Ar šią vasarą turėsime naują Ūkininkų sąjungos pirmininką?
Prieš porą metų Kelmės rajono ūkininkų sąjungos vadovo pareigas iš R. Dociaus laikinai perėmus rajono Tarybos nariui, Pakražančio seniūnijos Ūpainių kaimo ūkininkui Vytautui Barkauskui, dalis žemdirbių taip ir liko nesupratę, kas vyksta šioje organizacijoje, ir laukia žinių apie tolesnę jos veiklą. Redakcijoje apsilankęs V. Barkauskas atsakė į mūsų pateiktus klausimus ir pranešė apie netrukus Kelmės ūkininkų sąjungos laukiančią pertvarką.
– Kiek metų esate Lietuvos ūkininkų sąjungos nariu ir kaip tapote laikinuoju Kelmės rajono ūkininkų sąjungos pirmininko pavaduotoju?
– Ūkininkauju nuo 1990 metų, o LŪS veikloje dalyvauju nuo pirmųjų Kelmės rajono ūkininkų sąjungos įkūrimo metų. Kai Kelmės rajono ūkininkų sąjungai vadovavo ilgametis pirmininkas Romas Docius, drauge su kitais žemdirbiais buvau renkamas į Valdybą, susidedančią iš vienuolikos ūkininkų. Kai netikėtai susirgo pirmininkas, R. Dociaus pareigas turėjo perimti jo pirmasis pavaduotojas, Užvenčio seniūnijos ūkininkas Ričardas Petrikas. Tačiau daug veiklos turintis R. Petrikas atsisakė pavaduoti sergantį R. Docių dėl to, kad nei pirmininkui, nei pirmajam pavaduotojui ar ūkininkų kasą skaičiuojančiai Valentinai Briedienei už atliktą darbą, sugaištą laiką ar sunaudotą kurą niekas nemoka. Valdyboje svarstant mano kandidatūrą, ir pats ne iš karto sutikau. Ir ne vien dėl to, kad šis darbas nėra apmokamas, bet ir todėl, kad tai atima nemažai laiko, kurį galėčiau skirti savo ūkio reikalams arba naujai veiklai. Praėjusiais metais buvau išrinktas Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos prezidentu. Pagal gyvulių skaičių Lietuvoje esame trečioje vietoje, todėl rūpesčių tikrai nestinga. Kalbant apie vadovavimą Kelmės rajono ūkininkų sąjungai, nei aš pats, nei manim patikėjusi Valdyba nesitikėjo, kad tai taip ilgai nusitęs. Daug reikšmės tam turėjo ir Lietuvoje prasidėjęs karantinas. Šiuo metu dauguma panašių susirinkimų vyksta nuotoliniu būdu, o vyresnio amžiaus ūkininkai apie tai nė girdėti nenori. Kaip ir apie Žemės ūkio ministerijos ar Lietuvos ūkininkų sąjungos organizuojamus nuotolinius susirinkimus ir pasitarimus…
– Ar tai reiškia, kad mūsų rajono ūkininkų problemos šalies vadovams nėra žinomos, ar anksčiau garsiai iš visų tribūnų sklidęs kelmiškių žemdirbių balsas dabar yra pritilęs?
– Pagal galimybes dalyvauju visuose ŽŪM, LŪS organizuojamuose susitikimuose. Birželio pradžioje per vieną dieną tokių pasitaikė net trys. Apie tai stengiuosi informuoti ir kitus rajono žemdirbius, tik ne visi tam nori gaišti brangų laiką. Kiek jėgų ir laiko kartu su kitais šalies ūkininkais teko padėti, kad gyvulių augintojams būtų atšaukti aktualūs srutų ir mėšlo tvarkymo apribojimai, kurie turėjo įsigalioti nuo šių metų lapkričio 15 d. Dabar bent iki 50 sąlyginių galvijų turintys ūkininkai galės trumpai atsikvėpti, nes pastarieji reikalavimai jiems atšaukti. Nežinia, kuo buvo grindžiamas reikalavimas, kad visi ūkininkai mėšlą žiemą nevežtų į laukus, o jį laikytų rietuvėse ar mėšlidėse prie namų. Jeigu žmogus gyvena gyvenvietėje, kur dažniausiai ūkininkauja iki 10 galvijų turintys smulkūs žemdirbiai, tai ir dėl nedidelio gyvulių skaičiaus visas kaimas per žiemą skendėtų smarvėje… Be to, ir sulaukus pavasario, nereikėtų važiuoti su mėšlo pilnais kratytuvais ar priekabomis ir gadinti ką tik iš pašalo gniaužtų išsivadavusių kelių… Laimė, kad ūkininkų reikalavimus suprato ir mus palaikė mūsų kraštietis, LR Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas V. Pranckietis. Mūsų prašymas ir buvo visus tuos reikalavimus atidėti vėlesniam laikui, kad ūkininkai spėtų tam pasiruošti. Tam reiktų ieškoti ir atitinkamo finansavimo, nes smulkūs ūkininkai vieni tai padaryti nėra pajėgūs. Jau ir taip pakankamai daug kaimo gyventojų atsisakė pieninių karvių. Dideli reikalavimai privertė lietuvius ženkliai sumažinti kiaulių skaičių. Žemės ūkis Lietuvoje yra viena pagrindinių šakų, bet jam keliami reikalavimai kartais pralenkia ir Europos senbuves šalis. Su pasididžiavimu ir pasigardžiavimu ES kalbama apie lietuvišką mėsą ir pieną, bet išmokos labai mažos. Dalį pieninių karvių ūkininkams pakeitus į mėsinius galvijus, ir čia ne pyragai laukia. Jau dabar už 100 kg skerdienos Lietuvoje mokama po 80 eurų mažiau nei ES.
– Akivaizdu, kad žemės ūkyje problemų netrūksta. Lietuvos Ūkininkų sąjunga šį pavasarį išsirinko naują pirmininką, o ar Kelmės rajono ūkininkų sąjungoje numatomos permainos ir pakeitimai?
– Su naujuoju LŪS pirmininku Raimundu Juknevičiumi nuotoliniu būdu teko bendrauti gal penketą kartų. Paskutinįjį kartą kalbėjomės apie smulkius ir vidutinius ūkius, finansavimo klausimus, pasiruošimą tradiciniam konkursui „Metų ūkis“. LŪS Prezidiumo posėdyje nuskambėjo raginimas nario mokestį didinti 10 proc. Žemdirbyste mūsų rajone užsiima tūkstančiai, o Kelmės rajono ūkininkų sąjungos sąrašuose – tik 215 narių. Įdomu tai, kad mokesčiai centrinei LŪS kasmet yra mokami ne nuo narių skaičiaus, o nuo rajono deklaruojamos žemės. Pagal dabar galiojančius įstatymus Kelmės rajono ūkininkų sąjunga gina visus rajono žemdirbius. Pavyzdžiui praėjusiais metais mes Centrui sumokėjome 2596 eurus, o surinkti šią sumą sekėsi sunkiai. Nors ūkininko mokestis metams nėra didelis, tik 15 eurų, kasininkei Valentinai tenka daug sugaišti laiko, siuntinėjant skolininkams laiškus, skambinant telefonu. Turime tokių ūkininkų, kurie nesusimoka keletą metų. Tarp jų yra ne tik stambesnių žemdirbių, bet ir Valdybos narių. Laikantis galiojančių įstatymų, tokius ūkininkus būtų galima pašalinti iš LŪS narių, bet tai turėtų spręsti visuotinis susirinkimas. Tik jo dalyviai gali priimti sprendimus, ar mokėti pirmininkui, jo pavaduotojui ir kasininkei už jų atliktą darbą ir sugaištą laiką, kaip tai daro kitų rajonų Ūkininkų sąjungos.
Manome, kad ataskaitiniam rinkiminiam susirinkimui tinkamiausias laikas būtų birželio pabaiga-liepos pradžia, trumpas atokvėpis po šienapjūtės darbų laukiant javapjūtės. Dabartiniam Kelmės rajono ūkininkų sąjungos pirmininkui R. Dociui atsisakius kandidatuoti į postą, dabar teks kuo greičiau numatyti susirinkimui tinkamą datą ir pakviesti į jį visus LŪS narius. Tik susirinkę draugėn, galime pakeisti šios organizacijos veiklą ir numatyti planus ateičiai.