Kalėdas švęsime pagal instrukcijas?

Alvydas GEŠTAUTAS

                      Rašėme, kad mūsų savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras gavo iš Sveikatos apsaugos ministerijos raštą, kuriame nurodoma kontroliuoti, kad Kalėdų senelių dovanų maišuose nebūtų saldumynų. O neseniai į savivaldybę buvo atsiųstas Etninės kultūros globos tarybos raštas, kuriame pateiktos rekomendacijos, kaip organizuoti kalėdinius renginius. Negi ir didžiąsias metų šventes švęsime pagal instrukcijas?

                      Minėtos tarybos raštas atsirado po to, kai Seimo kultūros komitetas, kuriam vadovauja „valstiečių“ lyderis agronomas Ramūnas Karbauskis, sukritikavo vakarietišką Kalėdų šventimo tradiciją. Komiteto pirmininkas tikina, kad galbūt vertėtų per Kalėdų šventes labiau propaguoti lietuviškąjį Kalėdos personažą, nes jis vilki šviesiu apdaru ir simbolizuoja šviesos sugrįžimą. Todėl ir vaikučiai turėtų rašyti laiškus ne Laplandijoje gyvenančiam Kalėdų seneliui, o lietuviškajam Kalėdai.

                      Etninės kultūros globos tarybos rašte teigiama: „Daug Lietuvos gyventojų ir svečių susirenka į šventinius renginius prie Kalėdų eglės, įrengtos mieste ar miestelyje, kiekvienas miestas stengiasi šią eglę sukurti kuo puošnesnę ir įdomesnę. Tačiau šalia Kalėdų eglės dažnai skamba kalėdinės dainos tik anglų kalba, nors galėtų skambėti lietuviškos – jos suteiktų šventei savitumo, būtų suprantamesnės mažiems vaikams, džiugintų savo krašto tradicijų išsiilgusius emigrantus, sugrįžusius namo iš Anglijos, Norvegijos ir kitų užsienio šalių. Tuo labiau, kad lietuvių folkloras pasižymi ypatinga adventinių ir kalėdinių dainų gausa, o šiuolaikiniai kūrėjai tokių dainų pagrindu sukūrė nemažai puikių šiuolaikinių interpretacijų.

                      Etninės kultūros globos taryba sudarė kalėdiniam laikotarpiui tinkančių postfolkloro dainų grojaraštį ir siūlo Jūsų savivaldybei šias dainas pasirinktinai įtraukti į kalėdinius renginius, vykstančius Jūsų mieste.“

                      Šiame sąraše yra išvardinti kūriniai, kuriuos atlieka Veronika Pavilionienė, Aistė Smilgevičiūtė, ansambliai „Uosinta“, „Žalvarinis“, „Sedula“ ir kiti. Sąrašo sudarytojai siūlo per Kalėdų eglučių įžiebimo ir kitus renginius dainuoti dainas „Aisim bernai kalėdauc“, „Oi atvažiuoja lėliu Kalėda“, „Tu, kiškeli leliumoj“, „Kalėda“, „Atlėkė elnias“, „Oi kieno rakteliai“, „Gerkit, svečiai“, „Eikš, Laimele“, „Su Dievais, Laiminguo“, „Tu karvelėli pilkasai“, „Apėjo saulutė“, „Oi ant kalno bačkelė“, „Atvažiuoja Kalėdos po Kalėdzienės“, „Kalėdienė“ ir kt.

                      – Viską esame jau seniai suplanavę ir darysime taip, kaip siūlo mūsų kultūros darbuotojai profesionalai. Pagal šį raštą lyg ir nebegalima net visame pasaulyje pripažinta klasikinė muzika,– stebėjosi Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Stasys Jokubauskas.

                      – Mes jau organizavome Kalėdų eglutės įžiebimo šventę ir viską darėme taip, kaip ir anksčiau. Neįsivaizduoju, kaip vaikams patiktų Kalėdų eglutės įžiebimo šventė, jei iš jos mažieji kražiškiai grįžtų be saldainių?– savo mintimis dalijosi Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centro direktorė Lina Mikalajūnaitė. – Įdomu, ar siūlantieji raudoną Kalėdų senelio aprangą pakeisti šviesia, pamąsto, kiek tai kainuos? Ar neturime svarbesnių problemų kultūroje? Negi Kalėdų šventimui skirtos instrukcijos tampa kultūrinio gyvenimo didžiausia aktualija?

                      – Man keistai atrodo, kad Kalėdų senelis su raudona apranga yra ne tautiškas, o su šviesiai purvina jau lietuviškas,– teigė Kelmės kultūros centro direktorius Arnas Arlauskas.

Etninės kultūros globos taryba lyg ir skelbiasi esanti migracijos problemų svarbiausia sprendėja. O būtų šaunu, jei emigrantai, grįžę per Kalėdas į namus ir išgirdę lietuvišką kalėdinę giesmę, nebeišvažiuotų nei į Angliją, nei į Norvegiją…