Rusijos embargo pasekmės Girnikuose

Ona PETRAVIČIENĖ

Beveik tris dešimtmečius daržovių auginimu besiverčiantis ūkininkas Algimantas Vaupšas iš Užvenčio seniūnijos Girnikų kaimo sako, kad 2014-ųjų metų pabaiga jo verslui atnešė didžiausią nuostolį. Ir nors panašiu metų laiku ūkininkas anksčiau jau būdavo užsisakęs burokėlių sėklą ir kopūstų daigus, šiemet Algimantas kol kas visiškai negalvoja apie artėjantį pavasarį ir daržovių sodinimą, nes jo sandėliai tebėra pilni pernykščio derliaus.

Morkas teko aparti

Algimantas – vienas stambiausių ir didžiausią daržovių auginimo patirtį turintis rajono ūkininkas. Visas daržovių prekybos rinkas išbandęs A. Vaupšas savo verslą siejo su pirkėjais iš Rusijos. Šios šalies pirkėjams ūkininkas pirmenybę teikė todėl, kad šie ne tik brangiau mokėjo už lietuvišką produkciją, bet, ir prieš pakraudami daržoves į savo automobilį, už prekę jau būdavo pervedę avansą. Dvidešimt tonų daržovių prikrautą automobilį reikėdavo palydėti tik iki Šiaulių muitinės, ir visi rūpesčiai baigdavosi. Kad būtų tikras, jog išaugintai produkcijai turės nuolatinius pirkėjus, ūkininkas su Peterburgo prekybininkais buvo sudaręs konkrečias sutartis dėl morkų ir kopūstų pardavimo. Nieko keisto, kad iš pernai metais deklaruotų 650 ha pasėlių daržovės užėmė daugiau kaip pusantro šimto hektarų. Buvo suplanuota, kad pirmąsias tonas morkų rusai išsiveš tiesiai iš lauko. Tačiau jų užaugimas sutapo su Rusijos paskelbtu embargu lietuviškai produkcijai, todėl visą 15 ha lauką teko aparti, nes trūko patalpų daržovių sandėliavimui.

– Rusija iš manęs pirko ne tik morkas, kopūstus, bet ir kitas daržoves. Dabar sandėliuose yra neparduota apie 2,5 tūkst. t morkų, 1,5 tūkst. t burokėlių, 700 t kopūstų, 500 t bulvių ir apie 60 t raugintų agurkų. Ankstesniais metais iki kovo-balandžio mėnesių visą daržovių derlių pavykdavo realizuoti, o šiemet pardavimas gali užsitęsti ir iki liepos mėnesio. Tai visai nebejuokinga. Daržovės – ne plytos. Ilgiau stovėdamos genda. Ir už nuolat veikiančių šaldymo įrenginių naudojamą elektrą per mėnesį vidutiniškai sumoku apie 5792 eurų arba 20 tūkst. litų. O kur mokesčiai, darbuotojų atlyginimai? – skaičiavo Algimantas.

Lietuvoje daržovių paklausa menka

Ūkininkas prasitarė, kad neseniai per televizorių išgirdo, kaip vienas politikas Prezidentę pavadino Europos Sąjungos ledlaužiu.

– Tuomet mes – į kraštus byrantys ledo gabalėliai. Labai skaudu, kai mūsų politikai renkasi reitingo taškus verslininkų sąskaita, o mums tenka dieną naktį sukti galvą, kaip išeiti iš susidariusios situacijos,– teigė ūkininkas.

Algimantas pasakojo, kad Lietuvos prekybininkai daržovių kainą nustato, atsižvelgdami į lenkiškos produkcijos rinką. Kadangi kaimyninės šalies daržovės pigesnės, tai ir prekybos centrai vengia pirkti Lietuvos ūkininkų išaugintą produkciją ir sumąsto įvairius kliuvinius. Prekes į sandėlius reikia pristatyti sutartu laiku, o pavėlavus bent kelias minutes gresia tūkstantinės baudos. Lietuvos supirkėjai ir atsiskaityti neskuba. Nors ūkininkas daržoves į prekybos tinklus veža kas dvi dienos, pinigus gauna tik po poros mėnesių. Atsiskaityti neskuba ne tik prekybos centrai, bet ir valstybė. Nors Žemės ūkio ministerija senokai buvo išplatinusi pranešimus, kad iki Naujųjų metų ūkininkai gaus avansą už 2014 metų pavasarį deklaruotus pasėlius, A. Vaupšo sąskaitoje iki sausio aštuntosios pinigų visai nebuvo pervesta. Vietoje to ūkyje apsilankė net penkiolika tikrintojų…

Ir ministerijos numatytos kompensacijos už neparduotą derlių yra tik labai maža paguoda. Už sunaikintų kilogramą morkų ūkininkas gaus po 0,13 euro arba 0,44 Lt, o už kopūstus- 0,06 euro arba 0,20 Lt. Todėl jau dabar teko atleisti 15 darbuotojų, o nepasikeitus situacijai Algimantas žada sėti daugiau javų ir visiškai sumažinti daržovių plotus.

Baimindamasis gamtos išdaigų, A. Vaupšas ne vienerius metus savo pasėlius draudžia vienoje Vokietijai priklausančioje draudimo bendrovėje. Atsisveikinant ūkininkas liūdnai pajuokavo, kad mielai apsidraustų ir nuo netikėtų valdžios žingsnių, kurie verslui padaro daugiau žalos nei gamtos stichijos…