją, jai pavaldžią Akreditavimo tarnybą, tačiau kol kas konkretaus atsakymo dar negavo.
Medikų atlyginimai
Socialinių klausimų ir sveikatos apsaugos komiteto prašymu I. Skirmantaitė atliko analizę, ar savivaldybei pavaldžios gydymo įstaigos nuo liepos 1 d. paisė sveikatos apsaugos ministro įsakymo, pagal kurį buvo sudarytos sąlygos didinti darbo užmokestį 8 proc.
Sveikatos apsaugos ministro 2017 m. birželio 7 d. įsakymu „Dėl lėšų skyrimo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo 2017 metais“ skirta 24600 Eur iš PSDF rezervo rizikos valdymo dalies nuo 2017 m. liepos 1 d. suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms padidintomis paslaugų bazinėmis kainomis apmokėti. Šiuo įsakymu ministras rekomendavo asmens sveikatos priežiūros įstaigoms (ASPĮ) joms skirtas papildomas lėšas naudoti įstaigose dirbančių gydytojų ir slaugytojų darbo užmokesčio pastoviajai daliai didinti.
– Išanalizavus Kelmės rajono savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbo užmokesčio kaitą nuo 2017 m. liepos 1 d., galima teigti, jog gautos papildomos lėšos ir PSDF rezervo yra naudojamos tikslingai, t. y. medicinos darbuotojų darbo užmokesčiui didinti,– sakė I. Skirmantaitė. – Lyginant Kelmės rajono savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaigas tarpusavyje, nustatyta, kad gydytojų darbo užmokestis procentais daugiausia kilo Kelmės rajono bendrosios praktikos gydytojų centre (7,9 proc.), mažiausiai – Kelmės rajono pirminės sveikatos priežiūros centre (4,1 proc.). Lyginant darbo užmokesčio kilimą eurais, didžiausias pokytis nustatytas Kelmės rajono psichikos sveikatos centre (100 Eur), mažiausias – Kelmės rajono pirminės sveikatos priežiūros centre (61 Eur). Lyginant Kelmės rajono savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaigas tarpusavyje, nustatyta, kad slaugytojų darbo užmokestis procentais daugiausia kilo Kelmės rajono bendrosios praktikos gydytojų centre (12,8 proc.), mažiausiai – Kelmės ligoninėje (6,17 proc.). Lyginant darbo užmokesčio kilimą eurais, didžiausias pokytis nustatytas Kelmės rajono bendrosios praktikos gydytojų centre (58,73 Eur), mažiausias – Kelmės ligoninėje (30 Eur).
– Atlyginimai buvo didinami dėl to, kad buvo padidinti paslaugų įkainiai,– sakė S. Lekšas. – Vadinasi, atlyginimų didinimas vienur priklauso nuo prisirašiusių prie gydymo įstaigos gyventojų skaičiaus, kitur – pavyzdžiui, ligoninėje, nuo suteiktų paslaugų kiekio.
Taigi, rajone gyventojų mažėja, vadinasi, ir rezervai teikti daugiau paslaugų yra riboti.
Trūksta informacijos?
Savivaldybė gavo nusiskundimą, kad nėra nurodytos Kelmės ligoninės dantų protezavimo kabineto darbo valandos. I. Skirmantaitė paaiškino komiteto nariams, kad, tik jai pradėjus tuo domėtis, Kelmės ligoninės interneto svetainėje atsirado ši informacija. Savivaldybės gydytoja dar pridūrė, kad viena dantų protezavimo kabineto gydytoja savo pareiškimu išėjo iš darbo. Dabar šiame kabinete yra 0,75 gydytojo ir 0,25 vedėjo etato.
– Informacija internete – ne išeitis,– teigė V. Metrikis. – Juk kaime, ypač vyresnio amžiaus žmonės, internetu nesinaudoja. O jiems dantų protezavimas – aktualiausias. Jei ligoninė gali išleisti tūkstančius eurų advokatų samdymui, tai suras ir dešimtį eurų skelbimui laikraštyje.
Be to, politikai stebėjosi, kodėl ligoninėje nedaug norinčiųjų protezuoti dantis, o žmonės skundžiasi, kad nesulaukia šiai paslaugai eilės. Pasak R. Ramonienės, dantų protezavimo kabinete dirba jauna gydytoja, ji yra apsukri ir spėja visus aptarnauti per keturias dienas.
Ar uždraus samdyti advokatus?
Lekšas supažindino kolegas su Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) tinklalapyje paskelbta informacija, jog ministerija uždraudė jai pavaldžioms įstaigoms be atskiro leidimo naudotis advokatų paslaugomis. Šiame rašte tikimasi, kad tokiu pavyzdžiu paseks ir savivaldybėms pavaldžios 258 gydymo įstaigos. Priminsime, kad mūsų rajono savivaldybė yra šešių gydymo įstaigų steigėja. Tik neaišku, kokia forma ši nuostata įteisinta. Meras V. Andrulis nurodė I. Skirmantaitei detaliau išsiaiškinti šio dokumento esmę ir neatmetė galimybės taip pasielgti su savivaldybei pavaldžiomis medicinos įstaigomis.