Ar reikalingas specialistas sportui?
Alvydas GEŠTAUTAS
„Bičiulio“ laikraščio spalio 3 d. numeryje Kęstučio Lukošiaus publikacijoje „11-ose Lietuvos seniūnijų sporto žaidynėse“ buvo kritiškai įvertinta kūno kultūros ir sporto būklė rajone. Autorius atkreipė dėmesį, kad mūsų rajono sporto mėgėjai yra tapę vieną kartą šių žaidynių nugalėtojais, o du kartus – prizininkais. Šiemet mūsų rajonas liko tik 35-oje vietoje. Teisę dalyvauti finalinėse varžybose iškovojo keturios komandos, o į jas nuvyko tik dvi. Finaluose nedalyvavo virvės traukikai ir tinklininkai. Į baigiamąjį žaidynių etapą sugebėjo išvykti tik Tytuvėnų šachmatininkai ir tinklininkės. Publikacijos autorius atkreipė dėmesį į tai, kad ir rajoniniame etape seniūnijos dalyvavo pasyviai. Maksimalų dvylikos komandų būrį į rajoninį etapą delegavo tik Užvenčio ir Šaukėnų seniūnijos. Be to, atkreiptas dėmesys, kad rajono kūno kultūros ir sporto strateginis planas yra sužlugdytas. Pastebėsime, kad jame nurodyta, jog rajone aktyviai sportuoja daugiau kaip šeši tūkstančiai gyventojų.
Šią publikaciją ir mėgėjiško sporto būklę rajone nagrinėjo savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir viešosios tvarkos komitetas, kuriam vadovauja vicemeras Albertas Brazas. Į posėdį buvo pakviesti seniūnai.
Savivaldybės vyr. specialistas, kuruojantis sportą, Saulius Michailovas pakomentavo susidariusią situaciją, paaiškino, kodėl dvi komandos neišvyko į finalinį etapą.
– Rajoninis etapas yra seniūnų ir jiems talkinančio aktyvo rūpestis,– kalbėjo rajono meras Vaclovas Andrulis. – Zoninės ir respublikinės varžybos – jau Sauliaus rūpestis. Sauliau, jei nesugebi iki galo padaryti darbo, tai gal ir etatas, kurį užimi, yra nereikalingas? Ir gerai, kad laikraštis paskelbė tokius faktus. Gal be parašymo ir nebūtų šios diskusijos?
– Mere, ką aš galiu padaryti, jei visą savaitę bendravau su tinklininkų komandos vadovu Dariumi Barauskiu, o jis varžybų išvakarėse atsiuntė žinutę, kad nesubūrė komandos?– aiškino S. Michailovas. – Be to, mums sunkiau patekti į finalinį etapą, nes zoninėse varžybose konkurencija padidėjo, nes į mūsų regioną šiemetinėse žaidynėse papildomai buvo įtrauktas Raseinių rajonas.
– Pas mus susiformavo negera praktika. Jei ką padarome ne taip ir tai viešumon neiškyla, viską ramiai praleidžiame, nieko nedarome, o problema lieka neišspręsta,– kalbėjo savivaldybės administracijos direktorė Irena Sirusienė. – Kai mūsų nepadaryti darbai ar klaidos paviešinamos, tuomet jau puolame aiškintis, vieni kitiems kaltę versti. Ne taip reikia elgtis. Negalima palikti nė vieno iki galo neatlikto darbo likimo valiai.
– Priežastys yra gilesnės, nei parašyta K. Lukošiaus straipsnyje,– kalbėjo komiteto narys Kęstutis Bilius. – Mano nuomone, šios žaidynės neatspindi tikrosios situacijos. Pavyzdžiui, rajone turime gerų badmintonininkų, kitų sporto šakų atstovų, bet jos neįtrauktos į seniūnijų žaidynių programą. Tikiu, kad badmintonininkai būtų sėkmingai pasirodę žaidynėse.
– Šių žaidynių tikslas – populiarinti kūno kultūrą (žaidynėse negali dalyvauti šalies pirmenybėse besirungiantys rajono sportininkai – aut. pastaba), o aukštumų siekimas – antraeilis dalykas,– kalbėjo Kelmės apylinkių seniūnijos seniūnas Algimantas Dambrauskas.
Jam pritarė ir kiti seniūnai. Be to, jie atkreipė dėmesį, kad žaidynėms reikia ir šiokių tokių finansinių išteklių.
– Reikia ir žmogiškųjų išteklių. Pavyzdžiui, mūsų seniūnijoje per pastaruosius 12 metų gyventojų skaičius sumažėjo 1200,– kalbėjo Pakražančio seniūnijos seniūnas Alfonsas Sakalauskas.
– Prieš devynerius metus, kai pradėjau dirbti seniūnu, Kelmės jaunimas prašė sutvarkyti sporto, žaidimų aikšteles. Sutvarkėme. Ir kas iš to? Šiandien šios aikštelės tuščios,– pastebėjo Kelmės seniūnas Romas Atkočaitis. – Iš savivaldybės biudžeto finansuojami kai kurie sporto klubai. Jie turi jausti atsakomybę ir prisidėti prie sporto renginių. Yra geranoriškų klubų vadovų, bet yra ir besikratančių veiklos.
Seniūnai atkreipė dėmesį, kad pastebimas gyventojų senėjimas. Kukečių seniūnijos seniūnė Meilutė Masalskienė sakė:
– Kai pradėjau Kukečiuose dirbti prieš 20 metų buvo kur kas lengviau suburti komandas. Dabar mūsų tų laikų sportininkams 60-70 metų. Negi jie varžysis, patyrę sąnarių keitimo operacijas?
– Ar būtina suburti dvylika komandų? Atvežkime į rajoninį etapą tiek, kiek esame pajėgūs,– siūlė Tytuvėnų miesto seniūnas Romas Čerkauskas.
– Kiekviename rajono krašte yra savos tradicijos. Tačiau kai jaunimo mažėja, ir jos blėsta. Vaiguvoje nuo seno buvo populiarūs tinklinis ir krepšinis. Dabar mūsų krepšininkai dalyvauja Lietuvos mažų miestelių čempionate. Tačiau komandoje žaidžia krepšininkai iš viso rajono,– kritiškai situaciją vertino Vaiguvos seniūnijos seniūnas Alvydas Lukošius.
– Mus pagyrė, kad subūrėme visas dvylika komandų. Bet kokia to subūrimo kaina? Kvieti žmogų dalyvauti varžybose, o jis klausia, kokia jam iš to nauda. Kuriozas, bet varžybose kai kuriuos dalyvavusius žmones esame priversti atleisti nuo atidirbimo už pašalpas,– teigė Užvenčio seniūnijos seniūnas Linas Mačernius. – Reikia pagalvoti dėl sporto metodininkų etatų seniūnijose. Įkurti bendruomenės namai, juose yra įvairios sportinės įrangos. Bet žmonėms reikia kvalifikuotų patarimų, kaip jais naudotis.
Sporto metodininkų būtinybę akcentavo ir dar keli diskusijos dalyviai. Kiti pastebėjo, kad mūsų rajone ir kultūra, ir sportas yra mėgėjiški. Tačiau kultūros specialistų etatams lėšų atsiranda, o sporto mėgėjai pamiršti.
– „Bičiulio“ straipsnis buvo autoriaus asmeninė nuomonė, tačiau jis atvėrė ir sporto problemas. Pritariu, kad sporto klubai turi daugiau prisidėti prie kūno kultūros plėtojimo, nes jie gauna finansavimą iš rajono biudžeto,– pastebėjo A. Brazas.
Jau po posėdžio komiteto narys Egidijus Ūksas „Bičiuliui“ sakė, kad Seniūnijų žaidynių programa turi pasirūpinti ir patys seniūnai. Jei yra sporto šakų, kurių komandą sunku suburti, tegul patys seniūnai kreipiasi į savo respublikinę asociaciją ir bendromis jėgomis sprendžia šias problemas. Pasak politiko, galbūt tokios varžybos turėtų būti labiau pramoginės, kaip gegužinėse ar festivaliuose.