Kaip bankininkai tarp pensininkų teroristų ieško

Milda MEDŽIOKALNYTĖ

Tytuvėniškis A. V. gavo „Swedbank“ prašymą iki balandžio 22 dienos užpildyti Kliento duomenų atnaujinimo anketą, antraip „bankas gali nebeturėti galimybės teikti tam tikrų paslaugų“, bankas būsiąs priverstas „riboti galimybę naudotis sąskaita, mokėjimo kortelėmis ir kitomis paslaugomis“. Netrukus paaiškėjo, kad tokius laiškus gavo gausybė mūsų rajono gyventojų.

Keisti klausimai

Tytuvėniškiui atsiųstoje Kliento duomenų atnaujinimo anketoje buvo teiraujamasi, ar jis yra nuolatinis Lietuvos gyventojas, ar per paskutinius 12 mėnesių jam buvo patikėtos svarbios viešosios pareigos Lietuvos Respublikoje, Europos Sąjungoje, tarptautinėse ar užsienio valstybių institucijose, ar yra ginkluotųjų pajėgų karininkas, ar yra tarptautinės, tarpvyriausybinės organizacijos vadovas, jo pavaduotojas, valdymo ar priežiūros organo narys, politinės partijos vadovas, jo pavaduotojas, valdymo organo narys, o gal valstybės ar Vyriausybės vadovas? O gal yra ministras, viceministras arba ministro pavaduotojas, valstybės sekretorius, parlamento, vyriausybės narys arba ministerijos kancleris, Aukščiausiųjų Teismų, Konstitucinių Teismų ar kitų aukščiausiųjų teisminių institucijų, kurių sprendimai negali būti skundžiami, narys? O gal jis yra Savivaldybės meras, savivaldybės administracijos direktorius, ar centrinio banko valdybos pirmininkas, jo pavaduotojas? Ir t.t.

Anketos klausimai, švelniai tariant, žmogeliui pasirodė labiau nei keisti. „Negi anketų siuntėjai nebežino, kas yra mūsų valstybės ar Vyriausybės vadovai ir kas jie tokie buvo per pastaruosius dvylika mėnesių? Ar jie nemato savo kliento išsilavinimo, kad „deleguoja“ dirbti į tarptautines organizacijas? Pagaliau ar jie nemato žmogaus amžiaus, kad tokių nesąmonių teiraujasi?“- pro sukąstus dantis bandė juokauti tytuvėniškio sutuoktinė. Bet jei užblokuos kortelę, kurion įkrinta pensijos pinigėliai, vėlgi bus blogai…

Duomenų atnaujinimo būdai

„Swedbank“ siųstame laiške nurodyta, kad Kliento duomenų atnaujinimo anketą galima pateikti net trimis klientui patogiausiai būdais. „Informaciją pateikti patogiausia paskambinus telefonu 1884“. Tačiau paskambinus šiuo telefono numeriu automatinė mergaitė informuoja, kad skambučio kaina – 0,09 centai už minutę. O toliau – tyla. Tik į laikrodį žiūrėdamas gali suprasti, kiek toji tyla tau kainuoja. Reikia pripažinti, kad skambučio kaina iš klumpių gali išversti ne tik pensininką. Net į užsienio valstybes jau seniai skambiname kur kas pigiau. Ir skambindami mokame ne už tylą, kaip tai yra su numeriu 1884.

„Jei naudojatės „Swedbank“ interneto banku, prisijunkite ir užpildykite anketą“,– siūlo antrą anketos pateikimo būdą. Bet ir šis tytuvėniškiui netinka, nes žmogelio namuose niekada nėra buvę kompiuterio ir jau nebebus.

„Taip pat anketą galite užpildyti savarankiškai ir atnešti į artimiausią „Swedbank“ padalinį. Su savimi būtinai turėkite asmens tapatybės kortelę arba pasą“,– trečiasis anketos pateikimo variantas. Bet ir šis A. V. visiškai nepriimtinas, nes jis jau seniai nebevaikšto. Jam jau arti 80-ties, ir jis net į savo kiemą nebeišeina. „Net jei kažkokiu būdu aš jį nugabenčiau iki banko, tai jis iš mašinos vis tiek neišliptų. Pagaliau nesuprantu, kodėl bankui prireikė tokių duomenų, juk bazinę informaciją, kuri buvo reikalinga bankui, buvo pateikta tampant banko klientu. O kas bus, jei tų duomenų nepateiksiu, – užblokuos mano sąskaitą ar tiesiog atsikratys savo kliento?“,– pyko A.V. sutuoktinė. Deja, ketvirto anketos pateikimo varianto bankas nesiūlo.

Nuvykus į „Swedbank“ pasiaiškinti, ką šiuo konkrečiu atveju reikia daryti, paaiškėjo, kad tokiais laiškais nešinų žmogelių čia beveik antplūdis. Ir visi pikti, nelaimingi. Džiaugsmu netryško ir banko darbuotoja – nepatenkintų žmonių pulkas, o ji – vienintelė…

Kažkas reikalauja

Patys bankininkai aiškina, kad jie, girdi, tikrai ne patys tokias anketas sugalvojo. Girdi, pagal teisinius pinigų plovimo ir terorizmo prevencijos srities reikalavimus visi bankai privalo įgyvendinti principą „Pažink savo klientą“, o tai reiškia, kad bankas turi žinoti, kas yra klientas ir kokia yra jo įprastinė veikla, turi užtikrinti, kad jo atliekamos operacijos atitinka pateiktą informaciją. Dar bankas aiškina, kad tai daryti juos įpareigoja Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas. Atseit, pasaulyje daugėjant saugumo grėsmių, jie verčiami atlikti tarptautinius pinigų plovimo ir terorizmo prevencijos veiksmus. Nepateikus duomenų, bankas gali būti priverstas apriboti kliento galimybę naudotis tam tikromis paslaugomis, pavyzdžiui, blokuoti mokėjimo korteles, interneto banką, sąskaitą. Tokių atvejų jau yra ne vienas net plačiau spaudoje aprašytas. Už reikalavimų nesilaikymą patys bankai galį sulaukti sankcijų, bendradarbiavimą su jais gali nutraukti užsienio finansinės įstaigos.

Tikriausiai visi tie aiškinimai ir yra tiesa, tačiau negi „Swedbank“ visiškai nepažįsta savo klientų, kad ir sukriošėlius senukus priskiria teroristams ar valstybės vadovams? Negi iš tiesų jie nežino, kas yra mūsų prezidentė ar premjeras, todėl mano, kad šiuos postus jau yra užėmęs nevaikštantis senelis iš Tytuvėnų? Ir, pagaliau, ką duoda toks žmonių pikždinimas? A.V. sutuoktinė šiuo klausimu kategoriška: „Nuvyksiu „Sodron“ ir paprašysiu, kad pensiją paštininkas į namus atneštų. Velniop tokį banką. Tegul mano „ministras“, kol netapo „ginkluotųjų pajėgų karininku“, pensijos namuose laukia ir daugiau nervų nebegadina“.