Seimo kadenciją sudėjo į knygą

Ona JAUTAKIENĖ

„Mano kadencija buvo gyvenimo mokykla. Ne vienintelė, bet labai svarbi, todėl joje patirtais įspūdžiais norėjau pasidalinti su visais joje nebuvusiais – savo bičiuliais, rinkėjais, politika besidominčiais žmonėmis.

Rašiau apie tai, ką išgyvenau, norėdama parodyti, kad Seimo narys yra toks pat žmogus kaip ir kiti – mirtingas, klystantis, turintis charakterį, supratimą apie gyvenimą, požiūrį į darbą.

Nesu rašytoja, bet rašiau širdimi tai, ko negalėjau neparašyti.

Viliuosi, kad knygoje skaitytojas pažins mane – atvirą, teisingą, atsakingą, klystančią…“

Taip ketvirtajame knygos „Mano kadencija“ viršelyje rašo buvusi Seimo narė, gydytoja, visuomenininkė Alma Monkauskaitė. Šią knygą metų sandūroje 300 egz. tiražu išleido leidykla UAB Baltic Printing House. 144 psl. leidinys gausiai iliustruotas spalvotomis nuotraukomis, kurių autoriai – A. Kazlauskas, J. Lipskis, V. Liubinas, V. Sutkienė, O. Posaškova.

Knygoje, su kurios ištraukomis šį rudenį turėjo progos susipažinti „Bičiulio“ skaitytojai, rašoma ne tik apie darbą Seime, įstatymų leidybos kelius, kolegas seimūnus, bet ir apie parlamentarės veiklą savoje rinkimų apygardoje: susitikimus su žmonėmis, kultūros renginius. A. Monkauskaitė, kurią mes, žurnalistai, ir iki knygos pasirodymo žinojome esant puikiai valdančią plunksną, atvirai dalijasi savo mintimis apie valdžią ir žmogų, analizuoja rinkimų pralaimėjimo priežastis.

„Tie ketveri metai manęs nepakeitė. Žmonės nėra drabužiai, kuriuos panešiojęs gali išmesti. Labai mylėjau ir myliu visus. Tik Seimo narys nėra visagalis. Jis toks pats kaip ir visi kiti žmonės. Todėl stebiuosi, kaip galima laikyti save valstybės masto politiku, jei esi abejingas paprastam žmogui? Daug kas paklausia, ar nesigailiu Seime praleistų metų? Atsakau: ir taip, ir ne.(…)

Per ketverius metus beveik nebuvo laiko asmeniniam gyvenimui, mažai dėmesio skyriau artimiausiems žmonėms. Kita vertus, to, ką patyriau per ketverius metus Seime, niekur neišmoksi. Nėra mokyklos, ruošiančios Seimo narius, bet nėra kitos galimybės pažinti politikos užkulisius, vingrybes, intrigas geriau nei dirbant Seime. Kadencija, labai svarbi pažinimo prasme, leido suprasti, kas yra kas, ir kad duona visur su pluta. Džiaugiuosi savimi, kad nepasikeičiau kaip žmogus, nepasidaviau pagundoms, neįsivėliau į intrigas“,– rašo knygos pabaigoje autorė.