Kelmės rajono neįgaliųjų draugija: „Prisižiūrime vienas kitą ir pagelbėjame“

Kelmės mieste jau nuo 1988 metų veikia Kelmės rajono neįgaliųjų draugija. Nuo 2018 metų jos pirmininkė yra Birutė Alūzienė. Dabar draugijoje yra apie 130 narių. Iš pažiūros tyla ir ramybe gaubiami namai viduje glaudžia daug istorijų ir pasiekimų turinčius žmones, kurie čia renkasi turiningai praleisti laiką.

Neįgalieji yra aktyvūs visuomenės nariai. Dalyvauja įvairiose veiklose, renkasi skirtingus užsiėmimus. Draugijos pirmininkė neslepia, kad sugalvoti visiems tinkamas ir įdomias veiklas yra nelengva užduotis. Neįgaliųjų draugijos nariai daro įvairius rankdarbius, dalyvauja edukacijose, kviečiasi lektorius, rengia šventes. Pasitaiko visokių dienų, kartais žmonės būna pasyvesni, kartais aktyvesni. Tačiau pastebi, kad tie, kurie išdrįsta išbandyti kur nors išeiti, tarsi „užsikabina“ ir nori bei ieško, ką dar būtų galima nuveikti. Jie yra vieninga, stiprų tarpusavio ryšį užmezgusi bendruomenė: „Prisižiūrime vienas kitą ir pagelbėjame“, – sako B. Alūzienė.

Draugijos namų kieme nariai augina rožyną. Pirmininkė Birutė Alūzienė pradėjo jį kurti drauge su Emilija Rudzevičiene. Jos ieškojo kvepiančių rožių, kad iš jų galėtų gaminti hidrolatus. „Radome pirkti Kauno rajone, Elijošių ūkyje“, – pasakoja Birutė. Rožės, atėjus tinkamam laikui, yra skinamos, jų žiedlapiai džiovinami. Draugija turi įsigijusi savo alembiką (varinis prietaisas, skirtas augalų distiliavimui), su kuriuo žiemą gamina hidrolatus. Dalį iš jų parduoda, taip bent kažkiek prisiduria prie biudžeto. Kita dalimi pasidalina tarpusavyje bei padovanoja. Daugiausiai rožynu rūpinasi Onutė Gedvigienė ir Stasė Urbelienė. Be rožių draugijos nariai dar augina įvairias vaistažoles, arbatžoles, kaip valerijonus, medetkas, čiobrelius, mėtas ir kt. Vėliau jas smulkina ir daro įvairius arbatų mišinius nuo ligų, kuriais mėgaujasi ir profilaktiškai apsaugo nuo ligų šaltomis žiemos dienomis.

Į draugiją atvykę nariai užsiima rankdarbiais. Jų mokytoja Albina Rimšienė, rodydama darbelius, pastebi, jau tiek visko išbandyta, kad net sunku rasti naujų technikų. Šiuo metu jos būrelį lankančios moterys dėlioja deimantines dėliones. Turi siuvinėjimo mašiną, su kuria siuvinėjo pirkinių maišelius. Moterys mezgė, nėrė, siuvinėjo kryželiu. Darė atvirutes kvilingo technika, kai siauros popieriaus juostelės susukamos į ritinėlius ir taip formuojami įvairūs dizainai. Mokytoja pastebi, kad pristačius naują darbelių atlikimo techniką, pradžioje būna daug baimės, kai kurie nedrįsta bandyti, tačiau vėliau negali atsitraukti. Kadangi moterims taip patiko deimantinės dėlionės, dabar ruošiasi išbandyti tapymą pagal skaičius. Viena iš narių Stefa Budreckienė, rodydama savo darbus, atskleidžia, kad čia lankosi jau dvidešimt metų.

Draugijos darbuotojai džiaugiasi savo narių pasiekimais ir aktyvumu. Žmonės dalyvauja ir šokių būreliuose, lanko Trečiojo amžiaus universitetą. Minėtame universitete draugijos narė Zinaida Genienė buvo surengusi savo rankdarbių, siuvinėtų kryželiu, parodą.

Janina Baliulytė su neįgaliojo vėžimėliu atvyksta į draugiją, važinėja po Kelmę, fotografuoja ir, pasakodama apie savo išvykas, juokiasi: „Aš ne važiuoju, aš – lakstau“.

Onutė Jurkienė lankosi draugijoje, ji nelaksto vežimėliu, ją į užsiėmimus atveža šeimos nariai. Visos narės neapsiriboja tik lankymusi draugijoje, bet ieško ir kitų užsiėmimų, kad galėtų turiningai leisti laisvą laiką.

Kelmės rajono neįgaliųjų draugijos nariai dainuoja, muzikuoja. Jų ansamblio vadovė – Vanda Radavičienė. Visi nariai organizuoti, susitaria ir renkasi visiems patogiu metu, vyksta į renginius, koncertuoja savo šventėse. Peržiūri įrašus, stebi klaidas, kad galėtų pasirodymus tobulinti. Vasarą rengia šventę „Po vasaros dangum“. Kviečia draugijas iš kitų rajonų atvykti ir pasibūti. Renginys skirtas pabendrauti, pakoncertuoti, susitikti su kitų draugijų nariais, smagiai praleisti laiką.

Draugijos namų rūsyje dirba Povilas Maziliauskas ir jo komanda. Daugiausia ten gamina dirbinius iš medžio, inkilus ir kitus reikalingus daiktus. Kartu su grupe tvarko ir prižiūri aplinką, rūpinasi, kad būtų ne tik gražu, bet ir saugu visiems susirinkusiems. Dabar ruošiasi sutvarkyti savo rankomis statytos pavėsinės grindis. Norėdami gauti finansavimą, rašė projektą Savivaldybei ir gavo lėšų plokščių, atsparių drėgmei, įsigijimą. Povilo dėka prie draugijos prisidėjo ir du ukrainiečiai. Su vienu iš jų vyras susipažino ligoninėje ir vėliau palaikė ryšį bei padėjo jam ir jo draugui vertėjaudamas ir padėdamas įsilieti į gyvenimą Kelmės rajone. Vėliau pasiūlė prisidėti prie draugijos veiklos. Turėdami laiko jie abu atvyksta pagelbėti su darbais.

Draugijoje gyvenimas verda ne tik jos namuose, nariai mėgsta ir keliauti. Paskutinė kelionė buvo į Panemunės pilis. Visiems patiko ir paliko daug įspūdžių. Kiekvienas pagal savo galimybes kopė į piliakalnius, pilis. Kelmės rajono neįgaliųjų draugija kiekvienais metais vyksta poilsiauti į Nidą ir Šventąją. Lietuvos neįgaliųjų draugija ten turi poilsio namus. Į juos važiuoja visos neįgaliųjų draugijos. Sudaromas tvarkaraštis, kur kiekvienai draugijai paskiriamos penkios dienos poilsio. Nidoje jau apsilankė birželio mėnesį, o dabar vyks į Šventąją rugpjūčio pabaigoje. Pirmininkė šypsosi, kad visi tikisi gero oro ir šilto vandens.

Be visų minėtų veiklų draugija rengia ir dalyvauja sporto šventėse. Vyksta į Raseinius, į Pakruojį, Radviliškį. Rungtyniauja ir Kelmėje, kur vyksta sporto varžybos tarp NVO organizacijų. Yra laimėję ne vieną medalį ir taurę. Džiaugiasi tokia galimybe susiburti ir pajudėti, išbandyti save.

Kelmės neįgaliųjų draugija turi savo autobusą, kurį skyrė Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Tačiau jį išlaikyti turi pati draugija. Draugijai padeda Kelmės rajono savivaldybė. Draugija bendradarbiauja su socialinių paslaugų centru, su kuriuo yra pasirašę paslaugų teikimo sutartį. Pagal ją veža neįgaliuosius ir ligonius į Lietuvoje esančias ligonines. Veža iš viso Kelmės rajono.

Draugijos darbuotojai teigia, kad nauji nariai ateina pamatę jų nuotraukas iš išvykų, renginių ir taip pat nori prisijungti prie draugijos veiklos. Kiti ateina su tam tikrų daiktų prašymais ir pageidavimais, o sužinoję, kad jų negaus, kartais noras tapti nariais dingsta. Kiti sužino iš artimųjų ar pažįstamų apie čia esančias galimybes ir nusprendžia išbandyti.

Neįgaliųjų draugijos darbuotojai pastebi, kad kai kuriose parduotuvėse Kelmėje vis dar nėra įrengtų pandusų. Dėl to kyla sunkumų į jas užeiti ar tenka ieškoti kitų alternatyvų.

Pirmininkė Birutė dėkoja visiems, kurie remia Kelmės rajono neįgaliųjų draugijos veiklą: D. Mintautienei, D. Meškauskui, mėsos parduotuvei „Rineka“, prekybos centrui „Koops“, Kelmės rajono ūkininkams ir visiems kitiems, ištiesiantiems pagalbos ranką, kai jos reikia labiausiai. Džiaugiasi, kad visada sulaukia pagalbos ir paramos iš „Kelmės technikos“. Pripažįsta, kad sunku prašyti, ypatingai, kai pasitaiko atvejų, jog sulauki neigiamo atsakymo, lydimo priekaištų.

Nepaisydami sunkumų, Kelmės rajono neįgaliųjų draugijos darbuotojai ir nariai toliau renkasi, puoselėja šiltus santykius bendruomenėje bei prasmingai leidžia laiką.