Karvių vietą užėmė… sliekai
Ona PETRAVIČIENĖ
Šiandienos ūkininkui reikalingas ne vien darbštumas, bet ir išmintis. Kai daug metų kurta viena žemės ūkio šaka ne tik nebeduoda pelno, bet ir tampa savotiška našta, ją galima pakeisti kita. To pavyzdys gali būti Šaukėnų seniūnijos Dubėnų kaimo ūkininkas Genadijus Šimkus.
Pusamžį perkopusio Genadijus gyvenimas beveik visą laiką sukosi aplink Dubėnus. Tik trumpam vyras iš gimtojo kaimo buvo pabėgęs į Šiaulius. Čia mokėsi statybininko specialybės paslapčių ir sutiko būsimą žmoną Daivą. Grįžęs iš armijos, su kitu draugu įkūrė bendrovę, turėjo kavinę Ginkūnuose. Viskas apsivertė po to, kai Dubėnuose gyvenanti Genadijaus mama susigrąžino 16 ha tėvų turėtos nuosavos žemės. Tuomet ir iškilo klausimas: ką toliau su šia žeme daryti? Genadijus dar turi jaunesnę seserį, bet pastaroji – farmacininkė, gyvena Klaipėdoje. Pasitaręs su artimaisiais, žemdirbio duonos skonį nutarė išbandyti Genadijus, ir 1989 metais Dubėnų kaime įregistravo mišrų ūkį. Pirmąjį „Belarus“ markės traktorių G. Šimkus pirko iš asmeninių lėšų, o vėliau ūkininkas žemės ūkio technikos pirkimui ir ūkio modernizavimui keturis kartus naudojo ES skirtą paramą. Tik daugumą pieninių karvių dubėniškis išsiaugino iš savo galvijų. Padidinęs jų skaičių, iš Šiaulių į kaimą parsivadino ir žmoną Daivą su dviem dukromis. Ūkininkas svetimų darbuotojų nesamdė, o mokslus baigusios ir šeimas sukūrusios dukros paliko tėvų namus, tad Genadijui su Daivai prie galvijų teko triūsti be jokių išeiginių. Tačiau darbščiam vyrui ramybės nedavė ne tik įtemptas darbas, nuolatinis prisirišimas prie namų, bet ir neaiški ūkio ateitis. Superkamo pieno kaina niekada nebuvo pastovi ir daugeliu atvejų pieno gamyba ūkininkui davė ne pelną, o nuostolį. Prieš kelerius metus Genadijus apsisprendė ir, pardavęs porą dešimčių karvių, pasirinko augalininkystės sritį. Į grūdų auginimą pasukęs ir šiemet 70 ha pasėlių deklaravęs G. Šimkus atvirai prisipažino, kad ir šiai žemės ūkio sričiai rizikos netrūksta. Kviečius, miežius, kvietrugius ir žirnius auginančiam žemdirbiui yra sunku nuspėti, kokius išbandymus pateiks dangus ar grūdų supirkėjai. Ne visada lūkesčius pateisina ir su supirkėjais sudarytos išankstinės supirkimo sutartys, nes rinkoje kainos tai nukrinta, tai vėl pakyla. Genadijų guodžia tik tai, kad pasukęs į augalininkystės sritį turi daugiau laisvo laiko, kurį skiria poilsiui ir trims vaikaičiams…
Pardavus karvių bandą, dubėniškiui liko tuščias tvartas. Panaršęs internete, Genadijus susidomėjo Kalifornijos sliekų auginimu. Šie darbštūs gyviai įvairias atliekas paverčia geros kokybės biohumusu, kuris vietoje trąšų naudojamas šiltnamių ir daržų tręšimui. Prieš porą metų G. Šimkus, kartu su žentu nuvykęs į Kauno rajone įsikūrusią UAB „Sliekynė“, į Dubėnus grįžo su 10 kv. m komposto dėže, kurioje knibždėjo daugybė įvairiausio ilgio sliekų. Pagal specialistų rekomendacijas 1 kv. m kompostavimui tinkamų medžiagų reikia apgyvendinti 1 kg Kalifornijos sliekų. Toks kiekis sliekų per metus padaro 1 kub. m biohumuso. Genadijus sakė, kad sliekų auginimas nėra sudėtingas. Kartą per 2-3 savaites jiems reikia uždėti 10 cm storio komposto sluoksnį, kuriam tinka įvairūs peržydėję augalai, šiaudai, lapai, vaisių ir daržovių atliekos, kavos tirščiai, smulkintas popierius ir kiaušinių lukštai, perpuvęs mėšlas su trupučiu žemės.
– Ir drėgmė turi būti pastovi. Sliekai dantų neturi ir sausai nevalgo,– šypsodamasis pasakojo Genadijus.
Ūkininkas sakė, kad po kelių mėnesių, atliekų krūvai sumažėjus per pusę, kai biohumusas tampa purus ir tamsiai rudos spalvos, ateina metas sliekus perkelti į kitą komposto krūvą. Tai padaryti galima labai paprastai: nutraukus sliekų maitinimą ir komposto laistymą, ant dėžės reikia uždėti tinklą, ir patys sliekai prie jo prilimpa.
Pernai Genadijus išbandė biohumuso naudą ir liko labai patenkintas. Šiltnamyje auginti pomidorai ir agurkai niekada anksčiau nėra davę tokio derliaus. Ir trąšų nė gramo neprireikė. Šiemet dubėniškis biohumusu patręšė ne tik šiltnamį, bet ir lauke auginamas daržoves. Sliekų pagamintų trąšų davė išbandyti ir keliems kaimynams.
Šimkaus pasiteiravus apie sliekų auginimo perspektyvas, vyras sakė neketinantis steigti ekologinio ūkio, kaip tai daro panašią veiklą vykdantys kiti Lietuvos ūkininkai ir bendrovės. Dubėniškis teigė pirmiausiai pats norintis pakankamai apsirūpinti biohumusu. Jei atsirastų paklausa, ūkininkas neatmeta galimybės ateityje plėsti biohumuso gamybą.