Lauko diena naujoje Petkiškių fermoje

Pusiaukelėje tarp Kelmės ir Raseinių – Liolių seniūnijos Petkiškių kaime – ūkininkaujanti Henriko ir Laimos Minelgų šeima pernai pasistatė naują šiuolaikišką karvių fermą. Kuo šis ūkinis pastatas, pastatytas ir įrengtas su Europos Sąjungos parama, išsiskiria iš kitų tvartų, birželio dvidešimt penktąją galėjo pamatyti ir sužinoti daugiau rajono pieno gamintojų, atvykusių į Lauko dieną. Ją organizavo LR Žemės ūkio rūmų savivaldos organizatorius Kelmės rajone Albertas Mackevičius. Renginio dalyviai galėjo ne tik apžiūrėti modernią fermą, bet ir padiskutuoti apie pienininkystės ūkių plėtrą, perspektyvas ir investicijas.

Matė tik du kelius

Petkiškiai – Laimos gimtinė. Kai jauna mergina pasirinko veterinarijos felčerio specialybę ir įstojo mokytis į tuometinį Gruzdžių žemės ūkio technikumą, sutiko būsimą vyrą Henriką. Du įsimylėjėliai netrukus sukūrė šeimą ir apsigyveno Petkiškiuose. Čia gimė ir trys poros vaikai – du sūnūs ir dukra. Kai Lietuvoje prasidėjo ūkių ir bendrovių griūtis, o augantiems vaikams nuolat reikėjo pinigų, Laima ir Henrikas ryžosi tapti ūkininkais. Šis pasirinkimas nebuvo netikėtas, nes sutuoktiniai visą gyvenimą laikė gyvulius, o pieno ūkį pradėjo nuo trijų karvių.

Bėgant metams, Minelgoms pavyko pasididinti žemės plotą ir pieninių karvių bandą. Tik ūkininkauti senos statybos fermoje buvo sudėtinga. Galvijai neišsiteko ankštose patalpose, todėl gulinčių karvių tešmuo dažnai atsidurdavo ant mėšlą valančio transporterio… Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai priimant vis griežtesnius reikalavimus pieno statytojams, Laima ir Henrikas matė tik du kelius – parduoti karves ir baigti ūkininkavimą arba statyti naują fermą. Iš dviejų variantų buvo pasirinktas antrasis.

Žiemą – gerai, vasarą – prastai

Į aukštą erdvią fermą sugužėjusiems Lauko dienos dalyviams H. Minelga sakė, kad dar prieš pastato projektavimo pradžią buvo daug galvota ir domėtasi įvairiais pavyzdžiais. Dėl šios priežasties vyras vyko pas Vokietijos, Olandijos ūkininkus. Padedant AB Lytagra Gyvulininkystės skyriaus grupės vadovui Rimgaudui Pocevičiui, Petkiškių kaimo ūkininkai išsirinko tokį projektą, pagal kurį būtų geros gyvulių laikymo sąlygos ir patiems būtų kuo mažiau darbo. Fermos statybai buvo pasirinktos ilgaamžiškumu pasižyminčios gelžbetonio konstrukcijos, o aukštas pastato stogas turėjo užtikrinti gerą vidaus orą. Tik karštos birželio dienos ūkininkui parodė, kad šiltuoju metų sezonu fermai teks pirkti ventiliatorius ir automatines užuolaidas, kurios darinėjasi pagal temperatūrą ir vėjo kryptį… Užtat praėjusi žiema karvių laikytojams nekėlė jokių problemų, nes ir per didžiausius šalčius viduje nebuvo šalta, o vandentiekis ir mėšlo šalinimo robotas veikė be jokių sutrikimų.

Žmones pakeitė robotai

Naujame tvarte yra 170 galvijų stovėjimo vietų. Jos dar nėra visiškai užpildytos – Minelgos dabar turi 154 pienines karves. Erdviose patalpose galvijai laikomi dviejose grupėse, o karves melžia du olandų gamybos robotai. Lauko dienos dalyviams pasiteiravus, kaip brangios investicijos pakeitė Henriko ir Laimos darbą, ūkininkai sakė, kad jiems dabar kur kas lengviau. Pora neslėpė, kad fermoje pastačius melžimo robotus, apie mėnesį streso buvo ne tik karvėms, bet ir jiems patiems. Tėvai džiaugėsi, kad jiems tuo metu daug padėjo kartu su jais gyvenantis ir šį pavasarį dešimtą klasę baigęs jaunėlis sūnus Dovydas, Lioliuose gyvenanti dukra Rasa su vyru Danieliumi. Tik Kaune įsikūręs vyriausias sūnus, mechanikos inžinierius Gediminas Petkiškiuose rečiau pasirodo.

Henrikas ir Laima sakė, kad dar prieš statybų pradžią galvojo ne tik apie geresnes galvijų laikymo sąlygas, bet ir apie darbščių bei atsakingų darbuotojų trūkumą, būsimus ūkio perėmėjus. Tėvai mano, kad tik palengvinus darbo sąlygas ateityje gal pavyktų kam  nors iš saviškių perduoti ūkį…

Dabartinių darbo sąlygų naujoje fermoje nėra ko lyginti su ankstesnėmis. Karvės visą laiką laikomos tvarte, todėl atėjus vasarai nebereikia rūpintis ganyklų tvėrimu, galvijų varinėjimu į melžimo aikšteles. Pagal kiekvienai karvei nustatytą programą galvijas užeina į melžimui skirtą patalpą ir robotas jį pamelžia. Daugiau pieno duodančios karvės per parą melžiamos keturis kartus, todėl ir galvijų produktyvumas per trumpą laiką padidėjo dešimčia kilogramų. Anksčiau vidutiniškai iš vienos kontroliuojamos karvės Minelgos per parą gaudavo po 24 kg pieno, o dabar – po 34 kg. Kas antrą dieną į ūkininkų kiemą įsukantis supirkėjų automobilis perdirbimui išveža po 8-9 t geros kokybės pieno.

Nebereikia sukti galvos ir dėl mėšlo valymo. Prie karvių kojų nuolat zujantis robotas nuvalo groteles, ir grindys visą laiką yra švarios…

Pakalbinti apie ūkio perspektyvas, Minelgos sakė galvojantys apie automatinį galvijų šėrimą, nes kol kas vienas ūkio darbininkas visą dieną turi rūpintis karvių šėrimu. Beveik 300 galvijų laikantys sutuoktiniai užsiminė, kad ateityje norėtų ir naujos veršidės, nes sename tvarte prastos sąlygos ne tik jauniems galvijams, bet ir juos prižiūrintiems žmonėms.

Apžvelgę naują Minelgų fermą ir joje esančius įrenginius, lauko dienos dalyviai neskubėjo palikti Petkiškių. Ūkininkai susidomėję apžiūrinėjo į renginį atvykusią Mobilią tyrimų laboratoriją, sužinojo apie jos atliekamas paslaugas pieno ūkiuose. Tos pačios UAB „Vetmarket“ atstovė karvių laikytojams pristatė galvijų šėrimui skirtus produktus. ŽŪR Savivaldos organizatorius Kelmės rajone A. Mackevičius priminė, kad šiemet ŽŪR švenčia 95-ąsias įkūrimo ir 30-ąsias atkūrimo metines bei trumpai supažindino su šios organizacijos veikla.

Lauko dienos dalyvius ir ūkininkus Minelgas su įkurtuvėmis pasveikino rajono Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus, Liolių seniūnijos atstovai, kiti svečiai.