Etikos komisija – be visuomenės atstovų

Kelmės rajono savivaldybės taryba vieno balso persvara nusprendė patvirtinti Kelmės rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos nuostatus. Pagal naujus nuostatus komisijos sudėtyje nebeliko visuomenės atstovų. Už tai, kad Etikos komisijoje nebebūtų visuomenės atstovų, balsavo 13 Tarybos narių: A. Brazas, V. Parnarauskas, D. Razminienė, N. Sutkienė, V. Barkauskas, Z. Filipavičius, R. Bertašius, R. Viršilas, E. Želvys, E. Gajauskas, V. Lukoševičienė, T. Kasparas, L. Milašauskienė, prieš balsavo 12 Tarybos narių: D. Ivoškis, E. Kvietkuvienė, L. Samulytė, D. Antanavičienė, A. Steponkevičius, N. Bagdonavičienė, J. Skeberdienė, I. Janušienė, S. Mockus, E. Kmitas, T. Putvis, J. Koryznienė.

Ne kartą komitetų, Tarybos posėdžių metu teko girdėti valdančiųjų nepasitenkinimą dėl Etikos komisijos priimtų sprendimų, motyvuojant tuo, kad šioje komisijoje nėra išlaikoma valdančiųjų ir opozicijos proporcija, todėl sprendimai priimami nepalankūs valdančiųjų atstovams. Balsavimo rezultatai parodė, kad valdančiosios daugumos norą, iš Etikos komisijos pašalinti visuomenės atstovus, palaikė opozicijos atstovai: „valstietis“ E. Gajauskas ir socialdemokratė V. Lukoševičienė.

Naujus nuostatus ruošė Tarybos narys Rimantas Viršilas, kuris juos pristatė komitetuose (kažkodėl Švietimo, kultūros ir viešosios tvarkos komitete jie nebuvo pristatyti – aut. pastaba) bei Taryboje. Šie nuostatai buvo svarstomi ir Etikos komisijoje, kurioje po balsavimo balsai pasiskirstė po lygiai. Pasak Etikos komisijos pirmininko T. Putvio, pagal galiojančių Etikos komisijos nuostatų 11 punktą, jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia Komisijos pirmininko balsas. Kadangi Etikos komisijos pirmininkas T. Putvis balsavo prieš R. Viršilo paruoštus Etikos komisijos nuostatus, tai Etikos komisijoje šiems nuostatams nebuvo pritarta. Tiesa, Tarybos posėdyje R. Viršilas pasakė, kad Etikos komisijoje po balsavimo priimtas sprendimas nepritarti nuostatams yra neteisėtas. Pasak jo, Etikos komisijos pirmininkas T. Putvis turėjo vadovautis ne Etikos komisijos nuostatais, o aukštesniu pagal hierarchiją įstatymu – Kelmės rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentu, kurio 103 punkte rašoma „Tarybos komisijų sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai (laikoma, kad balsai pasiskirstė po lygiai tada, kai balsų už gauta tiek pat, kiek prieš, taip pat kai balsų už gauta tiek pat, kiek prieš ir susilaikiusių kartu sudėjus), balsuojama dar kartą. Jeigu balsavus dar kartą balsai pasiskirsto po lygiai, balsavimas tęsiamas komisijos nuostatų nustatyta tvarka“.

Pagrindinis Tarybos nario R. Viršilo argumentas, kuris, pasak jo, paskatino imtis iniciatyvos rengti Etikos komisijos nuostatus, Vyriausybės atstovo skambutis mero patarėjai R. Kareivienei, kad vėluojama su nuostatų parengimu, todėl Vyriausybės atstovas kreipsis į teismą, o tai atsilieps Savivaldybės finansams. Antra, pasak R. Viršilo, Komisijos pirmininkas T. Putvis informavo, kad Etikos komisija iniciatyvos dėl nuostatų keitimo nesiims, nes tai yra Savivaldybės administracijos reikalas (už šiuos žodžius R. Viršilas T. Putvio buvo išvadintas melagiu, nes pastarasis tvirtino, kad pasisakė ne visos komisijos vardu, o išdėstė savo nuomonę – aut. pastaba), todėl, jausdamas atsakomybę prieš rinkėjus ir laikydamasis įstatymo nuostatų, ir teikia parengtus Komisijos nuostatus. Vienas svarbiausių pakeitimų Etikos komisijos nuostatuose, pasak R. Viršilo, yra tai, kad komisijos darbe nebedalyvaus visuomenės atstovai. Kaip tvirtino Etikos komisijos pirmininko pavaduotojas R. Viršilas, tokios būtinybės nebėra, nes Etikos komisijos posėdžiai yra viešai transliuojami, Savivaldybės interneto svetainėje skelbiami protokolai, todėl esant visapusiškam viešinimui dingsta būtinybė į Etikos komisiją įtraukti visuomenės atstovus, kuriems už jų darbą turi būti mokama iš Savivaldybės biudžeto. Pasak R, Viršilo, visuomenininkai būtų reikalingi, jei komisija nesusidorotų su darbo apimtimi.

Su R. Viršilu nesutiko T. Putvis. Pasak jo, berods 2022 m. Vietos savivaldos įstatyme buvo įtvirtinta nuostata, kad visuomenės atstovams už jų darbą Tarybos komisijų darbe yra mokama iš Savivaldybės biudžeto arba paliekamas darbo užmokestis darbovietėje. Todėl, T. Putvio nuomone, Savivaldybės biudžetas tikrai nepatirs didesnių nuostolių, jei visuomenininkai bus įtraukti į Komisijos darbą.

Beje, prieš Tarybos posėdį vykusiame Etikos komisijos posėdyje, R. Viršilas nutarė „paegzaminuoti ir paauklėti“ šioje komisijoje dirbančią visuomenės atstovę I. Sabaliauskienę. Žėrė klausimus: kur ji šiuo metu yra: darbe ar Komisijos posėdyje, kaip tvarkomas jos darbo žiniaraštis, kas ją delegavo, kas rinko? Šis kamantinėjimas priminė kai kurių jėgos struktūrų tardymą, kai už Savivaldybės tarybos darbo broką turėjo atsakyti viena šiame posėdyje dalyvavusi visuomenininkė. Vėliau R. Viršilas, priminęs, kad „konceratoriai“, kaip išsireiškė pats, T. Putvis ir S. Mockus turi tą patį pensinio amžiaus visuomeninį patarėją, pacitavęs J. Erlicką: „Lietuvos širdyje sėdi senis, prisiuvęs Tėvynę prie savo kišenės“, tvirtino, kad tiki, jog su naujais Etikos komisijos nuostatais Kelmėje baigėsi laikas, kai Kelmės pakrašty sėdi senis, prisisiuvęs Etikos komisiją prie kišenės. Ką R. Viršilas turėjo mintyse, jis vienas gali pasakyti. Iš pacituoto teksto galima spręsti, kad valdantiesiems atrodo, kad Etikos komisijai netiesiogiai vadovauja buvęs ilgametis Tarybos narys S. Lekšas, o per jo gyvenimą sukauptos žinios, domėjimasis įstatymais kelia daug rūpesčių. Beje, visuomeninis padėjėjas tam ir reikalingas Tarybos nariui, kad patartų. Matyt, per gerai patarinėjo, kad valdantiesiems užkliuvo.

Kadangi tiek Etikos komisijos, tiek Tarybos posėdžiuose R. Viršilas nesugebėjo atsakyti į T. Putvio klausimus: per kiek laiko įforminamas paruoštas Etikos komisijos sprendimas, kaip teikiamas komentaras po Etikos komisijos posėdžio, t. y. kai komisijos narys turi atskirą nuomonę nei priimtas sprendimas, T. Putvis suabejojo, ar šiuos nuostatus ruošė pats R. Viršilas.

Tarybos posėdžio metu po Etikos komisijos nuostatų pristatymo kilo didelės diskusijos. Tarybos narys D. Ivoškis stebėjosi pranešėjo R. Viršilo gąsdinimu, kad Savivaldybę Vyriausybės atstovas paduos į teismą. Pasak D. Ivoškio, visada pirmiausiai sulaukiama Vyriausybės atstovo teikimo dėl vienų ar kitų teisės aktų keitimo ir tik tada, jei Savivaldybė nesiima veiksmų, Vyriausybės atstovas gali kreiptis į teismą.

Tarybos nario E. Gajausko nuomone komisijos pirmiausiai turėtų būti sudarytos iš Tarybos narių, o visuomenės atstovai pasitelkiami tik tuomet, kai reikia daugiau skaidrumo, nešališkumo, kad būtų galima užtikrinti sprendimo teisėtumą. Pasak jo, pasidomėjęs, kas šie visuomenės atstovai yra Etikos komisijoje, pastebėjo, kad tiek I. Sabaliauskienė, tiek apie E. Zaleckas yra susiję su socialdemokratų partija. Todėl E. Gajauskas kėlė klausimus, ką šie atstovauja: visuomenę ar socialdemokratus, ar visi Etikos komisijos sprendimai buvo priimti nešališkai, ar šiems visuomenės atstovams nebuvo daromas spaudimas, kodėl šioje komisijoje dalyvauja trys socialdemokratai, kodėl joje nėra „valstiečių“, „Nemuno Aušros“ atstovų? Pasak E. Gajausko, jei šie žmonės būtų buvę sąžiningi, būtų įžvelgę interesų konfliktą ir patys nusišalinę nuo darbo šioje komisijoje. Tvirtino, kad mąstė net kreiptis į teisėsaugą ar Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją dėl interesų konflikto. Po jo kalbos vaizdo įraše matosi, kaip mero patarėja ir E. Gajausko sesuo linkteli galva ir pritardama sako: „Taip“.

Tarybos narė J. Skeberdienė savo pasisakyme pabrėžė, kad iš visos širdies prieštarauja visuomenės atstovų atsisakymui, nes taip yra žlugdomas vienas savivaldos principų – bendrauti su visuomene. Domėjosi, kiek visuomenininkams Savivaldybė yra jau sumokėjusi? Deja, atsakymo į šį klausimą nebuvo.

Tiek J. Skeberdienė, tiek I. Janušienė, tiek D. Ivoškis nemanė, kad yra sudėtinga visuomenės atstovus išrinkimui į vieną ar kitą komisiją. Pasak jų, yra seniūnaičiai, bendruomenių asociacija, kurie savo sueigose ar susirinkimuose galėtų deleguoti atstovus.

Be to, I. Janušienė stebėjosi, kodėl dabar be kaltės „prie kryžiaus kalami“ visuomenės atstovai. Taryba priėmė sprendimą juos deleguoti, o jie šį sprendimą vykdo. Kodėl šios dvi pavardės buvo įtrauktos į sprendimą, gali atsakyti tik sprendimo rengėjai. Beje už sprendimo projektą tada balsavo, pasak I. Janušienės, visi Tarybos nariai ir nė vienas tam neprieštaravo.

Pasisakė ir Tarybos posėdyje dalyvavęs ir užsiregistravęs kalbėti T. Putvio visuomeninis patarėjas S. Lekšas:

– Mane į Tarybos posėdį atvykti paskatino išklausytas Etikos komisijos posėdis, kuriame kalbėjęs Tarybos narys R. Viršilas mane, kaip visuomeninį T. Putvio padėjėją, pažemino dėl mano amžiaus. Pasilieku sau galimybę dėl to kreiptis į teismą, nes buvo pažeistas Lygių galimybių įstatymas.

Savo pasisakymą S. Lekšas baigė patarle „Netepk kitų kuom pats smirdi“.

Po posėdžio teko pasidomėti, kokia Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) nuomonė apie visuomenės atstovus Etikos komisijoje. VTEK interneto svetainėje atsakant į klausimą, ar į savivaldybės tarybos Etikos komisijos sudėtį privalo būti įtraukti gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai, skelbiama: „Komisija nėra įgaliota oficialiai aiškinti Kodekso ir VSĮ (Vietos savivaldos įstatymas – aut. pastaba) nuostatų, todėl teikia tik nuomonę dėl jų įgyvendinimo. Ši Komisijos nuomonė nelaikytina oficialiu teisės aiškinimu.

Pagal Kodekso 6 straipsnio 2 dalies 1 punktą, valstybės politikų elgesio, kuriuo pažeidžiami šiame kodekse nustatyti valstybės politikų elgesio principai ir nuostatos, savivaldybių tarybose tyrimą atlieka savivaldybių tarybų sprendimu iš jų narių ir gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovų sudarytos etikos komisijos.

VSĮ 22 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad savivaldybės tarybos sudaromų komisijų nariais gali būti savivaldybės tarybos nariai, valstybės tarnautojai, darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, ekspertai, gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai – seniūnaičiai, išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguoti atstovai, visuomenės atstovai (Lietuvos Respublikoje įregistruotų viešųjų juridinių asmenų, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, įgalioti atstovai), bendruomeninių organizacijų atstovai, kiti savivaldybės gyventojai.

VSĮ 23 straipsnio 1 dalyje  nurodyta, kad savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui sudaro Etikos komisiją. Ši komisija sudaroma laikantis proporcinio savivaldybės tarybos daugumos ir mažumos atstovavimo principo.

VTEK nuomonė ir rekomendacijos. VSĮ 22 straipsnio 3 dalies nuostata, Savivaldybės tarybos sudaromų komisijų (tarp jų ir Etikos komisijos) nariais gali būti ir gyvenamųjų bendruomenių atstovai (VSĮ 22 straipsnio 3 dalis). Tačiau savivaldybės tarybos Etikos komisijos darbą ir sudėtį reglamentuoja ne tik VSĮ, bet ir Kodeksas, kuris šiuo atveju yra specialus įstatymas VSĮ atžvilgiu.

Atsižvelgiant į Etikos komisijos išskirtinumą kitų savivaldybės tarybos sudaromų komisijų atžvilgiu, siekiant išlaikyti objektyvumą ir nešališkumą komisijos darbe, darytinos išvados: sudarant Etikos komisiją reikėtų vadovautis Kodekso 6 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata; privalomai įtraukti į šios komisijos sudėtį gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovus.

Kodeksas ir VSĮ minėtų procedūrų (gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovų atrankos vykdymo būdo, organizavimo bei Etikos komisijos narių proporcingumo principo taikymo) bei gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovų dalies proporcijų Etikos komisijų sudėtyje nenustato. VSĮ 23 straipsnio 1 dalies nuostata įtvirtina tik savivaldybės tarybos narių paskyrimą formuojant Etikos komisijos sudėtį, laikantis proporcinio savivaldybės tarybos daugumos ir mažumos atstovavimo principo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, savivaldybės gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovų atrankos organizavimo tvarką, principus bei proporcijas Etikos komisijos narių sudėtyje siūlytina įtvirtinti atskiru savivaldybės tarybos teisės aktu arba aptarti savivaldybės tarybos veiklos reglamente.“

Po Tarybos posėdžio susidarė įspūdis, kad visuomenė kai kuriems mūsų išrinktiesiems reikalinga tik prieš rinkimus.

Kadangi Tarybos, Etikos komisijos ir kai kuriuose komitetų posėdžiuose vieni kitus auklėjo, norisi šiek tiek paauklėti ir Tarybos narį R. Viršilą. Ar mandagu rankas laikyti kišenėse? Elgesio etiketo pagrindai nurodo, kad rankas laikyti kišenėse kalbantis su pašnekovu nemandagu, mes atrodome nepagarbūs. Neoficialioje aplinkoje viena ranka kišenėje leistina. Susipažįstant, sveikinantis, prisistatant, sakant sveikinimo kalbą, skaitant pranešimą kišenėse rankų laikyti negalima. Tai galioja ir vyrams, ir moterims. Na, o mūsų Tarybos narys R. Viršilas tiek kalbėdamas komitetų, tiek Tarybos posėdžiuose vienos rankos iš kišenės vis neištraukė. Gal jis ieškojo žodžių kišenėje?