„Demokratija – tai lūkesčiai“, – teigia meras I. Petkevičius

Rajono viešajame gyvenime artėja svarbiausių sprendimų priėmimo metas – Savivaldybės tarybai reikės patvirtinti šių metų rajono biudžetą ir priimti ne vieną reikšmingą sprendimą, susijusį su pagrindiniu savivaldybės finansiniu dokumentu. Laukia ir svarbiausių rajono pareigūnų ataskaitos, kiti svarbūs darbai. Savivaldybės tarybai – tai rimtas išbandymas, nes jos valdančioje daugumoje beliko trylika politikų, kadangi į opoziciją pasitraukė dvi Regionų partijos atstovės. Kaip savivaldybė pasiruošusi iškylantiems iššūkiams, teiraujamės mūsų rajono savivaldybės mero Ildefonso Petkevičiaus.

– Prieš metus vykusioje rinkimų kampanijoje Jūsų vedamos partijos „Laisvės ir teisingumo“ sąrašo kandidatai kalbėjo, kad, formuojant valdančiąją daugumą, bus atsižvelgta į rinkėjų valią. Pagal ją „Laisvės ir teisingumo“ komanda, pelniusi dešimt mandatų, turėjo į valdančiąją daugumą kviesti socialdemokratus. Tačiau rinkimų nugalėtojai pasirinko po kelis mandatus gavusių politinių organizacijų atstovus. Rugpjūčio mėnesį Jūs, duodamas interviu „Bičiuliui“, sakėte, kad socialdemokratai pralaimėjo rinkimus ir „Laisvės ir teisingumo“ atstovai pasirinko kitus partnerius. Ar, žvelgiant į šiandieninę situaciją, kai valdančioji dauguma sumažėjo, nesigailite taip pasielgę?

– Jokios tragedijos nematau. Dirbame kaip dirbome. Demokratija – tai lūkesčiai. Žmonės, eidami į rinkimus, tikisi, kad nauja rajono politikų komanda labiau atstovaus jų interesus, bus iniciatyvesnė, skaidresnė, labiau paisys bendruomenės interesų. Formuodami valdančiąją daugumą, bendravome su visų partijų, kurių kandidatai pateko į Tarybą, atstovais, su jais derinome programines nuostatas ir partneriais pasirinkome tuos, kurių programas buvo geriausia suderinti. Per prabėgusius aštuonis mėnesius stengiamės vykdyti duotus pažadus. Taip, socialdemokratai prarado savo pozicijas. Demokratinėje visuomenėje politinėms partijoms taip nutinka, jos išgyvena ir pakilimų, ir sunkumų laikotarpius. Tačiau nė vienai politinei organizacijai aš nepranašauju žlugimo. Valdė vieni, dabar valdo kiti, mus pakeis vėl grįžtantieji ar dar valdžioje nebuvę politikai. Mūsų demokratija dar nėra brandi. Pavyzdžiui, JAV pralaimėjusio prezidento komanda atsistatydina. Pas mus tik buvo tokių tradicijų užuomazgų, kuomet pasibaigus mero kadencijai turėdavo atsistatydinti ir seniūnai. Naujas meras turėjo galimybę juos pakeisti tais, su kuriais rajono vadovas ir jo komanda geriau gali įgyvendinti programą. Tačiau vėliau šiuos nuostatos buvo atsisakyta, ir seniūnai tapo valstybės tarnautojais.

Matau dar vieną kuriozą, kai valstybės tarnautojai yra partijų nariai. Ir pas mus yra tarnautojų, kurie priklauso toms partijoms, kurios dabar yra opozicijoje. Bet šie žmonės turi vykdyti kitų partijų programą. Gal būtų tikslingiau, kad į valstybės tarnybą atėję žmonės nedalyvautų partijų veikloje.

– Pastaruoju metu virė aštrios diskusijos dėl Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įteisinimo. Koks Jūsų požiūris į šį mokestį?

– Mokesčių mokėjimas yra kiekvieno piliečio pareiga. Nei valstybė, nei savivaldybė neturi kitų pajamų, išskyrus mokesčius, iš kurių būtų galima spręsti viešuosius reikalus. Mano nuomone, NT mokestis – tikslingas. Tačiau jis turi būti ir socialiai teisingas. Daug diskusijų kilo dėl to, kad nereikia apmokestinti pirmojo būsto. Tačiau būstas nelygu būstui. Viena šeima gali turėti pirmąjį būstą, kurio rinkos vertė 10 mln., o kita – gyventi vos 10 tūkst. eurų vertės namelyje. Būtų neteisinga, jei abiem atvejais žmonės mokėtų tokią pačią sumą. Bet turto vertę nustatyti pagal rinkos kainą irgi negalima. Manau, teisingai elgiasi tie, kurie siūlo, jog NT kaina būtų skaičiuojama pagal Registrų centre (RC) užfiksuotą kainos vidurkį. Be to, jei pradėtume žiūrėti į tai, kiek šeimai kainavo būsto pirkimas ar įrengimas, tai laimėtų tie, kurie anksčiau pirko butus, namus ar juos statė, nes prieš dešimtmetį ar kelis kaštai buvo gerokai mažesni. Beje, RC numatytos kainos yra gerokai mažesnės už rinkos. Tad, daugumai rajono gyventojų NT mokesčio mokėti nereikėtų.

NT mokestis pagyvintų ir rinką, nes ir žmonės, ir įmonės parduotų nenaudojamą turtą. Tuo pačiu ir pats turtas būtų efektyviau panaudojamas, turėtume mažiau nenaudojamų pastatų, patalpų.

Tačiau ir kai kurių politikų, ir savivaldybių asociacijos teigimu NT mokestis bent kuriam laikui tapo neaktualus, nes jau aišku, kad šios kadencijos Seimas, o ypač artėjant jo rinkimams, su Mokesčių reforma susijusių teisės aktų pataisų nepriims.

– Ar nebijote, kad dabar vos vieno balso persvarą turinti valdančioji dauguma, remianti Jus, gali nebelikti dauguma? Kaip, pasikeitus jėgų santykiui Taryboje, įsivaizduojate politikų darbą?

– Pirmiausia manau, kad valdančioji dauguma išliks. Be to, tokia situacija, kai meras neturi valdančios daugumos palaikymo, yra ne vienoje savivaldybėje, tačiau niekur dėl to didesnių problemų nekilo. Juk ir pozicijoje, ir opozicijoje dirba mūsų rajono bendruomenės atstovai, kurie vienas kitą pažįsta, bendrauja ne tik politiniais, bet ir darbo reikalais. Kartais netgi giminaičiai priklauso oponuojančioms politinėms stovykloms. Aš ir dabar palaikau racionalius darbinius santykius su opozicijos atstovais, tariamės su jais, įsiklausau į jų nuomonę. Apskritai man ir politikų, ir valdininkų korpuse partiniai reikalai nėra prioritetiniai, nes pirmenybę teikiu žmonių kompetencijai, jų žinioms, gebėjimams.

– Mūsų rajono savivaldybė įkurta 1990 m. Tačiau šių metų pirmasis pusmetis savivaldybės politinėje istorijoje – unikalus. Prasidėjo 2024-ųjų pirmasis pusmetis, o Savivaldybės taryba neturi šiam laikotarpiui patvirtinto darbo plano. Visada kiekvienos kadencijos politikai tai padarydavo artėjančio pusmečio išvakarėse. Kodėl šį kartą taip nutiko?

– Aš nesu Tarybos narys. Savivaldybės tarybos veiklos planai yra pačių politikų, komitetų pirmininkų rūpestis. Tegul jie tuos dalykus ir sprendžia. Tuo labiau, kad nuo praėjusių metų vidurio jie gauna solidesnį užmokestį už savo įgaliojimų vykdymą. Jei gausiu su Tarybos veiklos planu susijusį sprendimo projektą, tuomet jį būtinai įtrauksiu į posėdžio darbotvarkę. Nuo šios kadencijos meras yra jau vykdomosios valdžios atstovas ir neturi juridinių galių nurodinėti atstovaujamosios valdžios politikams. Esame visi lygūs, nes ir mane, ir Tarybos narius tiesiogiai rinko gyventojai.

– Praėjusių metų antroje pusėje Taryba valdančiųjų balsais priėmė sprendimą, kad nuo šių metų pradžios iš darbo atleidžiama savivaldybės kontrolierė Daiva Bružienė. Ginčai persikėlė į teismą. Be to, dėl Jūsų elgesio į Vyriausiąją tarnybinę etikos komisiją (VTEK) kreipėsi ir D. Bružienė, ir Savivaldybės tarybos Etikos komisija. Kaip vertinate šią situaciją?

– Teismas ir nuspręs, kas yra teisus. O VTEK dėl mano veiklos tėra pradėjusi vieną tyrimą, nes Etikos komisija ir D. Bružienė į šią instituciją kreipėsi tuo pačiu klausimu.

– Vasario pradžioje bus patvirtintas šių metų savivaldybės biudžetas. Nors politikai šį dokumentą pradės nagrinėti sausio pabaigoje, tačiau ir Jūs, ir savivaldybės administracija biudžeto skaičius preliminariai bandote dėlioti. Visada norai didesni nei galimybės. Kokias matote problemas pagrindinio rajono finansinio dokumento tvirtinimo išvakarėse?

– Šių metų mūsų rajono biudžeto projekte numatyta 32,5 mln. eurų suma. Problemų yra nemažai. Šiuo metu intensyviai ieškome protingiausių mokyklų pertvarkos būdų. Esu už tai, kad iš šių permainų pirmiausia laimėtų ne mokyklų direktoriai, mokytojai, o mokiniai. Pastariesiems pirmiausia mokyklos skirtos. Dabar įvairiais lygiais diskutuojama, kiek artimiausiais mokslo metais rajone liks mokyklų, koks bus jų statusas – ar mažesnės gimnazijos taps didesniųjų skyriais, ar keletui metų jos bus reorganizuotos į pagrindines, o dar vėliau – pradines mokyklas. Su tuo susijęs ir mokinių pavėžėjimas, kuris pareikalaus papildomų kaštų.

Su mokyklų pertvarka susiję ir jų atnaujinimo klausimai. Parengtas Šaukėnų gimnazijos investicinis projektas, kuris savivaldybės biudžetui kainuotų 5 mln. eurų. Pinigų suma solidi, o tiksliai pasakyti ką nors apie gimnazijos perspektyvą – sudėtinga. Iš ankstesnių metų turime liūdnos patirties, kai į mokyklų renovaciją buvo investuojamos solidžios pinigų sumos, o po kelerių metų jos išnyko iš rajono ugdymo žemėlapio. Pernai uždengėme Šaukėnų gimnazijos stogą, šiemet norėtumėme pakeisti langus ir duris. Bet remonto laukia ir Kelmėje esantis „Ąžuoliuko“ lopšelis-darželis, Specialioji mokykla ir t.t.

Kadangi dėl mokinių pavėžėjimo taps intensyvesnis eismas rajono keliuose, todėl būtina prižiūrėti ir kelius. Krašto keliais rūpinasi mums nepavaldi įmonė. Bet ir savivaldybei rūpesčių užtenka. Jai priklauso kelių, kurių bendras ilgis sudaro 2 tūkst. kilometrų. Tačiau kelių priežiūrai gauname kasmet apie 2 mln. eurų arba po tūkstantį eurų vienam kilometrui. Specialistai žino, kad už tokią sumą praktiškai padaryti nieko neįmanoma. Todėl ir čia pagal kelių intensyvumą, jų reikalingumą būtini prioritetai.

Be to, vyksta ir Sveikatos reforma. Jos metu atsiranda naujovė – pacientų pavėžėjimas į gydymo įstaigas. Šią paslaugą reikės teikti nuo šių metų vidurio. Koks bus šios paslaugos poreikis, dar teks analizuoti. Praėjusiais metais keliose savivaldybėse ši naujovė buvo išbandyta. Matau du kelius. Vienas jų – perduoti šios paslaugos vykdymą Socialinių paslaugų centrui, ką ir darė bandomosios savivaldybės. Tačiau tam reikės papildomų automobilių – vos ne naują transporto įmonę kurti. Yra ir kita išeitis – pacientų pavėžėjimo paslaugą pirkti. Kuris variantas racionalesnis? Vėl lems atlikti paskaičiavimai, analizė.

Laukia ir vandentvarkos projektai. Iš europinių fondų galime tikėtis pusės vienam ar kitam projektui reikalingos sumos. Tačiau kitą dalį turėsime surasti rajono biudžete. Pirmenybę teiksime toms teritorijoms, kur yra daugiau norinčių prisijungti prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų, nes investicijos turi duoti kuo didesnę naudą. Žinau, Kražių žmones jaudina M. K. Sarbievijaus gatvės likimas. Ten nuotekų tinklų tiesimo negalėjome pradėti dėl to, kad po žvalgomųjų archeologinių tyrinėjimų už paveldą atsakingos institucijos nurodė, jog reikia ir detaliųjų tyrimų, kainuojančių ne vieną šimtą tūkstančių eurų. Dabar esame išsiuntę paaiškinimus atitinkamoms institucijoms bei su viltimi laukiame atsakymo, kad galbūt detaliųjų archeologinių tyrimų Kražiuose nereikės.

Turime ieškoti galimybių savivaldybės darbuotojų atlyginimų didinimui. Norinčių ateiti į viešo administravimo sektorių nėra daug. Ypač trūksta specialistų inžinierių. Į kai kurias pareigybes skelbiame konkursus, bet pretendentų kartais neatsiranda. Iš verslo sektoriaus jų pakviesti sudėtinga, nes ten įmonių savininkai aukštos kvalifikacijos darbuotojams gali mokėti gerokai didesnius atlyginimus nei mes.

– Dalis kultūros darbuotojų, renginių, koncertų dalyvių domisi, kada prasidės po gaisro nukentėjusio Kelmės kultūros centro tvarkymo darbai, „iš mirties taško“ pajudės Tytuvėnų bendruomeninių namų statyba. Ar galite ką nors konkretaus pasakyti?

– Šiemet bus pradėtas Kelmės kultūros centro patalpų, nukentėjusių nuo gaisro, remonto darbų projektavimas. Jis užtruko, nes kelis kartus turėjome didinti šių darbų kainą. Rengdami pirmąjį projektavimo darbų viešąjį pirkimą, norėjome, kad projektuotojai savo darbą padarytų už 20 tūkst. eurų. Neatsirado jų ir už didesnę sumą. Taip projekto kaina išaugo jau iki pusšimčio tūkstančių eurų be PVM. Nėra jokių galimybių, kad gautume finansinę paramą iš vienų ar kitų fondų. Remontuoti teks iš savivaldybės biudžeto.

Tytuvėnų bendruomeninių namų statybai norėtume gauti bent didžiąją finansavimo dalį iš pinigų, kurie skirti Šiaulių regiono plėtrai.