BIČIULIS

<Alvydas GEŠTAUTAS>

Baigėsi rinkimų maratonas į šeštąjį atkurtos Lietuvos valstybės Seimą. Rinkimus laimėjo socialdemokratai. Jų atstovė Alma Monkauskaitė pasiekė pergalę ir Kelmės vienmandatėje rinkimų apygardoje. Beje, tai pirmoji moteris išrinkta į Seimą mūsų rajone. Būtent vienmandatininkų rinkimai ne tik mūsų rajone, bet ir Lietuvoje buvo gerokai azartiškesni už balsavimą daugiamandatėje apygardoje, kur balsavome už partijų sąrašus.

Ko gero, vos ne kiekvienas neabejingas savo kraštui analizuoja, kodėl sulaukėme tokių rinkimų rezultatų.

– Netikėjau, kad turiu tiek draugų, bendraminčių, kurie patys siūlėsi padėti,- kitą rytą po Seimo rinkimų antrojo turo sakė preliminariais duomenimis parlamente išrinkta A. Monkauskaitė. – Kadangi esu išrinkta vienmandatėje apygardoje, paisysiu ne tik savo rinkėjų, bet visų žmonių nuomonių, pasiūlymų.

Kas lėmė ponios Almos pergalę? Pirmiausia, kad ji, atvykusi dirbti į Kelmę 1987 metais, iš karto parodė savąjį aktyvumą. Nebuvo ji išskirtinė Sąjūdžio tribūnė, bet Atgimimo metais tyliai ramiai labiau apsiribojo tuo, ką išmanė, t.y. visuomenės sveikatos specialistė pasisakė už permainas mūsų gyvenimo būde, sveikatos sistemos pertvarką. Ją ypač rajono žmonės įsidėmėjo, nes nuo 1995 metų be pertraukos būdama renkama rajono tarybos nare, pati ruošia pagal savo veiklos sritį vietinės valdžios sprendimus. O tokių politikų rajono taryboje vienetai. Kiti jos kolegos į Seimą norėjo patekti net neparuošę nė vieno savivaldybės tarybos sprendimo projekto, o posėdžiuose apsiribojo rankos „už“ ar „prieš“ pakėlimu, geriausiu atveju į „apyvartą išmesdami“ vieną kitą repliką.

Žinia, rinkimai – tai ir investicijos. A. Monkauskaitė pati rūpinosi savo reklama, tiesa, pasitelkusi vieną kitą vietinį konsultantą. Ne vienas rinkėjas atkreipė dėmesį į būsimosios Seimo narės nuoširdumą, paprastumą. Akivaizdu, kad ne vienas kandidatas ar jų atstovaujamos partijos samdė viešųjų ryšių firmas, joms mokėjo solidžius pinigus. Ir be reikalo, nes tai buvo informacija be informacijos. Ypač nustebino vis dar Seime rajoną atstovaujančio prof. Kęstučio Masiulio reklama rajono žiniasklaidoje. Visuose leidiniuose matėme tą patį politiko atvaizdą ir pasveikinimus viena ar kita proga arba raginimą: „Nesustokime“. O iš mūsų Seimo nario pirmiausia laukėme ataskaitos apie padarytus darbus, mūsų rajonui aktualių įstatymų ar jų pataisų priėmimą. Deja, apie tai profesorius neužsiminė… 2008 m. spalio pabaigoje Kelmės kultūros centre profesorius sakė, kad 2012 m. mūsų rajoną įsivaizduoja žydinčiu sodu. Kur tie žiedai? Gal todėl iš Kelmės apygardos „vienuoliktuko“ profesorius liko vos penktas. Beje, čia prisiminiau ir prieš ketverius metus išspausdintus savo pamąstymus „Kodėl Kelmės rajonas „raudonas“?“ Mano nuomone, kalti „žalieji“, t. y. konservatoriai ir jų kolegos, valdę mūsų savivaldybę penkerius metus. Jie labiau pagarsėjo ne gerais darbais, o įvairiais skandalėliais. Bet viršūnę pasiekė rajonui Seime atstovavęs konservatorius Juozas Listavičius, kuris, rinkėją, pasakiusį kritišką mintį, pagąsdino policijos iškvietimu…

Po mano rašinio K. Masiulis parašė „Bičiulyje“ alternatyvią nuomonę, kad jam Kelmės rajonas labiau asocijuojasi su „žaliu“ kraštu. Kalbėjomės su ponu Kęstučiu po pirmojo tuometinių rinkimų turo ir jis pripažino, kad mūsų rajonas yra „raudonas“. Bet gal nespalvinkime rajono? O jei labai norime jį „paraudoninti“ ar „pažalinti“ pirmiausia atsižvelkime, kodėl taip yra? Gal tai priklauso ir nuo savivaldybės valdžios, ir nuo mus atstovaujančių seimūnų?

Pripažinkime, kad į Seimą rinkome ir atsitiktines asmenybes. Dar 2004 m. Seimo rinkimus Kelmėje laimėjo darbietis Zenonas Mikutis, finišo tiesiojoje įveikęs tuometinį seimūną, socdemą bendravardį Mačernių. Tuomet netgi kito šiemet į antrąjį rinkimų turą patekusio Izidoriaus Šimkaus fanai kalbėjo, kad socdemai padarė klaidą. Jie kandidatu į Seimą vėl buvo iškėlę Z. Mačernių, o A. Monkauskaitei paliko vietą tik socdemų sąrašo pabaigoje. Neneigiu, Z. Mačernius stengėsi dėl mūsų rajono, tačiau jam koją pakišo „paksiados“ epopėja, kurioje mūsų seimūnas gynė susikompromitavusį tuometinį prezidentą ir politikos analfabetą Rolandą Paksą. Tada ponas Zenonas prarado rajono inteligentijos pasitikėjimą. Ne iš vieno girdėjau: „Ar ne laikas Zenonui užleisti vietą Almai“. Ir prieš ketverius metus rajone vyravo nuomonė, jog kur kas įdomesnė ir atkaklesnė kova būtų vykusi su K. Masiuliu, jei socdemams nebūtų atstovavęs Z. Mačernius.

Seimo rinkimuose nepasisekė liberalioms partijoms. Vargu ar jos mūsų vis dar žemdirbiškame rajone kada nors sulauks sėkmės. Liberalų pagrindiniai rinkėjai – didmiesčių žmonės, stiprūs verslininkai, inteligentija, o pirmiausia kultūros žmonės. Deja, mes nei verslininkų gausa, nei kūrybine inteligentija pasigirti negalime. O kol kas mūsų rajone tvirčiausias pozicijas turi socdemai, konservatoriai-krikdemai, valstiečiai, kuriems sėkmingiausi būna savivaldos rinkimai ir populistai – paksistai bei darbiečiai, kurie neturi išskirtinės ideologijos ir tenkinasi nerealių pažadų žarstymu.

Sako, kiekviena pušis ošia savo šilui. Paanalizavau šio amžiaus savivaldos, Seimo rinkimų nušvietimą rajono spaudoje. Sutapimas ar dėsningumas, kad politikai, daugiausia reklamavęsi „Bičiulyje“, pasiekė geriausių rezultatų. Pavyzdžiui, pernai savivaldos rinkimuose socdemai viešino savo nuostatas tik mūsų laikraštyje ir laimėjo rinkimus. Šiemet A. Monkauskaitė pasirinko irgi mūsų leidinį. Ir nenusivylė.

Tik gaila, kai rajono politikai, patekę į valdžią, savo sprendimus skelbia tame leidinyje, kuris pasiūlo mažesnę kainą, ir nepaiso laikraščio populiarumo. O gal valdžiūnai elgiasi sąmoningai, nes ne visi dokumentai skaidrūs ir vengia platesnio jų viešinimo?

Apskritai, agitatorių nestigo. Tik ar visi jie taikė į „dešimtuką“. Kažin, ar I. Šimkui nepakenkė dabartinio seimūno, keičiančio partijas ir frakcijas kaip kojines, Jono Jagmino agitacija. Žinoma, ir reklama kai kuriuose leidiniuose labiau panaši į nekrologą.

Bet ne tai svarbiausia. Dabar reikia laukti naujo Seimo naujų darbų. Tik ar visi pažadai taps darbais? Ar sulauksime 1509 Lt minimalios algos, pensijų, prilygstančių darbo užmokesčio vidurkiui, 80 proc. asfaltuotų kelių, naujo Tytuvėnų kultūros centro?.. Juk visų šių „pažadukų“ partijos – realiausios pretendentės į naują valdžią.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

UAB ROSEBA