Pradėjo atlaidais, baigė rožių sodo šventinimu

Ona PETRAVIČIENĖ

                      Birželio šešioliktąją Tytuvėnų krašto žmonės, susirinkę į Padėkos šv. Mišias už geradarius ir kasmetinius šv. Antano atlaidus, po pamaldų dalyvavo dar viename dvasingame renginyje: Tytuvėnų bažnyčiai ir vienuolynui priklausančioje teritorijoje buvo pašventintas šį pavasarį sukurtas rožių sodas.

Apie tikrą ir suvaidintą tikėjimą

                      Šventas Mišias pilnutėlėje Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčioje aukojęs geru žodžiu iki šiol Kelmės parapijos tikinčiųjų minimas dabartinis Grinkiškio ir Pašušvio parapijų klebonas Donatas Grigalius kalbėjo apie po Šeštinių prasidėjusį Šventosios Dvasios laikotarpį ir žmogaus tikėjimo laisvę. Klebonas priminė, kad tikėjimas yra gyvenimo prasmė, kaip ir kasdieninė duona. Tikėjimui, tikėjimo laisvei ir kviečia šv. Antanas bei Šventoji Dvasia. Kunigas pastebėjo, kad kalėdodamas pas daugelį tikinčiųjų matąs lentynose padėtus kryželius, brangius rožinius ar Šventąjį raštą, kurie dažnai būna prastovėję ne vieną dešimtmetį, taip ir nepaliesti žmogaus rankų… Iš savo dvasininko patirties D. Grigalius sakė, kad yra tokių tikinčiųjų, kurie turėdami nekrikštytus ar Sutvirtinimo sakramento nepriėmusius artimuosius, prašo kunigą kaip galima paprasčiau tai „sutvarkyti“.

                      – Tikėjimas „nesutvarkomas“. Reikia gyventi tuo, kuo tiki, mylėti Dievą ir galvoti apie jį. Būna, kad žmogus atėjo, priėmė Sutvirtinimo sakramentą, nusifotografavo ir uždarė bažnyčios duris 20-30 metų. Reikia būti drąsiam, mokėti atsispirti pasaulio vilionėms ir kasdienybėje šauktis Dievo – rytą, vakarą su juo gyventi. Neužtenka ateiti į bažnyčią ir rankas sudėjus vaizduoti šventą, o uždarius jos duris ir grįžus į namus, vėl bartis ir pyktis. Kai kasdienybėje nėra Dievo ilgesio, neieškome Jo savo gyvenime, tada nevyksta jokie stebuklai, trūksta ramybės ir kartais atrodo, kad Dievas negirdi,– kalbėjo kunigas.

Pasakodamas apie Dievo daromus stebuklus, kunigas D. Grigalius prisiminė, kaip visą savaitę vienoje šventovėje užsidariusi sunkiai serganti ligonė meldė pagalbos. Ir tas stebuklas įvyko. Moteris, kuriai gydytojai buvo diagnozavę ketvirtos stadijos plaučių vėžį, po kiek laiko visiškai pasveiko. D. Grigalius sakė, kad tokių pavyzdžių yra ne vienas ir ne du. Tik apie išgijusią šią moterį ar kitus panašius stebuklus nei žiniasklaida rašo, nei televizija rodo. Kunigo teigimu, apie tai skelbti nėra populiaru. Kur kas svarbiau pranešti, kad penktą ar septintą kartą kokia pop žvaigždutė išsiskyrė ar ant scenos kulniuką nusilaužė…

                      – Bet stebuklas įvyks tik tada, kai Dievą tikėsime tikrai, o ne dirbtinai. Jei visą gyvenimą pragyveni, vaidindamas tikintįjį, tai ir numiršti vaidindamas,– pamokslo pabaigoje perspėjo kunigas.

Tytuvėnai turi rožių sodą

                      Po atlaidų Tytuvėnų krašto žmonės rinkosi erdvioje vienuolyno teritorijoje. Poetės S. Nėries posmais apie rožę renginio pradžią paskelbusi laikinai Tytuvėnų piligrimų centro direktorės pareigas einanti Sandra Sabaliauskienė priminė, kad Tytuvėnų vienuolynas kažkada turėjo savo daržą, vaismedžių sodą. Dabartinėje pievoje auginti ne kokias daržoves ar vaisius, o rožes, pirmajai mintis kilo buvusiai Tytuvėnų piligrimų centro direktorei Astai Vaitkevičiūtei-Kizienei.

                      – Kadangi Piligrimų centras turi jokios naudos neteikiančią pievą, susėdę su klebonu ėmėme aptarinėti, kas joje turėtų augti. Tulpės ar narcizai žydi neilgai, o rožės – visą vasarą. Be to, mūsų darbuotojas Virgis yra tikras rožių fanas, kuris padėtų šias gėles auginti, – taip rožių sodo idėjos kilmę paaiškino buvusi direktorė.

                      Tytuvėnų piligrimų centras parašė projektą „Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblio rožių sodo įrengimas“, kuriam 2017 m. buvo gautas pritarimas. Šio projekto įgyvendinimui iš Europos žemės ūkio fondo buvo skirta 12432,95 Eur, iš Lietuvos biudžeto 2194,05 Eur, o pareiškėjo bei partnerio – Kelmės rajono savivaldybės – lėšos sudarė 7496,34 Eur. Projekto tikslas buvo įrengti rožių sodą su bažnytine simbolika. Už gautas lėšas pirmiausia buvo atlikti žemės kasimo, žolės išvežimo, augalų auginimui reikalingo grunto atvežimo darbai, įrengti takeliai, suformuoti simboliai. Rožių sodo projektavimo darbų ėmėsi kraštovaizdžio architektė iš Šiaulių Milda Damkienė, o jai talkino Kęstutis Aukselis. M. Damkienė sakė, kad jos kolegai Kęstučiui surinkus visus žinomus simbolius, jai kaip dizainerei teko atsirinkti keletą ryškiausių, juos apipavidalinti ir sudėti į bendrą visumą. Sodo viduryje yra saulė – visko žemėje pradžia. Takelių viduryje galima įžiūrėti kryžiaus ženklą, o kampe esantys žiedai simbolizuoja santuoką…

                      Architektės mintį pratęsęs Kęstutis susirinkusiems priminė, kad dabartinis Tytuvėnų parapijos klebonas Rimantas Žaromskis anksčiau dirbo Žagarės bažnyčios klebonu. Pastaroji bažnyčia irgi turi savo simbolį. Žagarės bažnyčia yra apsupta iš augančių medžių suformuotos širdies.

                      – Vaikščiodami rožių sode simbolius nelabai matysite. Bet pakilus į aukštį, arčiau debesų, jūs juos visus matysite,– tvirtino K. Aukselis.

                      Gegužės mėnesį iš projektinių lėšų buvo pasodinta 2112 vienerių metų rožių sodinukų. Rožių sodo sukūrimu ypač džiaugėsi ir jį pašventino Tytuvėnų parapijos klebonas R. Žaromskis. Tytuvėnų piligrimų centro direktorė S. Sabaliauskienė daugiausiai prie šio sodo sukūrimo prisidėjusiems geradariams įteikė atminimo dovanėles ir kvietė paragauti įspūdingo dydžio torto, kurį puošė rožių sodo maketas. Ir patys šventės organizatoriai sulaukė nemažai sveikinimų bei dovanų. Šventės proga visiems nuotaikingą koncertą dovanojo liaudiškos muzikos kapela „Šeduvos bernai“.

                      …Turės prabėgti ne vieneri metai, kol gležnučiai rožių sodinukai virs visomis spalvomis trykštančiu sodu. Bet nekantraujantys šį sodą pamatyti jau dabar ir pavaikščioti jo akmenuotais takeliais, nuvykę į Tytuvėnus, neturėtų labai nusivilti. Už projektines lėšas pasodinti ir šių metų kaitros alinami sodinukai tikrai dar maži ir smulkučiai, o prie vienuolyno ansamblio vartų jaunavedžių ir naujagimių tėvų anksčiau pasodintos rožės tikrai pradžiugins akis ir širdį…