Abrakadabra Sporto programoje
Alvydas GEŠTAUTAS
Kontrolės ir audito tarnyba atliko savivaldybės administracijos 2014 m. finansinį auditą. Nors kontrolierės surašytose išvadose stambių pinigų švaistymo faktų neužfiksavo, tačiau yra rimtų bėdų dėl sportui skirtų lėšų panaudojimo. Taip pat auditorės rado ir sveiku protu nesuvokiamų dalykų.
Būtina pertvarka sporto politikoje
Taip mano Kontrolės komiteto pirmininkas Egidijus Ūksas, susipažinęs su finansinio audito išvadomis bei padėtimi, susiklosčiusia rajono sporto gyvenime. Kontrolės ir audito tarnyba užfiksavo, kad pernai Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiuoju specialistu dirbęs Povilas Sabaitis, nesilaikydamas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 11 str. 2 d., Savivaldybės ir valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos aprašo 19 p. nuostatų, neturėdamas savivaldybės tarybos sprendimo, neturėdamas turto perdavimo-priėmimo akto, perleido ilgalaikį materialųjį turtą – du komplektus stalo teniso stalų – Kelmės profesiniam rengimo centrui.
Savivaldybės administracija mokėjo maitinimosi išlaidų pinigines kompensacijas varžybų teisėjams, su kuriais nebuvo sudarytos teisėjų veiklos sutartys, kaip numatyta Kūno kultūros ir sporto įstatyme. Be to, mokėjo maitinimosi pinigines kompensacijas, kurios nenumatytos Vyriausybės 1997 m. birželio 5 d. nutarime Nr. 561 „Dėl patvirtintų sporto renginių, vykstančių Lietuvoje, dalyvių vienos paros maitinimosi išlaidų patvirtinimo“, nes dalis teisėjų gavo po dvi vienos paros kompensacijas per dieną.
Pagal Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2010-02-20 sprendimų Nr. T-57 „Dėl maistpinigių normos nustatymo Kelmės rajono sportininkams, dalyvaujantiems respublikinio masto varžybose ir čempionatuose“ patvirtintą tvarką, maistpinigių normos buvo nustatytos tik sportininkams, dalyvaujantiems respublikinio masto varžybose ir čempionatuose. Nesivadovaujant aukščiau nurodytu tarybos sprendimu, buvo išmokėta 7,6 tūkst. Lt maitinimosi išlaidų kompensacijų rajoninio masto varžybų dalyviams. Be to, Kelmės rajono savivaldybė 2014 m. nebuvo patvirtinusi maitinimo išlaidų kompensavimo tvarkos.
Savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-03-09 įsakyme „Dėl atskaitingų asmenų, atliekančių mokėjimus įstaigoje išduota kredito kortele“ nurodyta, kad lėšas, pervestas į kredito kortelę, galima naudoti tik maitinimo išlaidoms apmokėti. Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas P. Sabaitis nevykdė savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo ir sportininkams neteisėtai kompensavo 1183,23 Lt transporto išlaidų, patirtų vykstant į varžybas netarnybiniu transportu.
„Savivaldybė nėra patvirtinusi geriausių rajono sportininkų rinkimų nuostatų ir prizų už sportininkų pasiektus laimėjimus skyrimo tvarkos, todėl negalime patvirtinti, kad rajono sportininkams skirtos prekės už 11,6 tūkst. Lt gali būti įvardintos „prizais“. Mūsų nuomone, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-17 nutarimo Nr. 919 „Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų naudojimo reprezentacinėms išlaidoms taisyklės“ patvirtintų taisyklių 3.2 p. šios išlaidos priskirtinos prie reprezentacinių išlaidų“– teigiama audito išvadoje.
Kompensuojant Kelmės vaikų ir jaunimo sporto mokyklos mokiniams maitinimo išlaidas iš savivaldybės Sporto programos lėšų grynais pinigais, neužtikrinamas šių išlaidų apmokėjimo skaidrumas, teisėtumas ir kontrolė.
Nesivadovaujant Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-06-28 įsakymu patvirtintomis sporto klubų ir visuomeninių organizacijų rėmimo taisyklėmis, klubams papildomai suteikta nemokamų transporto paslaugų už 6,1 tūkst. Lt.
Savivaldybės administracija apmokėjo krepšinio komandos „Kelmė“ nario mokestį 3,0 tūkst. Lt už dalyvavimą Regionų krepšinio lygos čempionate, kuris nebuvo numatytas Sporto programos sąmatoje. Savivaldybėje nepatvirtinta rinktinių, dalyvaujančių šalies čempionate, finansavimo tvarka, todėl lėšos panaudotos ne pagal sąmatą.
Sabaitis, kaip viešųjų pirkimų organizatorius, įsigydamas sporto prekių, netinkamai nustatė pirkimo vertę ir pasirinko netinkamą viešųjų pirkimų būdą ir neužtikrino įstatyme nurodyto skaidrumo principo.
– Tai galiu pavadinti visiška betvarke, abejingumu,– „Bičiuliui“ sakė E. Ūksas. – Visada savivaldybėje politiniu lygiu buvo žmonės atsakingi už Sporto programos vykdymo skaidrumą. Tačiau tikrovėje tik Kęstutis Bilius, dirbęs vicemeru nuo 2011-ųjų antrojo ketvirčio iki šių metų balandžio, visada akcentuodavo savo suinteresuotumą sporto reikalais, vadino save pirmuoju Sporto centro statybos Kelmėje iniciatoriumi ir t.t. Man keista, kad antras pagal rangą savivaldybės pareigūnas nematė ar „nematė“ tokių pažeidimų. Pavyzdžiui, rajono taryboje atsiskaito politikai ar tarnautojai už specialiųjų Sveikatos, Aplinkos apsaugos, taip pat Smulkių ir vidutinių ūkių ir Verslo rėmimo programų vykdymą. Bet už Sporto programos įgyvendinimą ataskaitos negirdėjau, nors rajono taryboje dirbu trečią kadenciją. Man keista, kad apie skirtų lėšų šiai sričiai panaudojimą sprendžia „sporto aktyvas“. Tai gal ir Verslo programai skirtas lėšas tegul dalinasi verslininkų aktyvas, o žemdirbiams skirtus pinigus – ūkininkai?! Kai giliau paanalizuoji, Sporto programos lėšų panaudojimą, nenorom peršasi mintis, kad dalis pinigų skiriama net politiniais sumetimais.
Pasak E. Ūkso, gal pavyks šį pusmetį pradėti proveržį šiame bare, nes rajono taryba planuoja parengti Sporto plėtros rajone strategiją.
– Manau, kad savivaldybės administracijoje nereikia specialisto sportui,– teigia Kontrolės komiteto pirmininkas. – Statome sporto kompleksą. Jau dabar turime galvoti apie suaugusiųjų ir moksleivių sporto jungimą. Dabar statomas objektas galėtų vadintis Kūno kultūros ir sporto centru, o jo vadovas būtų ir suaugusiųjų ir moksleivių sporto koordinatorius. Jis telktų ir trenerių, ir kūno kultūros mokytojų, ir visuomenės sveikatos specialistų jėgas. Juk dažnai mokinukai atstovauja ir sporto mokyklos, ir rajono komandoms. O kuratorių sportui ir taip yra nemažai. Tai žmonės iš aukščiausios rajono atstovaujamosios ir vykdomosios valdžios, Švietimo, kultūros, ir viešosios tvarkos bei Kontrolės komitetai, Švietimo, kultūros ir sporto skyrius, Kontrolės ir audito tarnyba…
Pasisavino signataro kapą?
Kontrolierės nustatė, kad savivaldybė į „Ilgalaikio materialaus turto“ eilutę įrašė ir Kovo 11-osios akto signataro Antano Račo kapavietę. Vadinasi, ir joje esančius velionio palaikus.
Taip, savivaldybė skyrė kapavietės sutvarkymui 17,8 tūkst. litų. Bet tai neatitinka materialaus turto standartų.
– Tai yra ne turtas, o savivaldybės išlaidos, tokios pat, kaip ir mokami atlyginimai biudžetininkams. Be to šią 17,8 tūkst. Lt sumą savivaldybei grąžino Kultūros ministerija,– šią kuriozinę situaciją „Bičiuliui“ pakomentavo Kontrolės ir audito kontrolierės pavaduotoja Birutė Barakauskienė.
Juosteles kirpo nepadarę darbų?
Toks klausimas kyla, kai skaitai auditorių išvadas apie ilgalaikį turtą. Jos nurodo, kad Nekilnojamojo turto registre savivaldybės administracijos vardu įregistruotas naudojamas turtas bendrai 3,510 mln. litų sumai. Tai lėšos, skirtos Kražių, Grinių ir Šaukėnų gyvenamosios aplinkos gerinimo investiciniams projektams. Tačiau savivaldybės administracijos apskaitoje šie trys įvykdyti projektai įvardinti… nebaigtomis statybomis. Vadinasi, juosteles kirpo, pabaigtuves šventė nebaigtose statybose… Kelmėje žaliuoja „Tūkstantmečio parkas“. Tačiau iš biudžeto lėšų pirkti medeliai į biologinio turto sąrašą neįtraukti. Taip pat nematerialaus turto sąraše nėra ir šio parko toponuotraukos, kainavusios 10 tūkst. litų.