Geradarių krikštynos

Ona PETRAVIČIENĖ

Susitikti su pernai metų vasarą buvusią ilgametę Kelmės rajono Socialinių paslaugų centro direktorę Aldoną Kvintufelienę pakeitusia Maryte Lenciene paskatino vienos mūsų rajono gyventojos skambutis. Moteris, kurios pavardė redakcijai žinoma, piktinosi tuo, kad šio centro darbuotojos, dirbančios su socialinės rizikos grupės šeimomis ir vaikais, tai daro atsiskyrusios nuo bendruomenės, nenorėdamos kitų žmonių pagalbos.

Visi kalti?

Mums skambinusi moteris sakė, kad socialinės rizikos grupės šeimos neturėtų būti tabu aplinkiniams, tačiau pasakojimą supratau, kad ši istorija apie nepilnamečius vaikus, kuriuos saugo įstatymas. Dėl to neįvardinsiu kokioje seniūnijoje gyvena šeima, apie kurią mums pasakojo skambučio autorė…

Istorija prasidėjo nuo nelaimės šeimoje. Laidodamas staiga mirusį nepilnametį vaiką kunigas prasitarė, kad ne tik mirusysis, bet ir dar kiti keturi šioje šeimoje augantys vaikai nėra krikštyti. Tai išgirdusi, viena aktyvi katalikė ėmėsi organizuoti krikštynas. Surado krikštatėvius, o po to ėmė lankytis šioje šeimoje. Pamačiusi, kad neturtingoje šeimoje vaikai ir jų motina gyvena netvarkingai, moteris dėl to kaltino socialinę darbuotoją:

– Argi toji nemato, kad keturios šioje šeimoje esančios moterys neturi įpročio tvarkytis, švarintis, nemyli gėlių? Jai reiktų ne pravažiuoti ir pasirūpinti, ar vaikai turi maisto, o gerai patikrinti. Negi nemato, ant kokių fotelių sėdi vaikai, kokiu tualetu naudojasi?– piktinosi moteris.

Pastaroji daug kalbėjo apie tai, kiek svetimi žmonės, vietos bendruomenė bando padėti šiai šeimai, o socialinė darbuotoja į tai žiūri nepatikliai. Apsilankiau Vaiko teisių apsaugos skyriuje. Jo vedėja Danguolė Teišerskienė ir vyriausioji specialistė Vaida Linikienė sakė, kad minėtoje šeimoje vaikams nėra prastai gyventi. D. Teišerskienė sakė, kad vaikų mama negeria, pagal savo supratimą jais rūpinasi ir myli.

– Man ne kartą teko lankytis toje šeimoje. Paskutinį kartą ten buvau nuvykusi prieš porą savaičių ir didelių priekaištų jai neturėčiau. Neneigiu, kad mamai ir vaikams trūksta švaros bei tvarkos, tačiau šeimos gyvenimas po truputėlį gerėja. Daugiavaikė šeima nedidelio namo palėpėje įsirengė miegamąsias patalpas,– sakė Vaida.

Krikštynos už vaikų pinigus

Mums skambinusi moteris teigė, kad dėka geradarių keturių vaikų krikštynos buvo labai gražios. Atsižvelgdamas į sunkią šios šeimos finansinę padėtį, vaikus pakrikštijęs bažnyčios klebonas neėmė pinigų, o krikštamote sutikusi būti vietos kaimo bendruomenės pirmininkė šventės dalyvius pakvietė į savo pirtelę, kur visų laukė vaišės. Kai pasiteiravau, už kieno pinigus buvo organizuota užstalė, pašnekovė sakė nieko apie tai nežinanti. Vėliau prisiminė, kad už krikštynų balių žadėjo sumokėti vienas iš krikštatėvių, tolimas tos šeimos giminaitis. Tik kai pasakiau, kad vaikų motinai sutikus krikštynų išlaidos buvo apmokėtos iš vaikams skirtų pinigų, skambinusioji kalbą nukreipė į šalį… Kalbėjo apie netvarkingą lauko tualetą, sodybos aplinką. Ir neliko kaltinimų socialinei darbuotojai dėl jos per mažo reiklumo, netaupumo, dėl to, kad pastaroji šeimai pirko naujus baldus, o neieškojo naudotų.

– Turėjau tikslą atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kas aplinkiniams tabu. Dabar reikalai šioje šeimoje taisosi, todėl ir rašyti apie tai gal ir neliko būtinybės,– jau be ankstesnio entuziazmo kalbėjo pašnekovė.

Moteris savo rūpestį šia daugiavaike šeima grindžia tuo, kad tos šeimos mama yra „neadekvataus mąstymo“ ir be pagalbos iš šalies ji neišgyvens. Tačiau norisi pastebėti, jog ne visiems lemta būti protingiems, darbštiems ir taupiems. Kadangi dėl lėtesnio mąstymo nepasiturinti mama jau daug metų yra socialinės rizikos grupės šeimų sąraše, tai kartu su tokių šeimų saugumu besirūpinančiais ugniagesiais gelbėtojais prieš šildymo sezono pradžią šioje šeimoje ir man teko ne kartą lankytis. Ir kol ji gyveno mažutėje trobelėje sunkiai privažiuojamame vienkiemyje, ir persikėlus į gyvenvietę. Bet ir pačiam stipriausiam žmogui turbūt būtų sunku išgyventi tai, ką patyrė daugiavaikės šeimos mama, kai vieną dieną pelenų krūva virto senas vienkiemio namelis… Kai po viską sunaikinusio gaisro mama su vaikais persikėlė gyventi į naują vietą, neilgai teko džiaugtis gyvenimo permainomis. Vieną šios vasaros pavakare iš namų be mamos žinios išėjęs berniukas netrukus buvo rastas nuskendęs. Tačiau palūžusiai mamai net ramiai gedėti nebuvo leista, nes svetimi žmonės sumąstė neatidėliodami pakrikštyti likusius vaikus, o už suruoštas vaišes paprašė daugiau nei poros šimtų eurų…

Bendradarbiauja

Socialinių paslaugų centro direktorė Marytė Lencienė sako, kad nėra blogai, jei visuomenė rūpinasi šalia gyvenančiais žmonėmis ir yra pasirengusi ištiesti jiems pagalbos ranką. Direktorė žino ir minėtosios šeimos istoriją, nes socialinė darbuotoja kreipėsi į ją, norėdama išsiaiškinti, ar galima mamos prašymu iš jos vaikų pinigų padengti krikštynų išlaidas. Marytė nesutinka tik su tuo, kad centras nebendradarbiauja su kaimų bendruomenėmis, labdaringomis organizacijomis.

– Iš samariečių draugijos mes gauname ne tik dėvėtų baldų, drabužių, bet ir neįgaliems asmenims labai reikalingos medicininės įrangos. Minėtai šeimai naujus baldus pirkome todėl, kad ji savo sąskaitoje turėjo pinigų, o padėti prašome tiems, kieno sąskaitos yra tuščios,– sakė direktorė.

Lencienė priminė, kad dabar rajone socialinės rizikos grupės šeimų sąraše yra 111 šeimų, kuriuose yra 258 vaikai. Dar 19 šeimų stebima. Tačiau daugiausia rūpesčių jos pavaldiniams kelia ne tokios šeimos, kaip mano minėtoji, o tos, kuriose yra girtuokliaujama.