Verslą iškeitė į ūkį Bulavėnuose
Ona PETRAVIČIENĖ
Prieš kelerius metus Tytuvėnų apylinkių seniūnijos Bulavėnų kaime seną sodybą nusipirkę ir ūkininkauti pradėję Darius ir Laima Žuoliai sako iki šiol nerandantys atsakymo, kodėl, metę Šiauliuose turėtą verslą, pasuko į jiems visai nepažįstamą žemės ūkį.
– Esu miesto žmogus, gimęs „ant asfalto“. Tačiau tiek aš, tiek žmona seniai svajojome apie sodybą kaime. Ir ne prie Šiaulių,– sako Darius Žuolis.
Šiauliškis – diplomuotas inžinierius. Gimtajame mieste turėjo įsteigęs nuosavą transporto, o vėliau – medžio apdirbimo įmonę. 2006 metais Šiaulių miesto pėsčiųjų bulvare Žuoliai atsidarė savo kavinę, kurios direktore tapo Dariaus žmona Laima. Sutuoktiniai pasakojo, kad verslas buvo pelningas tik tol, kol Šiauliuose neatsirado „Saulės miestas“. Šis, o netrukus po jo mieste atsiradę ir kiti prekybos centrai ženkliai sumažino pėsčiųjų srautą bulvare. Tai atsiliepė ir neseniai įkurtos jų kavinės veiklai. Verslininkai neslepia, kad atsisakyti mažai pelno duodančios maitinimo įmonės juos paskatino ir nuolatiniai įvairių tikrintojų vizitai. Praėjus trejetui metų, šeima nusprendė kavinę išnuomoti kitiems žmonėms. Pasikeitus aplinkybėms, Žuoliai pardavė mieste turėtą verslą ir visus gautus pinigus dabar investuoja Bulavėnuose. Sutuoktiniai pasakojo, kad jiems ne iš karto pavyko atrasti mūsų rajone esantį nuošalų ir išskirtiniu gamtos grožiu apdovanotą kaimą. Darius – aktyvus sportininkas. Šis šeimos pomėgis ypač išryškėjo po to, kai vienintelė Žuolių dukra ištekėjo už profesionalaus futbolininko Viliaus Lapeikio. Keliaudami valtimis ir baidarėmis, miestiečiai išmaišė visą Dzūkiją ir, sužavėti tenykščio gamtos grožio, jau buvo suplanavę pirkti ten žemės sklypą bei statytis namą. Bet kartą Laima netikėtai pamatė skelbimą, kuriame buvo siūloma pirkti seną sodybą Tytuvėnų apylinkių seniūnijos Bulavėnų kaime. Nuvykus jos apžiūrėti, miestiečių šeimą užbūrė šio kaimo ramuma, grynas oras ir senų medžių properšoje 1912 metais pastatyta sodyba.
– Padubysyje vykusio aršaus karo liepsnos supleškino beveik visas šio kaimo sodybas. Gali būti, kad kaimo pakraštyje, vadinamoje „Dapšinėje“, pastatytą dviejų galų trobą ir priešais esantį svirną nuo fronto ugnies paslėpė ir išgelbėjo aplink sodybą augantys didžiuliai medžiai,– garsiai svarstė sutuoktiniai.
Šeima Šiauliuose turi nuosavą namą, todėl prieš aštuonetą metų Bulavėnuose nusipirktoje sodyboje Žuoliai ketino leisti tik savaitgalius. Tačiau greitai suprato, kad tam neužteks laiko. Šalia kaimo sodybos buvo ne tik erdvus kiemas, bet ir 3 ha žemės. Visa tai reikėjo prižiūrėti, nupjauti. Staliaus amatą išmanančiam Dariui rūpėjo ne tik sodybos aplinka, bet ir paties namo remontas. Tačiau pastatų remonto darbus netrukus sustabdė svarbesni reikalai. Verslininkai panoro, ir kad jų turima žemė duotų naudą. Pirmas uošvių minčiai pritarė žentas Vilius Lapeikis, kuris netrukus ir tapo jaunuoju ūkininku. Vilius – labai užimtas žmogus, nes iki šiolei yra žaidžiantis futbolininkas ir treneris, tad ūkininko turtu rūpinasi bei savo pinigus į jį investuoja Darius bei Laima Žuoliai. Kai Vilius su uošviais sumanė verstis ekologine gyvulininkyste, reikėjo visko. Teko ieškotis daugiau žemės, pasirūpinti vandeniu, šienavimo technika. Darius sako, kad mėsinių galvijų veislės pasirinkimą pirmiausiai lėmė tai, jog jų ūkis įkurtas regioninio parko teritorijoje, kur tenka laikytis tam tikrų taisyklių. Po ilgų svarstymų šeima Bulavėnuose nutarė įkurti ekologinį Škotijos hailendų veislinių galvijų ūkį. Plačius, didelius ragus ir ilgą kailį turintys galvijai iš kitų pirmiausiai išsiskiria ramumu ir neišrankamu. Šiems galvijams net ir žiemą nereikia pastatų, nes jie kuo puikiausiai jaučiasi gulėdami sniege spaudžiant ir dvidešimties laipsnių šalčiui. Hailendams kur kas yra sunkiau pakelti vasaros karščius, todėl šviečiant saulei galvijai lenda po ganykloje augančiais medžiais arba į tam tikslui pastatytas stogines. Prieš porą metų pirmąsias devynias sukergtas Škotijos hailendų veislės karves Žuoliai atsivežė iš Škotijos. Vėliau bandą papildė veršingomis telyčiomis. Dabar bulavėniškių ganyklose ganosi 52 mėsiniai galvijai. Darius ir Laima pastebėjo, kad šios veislės galvijai ėda ne vien žolę, bet ir krūmus, minta medžių žieve, bet, palyginus su kitais mėsiniais gyvuliais, auga žymiai lėčiau. Tik veršiuojasi lengviau ir yra atsparesni ligoms.
– Kadangi turime tik 50 ha ganyklų ir pasėlių, tai mažas žemės plotas neleidžia toliau plėsti šių galvijų skaičiaus. Telyčaites išperka be jokio vargo. Atjunkytas 6-7 mėnesių pirmąsias telyčaites šiemet jau pardavėme po 900 eurų, o buliukus tikriausiai teks parduoti mėsai, nes jau dabar jų turime per daug,– pasakojo sutuoktiniai.
Penkiasdešimties sulaukęs Darius neslepia, kad ekologinis veislinių galvijų ūkis reikalauja didžiulių investicijų. Tačiau iš verslininko tapęs ūkininku, vyras kol kas nėra nusivylęs savo ir žento pasirinkimu. Už jaunojo ūkininko įsikūrimui skirtą paramą V. Lapeikis nusipirko naują galingą traktorių, žemės ūkio padargus. Tik nuvažiavus į pievas Dariui kartais nelieka ką šienauti. Taip nutiko ir pernai, kai vietoje žolės vyras rado tik šernų išraustus didžiausius griovius. Ir nors visas Bulavėnų kaimas dešimtmečiais žemės subrandintą derlių dalinasi su aplink esančio miško gyventojais, D. Žuolis pasakoja, kad dabar į jų sodybą šernai nebeužsuka.
– Kol nebuvo mėsinių galvijų, miško žvėrys ir iki durų ateidavo. Nupirkus hailendus, šernai neina prie sodybos, nes netoli yra įrengtos galvijų girdyklos. Ir į ganyklas nupėdina tik po to, kai galvijai jau ganosi kitame plote,– sakė Darius.
Žuolių sodyboje lankiausi baigiantis pavasariui. Skambant nesibaigiančioms paukštelių trelėms, didingų medžių apsuptyje svetingi šeimininkai aprodė ne tik seną svirną, bet ir pradėtą remontuoti namą. Jau pakeistas pastato stogas, o virš jo iškilo naujas kaminas. Naujakuriai dar šiemet tikisi atkurti ir name buvusią krosnį, kuriai raudonas plytas šeima parsivežė iš Latvijos. Pakerėti aplink supančio gamtos grožio, buvę verslininkai prasitarė, kad jau planuoja parduoti namą Šiauliuose ir tolesnį savo gyvenimą susieti su kaimu bei žemės ūkiu.