Bendrovių jungti neskubės, o jų vadovų likimai – skirtingi

Rašėme, kad prasidėjo diskusija dėl savivaldybei pavaldžių UAB „Kelmės vietinis ūkis“ ir UAB „Kelmės autobusų parko“ sujungimo, arba pastarosios prijungimo prie UAB „Kelmės vietinio ūkio“. Nors šis klausimas buvo įtrauktas į spalio mėnesio pabaigoje vykusio savivaldybės Tarybos posėdžio darbotvarkę, Tarybos Kolegijos siūlymu šis klausimas buvo išbrauktas iš jos ir politikai sutarė labiau įsigilinti į bendrovių reorganizavimo subtilybes. Lapkričio 8 dieną vėl įvyko Kolegijos posėdis, kuris mero Ildefonso Petkevičiaus siūlymu prasidėjo nuo apsilankymo minėtose bendrovėse, taip pat UAB „Kelmės vanduo“. Ir tik po to Kolegijos nariai, dalyvaujant UAB „Kelmės vietinio ūkio“ ir UAB „Kelmės autobusų parko“ direktoriams Dainiui Popovui, Arūnui Butkui, pradėjo diskusiją.

Šių bendrovių sujungimo ar vienos prie kitos prijungimo šalininkai remiasi šiais argumentais: UAB „Kelmės vietinio ūkio“ spec. transportas saugomas Raseinių gatvėje buvusios katilinės bazėje ir skleidžia negerus kvapus, dėl ko skundžiasi šalia esančių daugiabučių namų gyventojai, dideli bendrovių administravimo kaštai. Sujungus jas, būtų galima naudotis viena kuro užpylimo kolonėle, suburti stiprią remontininkų brigadą ir t.t.

Popovas kalbėjo, kad jis per devynerius vadovavimo bendrovei metus ieškojo naujos vietos gamybinei bazei, bet derybos buvo nesėkmingos nei su AB „Kelmės statyba“ šviesios atminties savininku Albinu Palaikiu, nei su AB „Kelmės melioracijos“ atstovais bei kitais derybininkais. Pasak D. Popovo, dabar bendrovė neturi finansinių galimybių savo jėgomis perkelti spec. transportą į kitą teritoriją. Direktoriaus teigimu, net ir dėl finansinės situacijos joks bankas neduotų kredito. Be to, dabartiniu metu, kai brangsta statybos ir kitos medžiagos, ir prie geresnės finansinės situacijos pradėti naujos bazės rengimą būtų savižudybė.

Butkus, kuriam kitų metų sausio pradžioje baigiasi vadovavimo bendrovei kadencija ir pagal teisės aktus jis nebegalės dalyvauti paskelbtame konkurse, atkreipė dėmesį, kad yra europinės direktyvos, pagal kurias jau 2029 m. 80 proc. autobusų turės būti ekologiški. Bendrovė turi galimybę iš europinių fondų įsigyti ekologiškus autobusus. Tačiau yra viena sąlyga – 60 proc. bendrovės veiklos turi sudaryti keleivių pervežimas. Jei bendrovė būtų prijungta prie UAB „Kelmės vietinio ūkio“, tuomet keleivių pervežimas sudarytų gerokai mažiau procentų.

– Abiems vadovams yra apie ką pagalvoti. Nesimato jų iniciatyvos. Pats bendravau su darbininkais ir jie skundėsi prastomis sąlygomis, dėmesio trūkumu. Kelmės vietinio ūkio teritorijoje, kurioje yra ir Kelmės autobusų parko bazė, turi 84 arų sklypą. Jis neįveiklintas. Iš vadovo pasigendu vizijos, ką jame numato daryti. Abiejų bendrovių bazė apgailėtina, o ypač, kai jas palygini su UAB „Kelmės vanduo“. Tik gerus žodžius galiu pasakyti apie buvusį šios bendrovės vadovą Bronių Paliulį, – kalbėjo meras I. Petkevičius.                    – Jūsų vadovaujamų įmonių akcininkė – savivaldybės Taryba. Bet nepamenu atvejo, kad, pavyzdžiui, Kelmės vietinio ūkio vadovas būtų savivaldybę informavęs apie situaciją ar prašęs pagalbos.

– Kelmės vanduo bazę kūrė nuo sovietmečio, o mūsų bendrovė įkurta šio amžiaus pradžioje, tuščioje vietoje. Nematau savo kaltės, – pyktelėjęs atsakė D. Popovas.

– Kai būsi meru, pamatysi, kad šioje įmonėje reikia kitaip tvarkytis, – atkirto rajono vadovas.

– Kas bus meru, ne mes spręsime, o žmonės, – nepasidavė Kelmės vietinio ūkio direktorius.

Priminsime, kad ir I. Pertkevičius, ir D. Popovas dalyvaus mero rinkimuose.

Jau po Kolegijos posėdžio pasiteiravome D. Popovo, ar tikrai nesikreipė į savivaldybės vadovus. Jis atsakė, kad dar tada, kai laikinuoju meru buvo Egidijus Ūksas, rašė raštą jam ir savivaldybės administracijai apie sudėtingą bendrovės finansinę situaciją, tačiau atsakymo taip ir nesulaukė.

Turto valdymo skyriaus vedėja Vaida Ulvydienė teigė jog galimybių geresniam tvarkymuisi yra. Ji pastebėjo, kad per devynis šių metų mėnesius Kelmės autobusų parkas gavo 55 tūkst. eurų pelno. Vėliau ji „Bičiulio“ žurnalistui paminėjo, kad šios bendrovės geresnei situacijai įtakos turėjo ir politikų sprendimai, kuriais buvo sumažintas įstatinis kapitalas ir tuo pačiu pagerėjo įmonės finansinė padėtis. Liūdnesnė situacija Kelmės vietiniame ūkyje. Įmonė per  šių metų devynis mėnesius patyrė 140 tūkst. eurų nuostolį.

Kilo diskusija, ar visos paslaugos, kurias teikia UAB „Kelmės vietinis ūkis“, būdingos savivaldai. Buvo atsakyta, kad ir atliekų surinkimo, ir keleivių pavėžėjimo paslaugas, kurias teikia UAB „Kelmės autobusų parkas“, galima pirkti iš privatininkų. Tačiau ,V. Ulvydienės teigimu, ypač kaime, yra daugiabučių namų, nesugebančių pasirinkti administratorių. Tokiu atveju savivaldybė nurodo tokius namus administruoti UAB „Kelmės vietiniam ūkiui“. Tas pats yra ir su Autobusų parku. Pasak Turto valdymo skyriaus vedėjos, privatininkas gali atsisakyti vieno ar kito maršruto. Jei taip įvyktų, tuomet savivaldybė įpareigotų savo įmonę, kad jos autobusai kursuotų privatininkui nenaudingu maršrutu.

Diskusijos pabaigoje savo nuomonę pateikė Kolegijos nariai. Kęstutis Bilius siūlė toliau analizuoti galimus įmonių pertvarkymo variantus ir prie sprendimo grįžti pavasarį. Tam pritarė ir Albertas Brazas. Mero pavaduotojas Egidijus Ūksas siūlė sudaryti darbo grupę, kuri pateiktų pasiūlymus dėl pertvarkos etapų, nes vienu sprendimu to padaryti neįmanoma. Vicemero nuomone, reikia surasti efektyviausią reorganizavimo būdą.

– Jei dabar bus pradėtas reorganizavimas, tai garantuoju – jis liks neužbaigtas, nes visi, turintys tuo rūpintis, užsiims artimiausiu metu rinkimais. Ir apskritai, siūlau šį sprendimą nukelti tolimesnei perspektyvai, o pirmiausia galvoti, kad įmonėms vadovautų kompetentingi žmonės, – teigė dar vienas kolegijos narys Petras Račkauskas.

Emilija Kvietkuvienė pirmiausia klausė, ar yra galimybė artimiausiu metu Kelmės vietinio ūkio bazę iškelti iš gyvenamojo mikrorajono, bet konkretaus atsakymo neišgirdo. Tuomet politikė pasiūlė, kad šį klausimą tikslingiausia spręsti, kai jau kitų metų pradžioje rajono Taryba įvertins minėtų bendrovių vadovų ataskaitas.

Reda Mažonavičienė džiaugėsi, kad Kolegija į šį klausimą pažiūrėjo neformaliai ir, pirmą kartą pasiūliusi savivaldybės Tarybai šio klausimo nenagrinėti, jo neužmiršo ir stengiasi surasti geriausią išeitį.

Savivaldybės administracijos direktorius Stasys Jokubauskas sakė, kad galimi įvairūs variantai – tiek įmonių centralizavimo, tiek ir savarankiško gyvavimo, tačiau ir vienu, ir kitu atveju reikės siekti to paties rezultato – paslaugų kokybės ir valdymo efektyvumo.

Po Kolegijos posėdžio I. Petkevičius „Bičiulio“ žurnalistui dar pridūrė, kad kažin, ar geriausias variantas buvo panaikinti savivaldybės įmonėse valdybas ir visą kontrolės naštą užkrauti administracijos direktoriui. Jis dar pridūrė, kad tiek D. Popovas, tiek A. Butkus bando savo neveiklumą dangstyti tariamais įstatymų draudimais ir neieško galimybių, ką įstatymai leidžia padaryti daugiau, nei iki šiol jie nuveikė.

Beje kalbantis, šių eilučių autoriui kai kurie Kolegijos nariai bei jai nepriklausantys savivaldybės politikai buvo radikalūs. Jų nuomone, kai sausio mėnesį baigsis A. Butkaus kadencija, jokiu būdu iki naujo konkurso dabartinio direktoriaus negalima paskirti laikinuoju. Kitais metais baigsis ir D. Popovo kadencija, bet pagal teisės aktus jis gali siekti naujos kadencijos. Bet, radikalesnių politikų nuomone, nebegalima laukti ir šio vadovo kadencijos pabaigos, o permainas daryti jau dabar.

Stasio Maziliausko nuotrauka