Vaiko ir šeimos gerovės centras: „Čia ateini dirbti mama“

Kelmės rajono Vaiko ir šeimos gerovės centras teikia keturias paslaugas: vaikų globos, pagalbos globėjams (rūpintojams), budintiems ir nuolatiniams globotojams, įtėviams  ir šeimynų dalyviams ar besirengiantiems jais tapti), palydėjimo paslaugą jaunuoliams ir intensyvią krizių įveikimo pagalbą.

Direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams Vilma Tifelienė atskleidžia, kad globojamų vaikų skaičius bėgant metams nemažėja: „Pagrindinis skirtumas toks, kad sulig kiekvienais metais vaikų patiriamos problemos tampa vis sudėtingesnėmis. Tai reikalauja papildomo darbuotojų pasiruošimo“.

Centro šeiminiuose namuose šiuo metu gyvena septyni vaikai. Čia gyvena globotiniai ir rūpintiniai, o Vaiko ir šeimos gerovės centro darbuotojai yra jų įstatyminiai atstovai.

Šeiminiuose namuose gyvenimas vykdomas tarsi įprastuose namuose. V. Tifelienė šypsosi: „Čia ateini dirbti mama“. Darbuotojai kartu su vaikais gamina maistą, tvarkosi, važiuoja į parduotuvę apsipirkti. Visi kartu pramogauja – nueina į piceriją, vyksta į ekskursijas.

Visi gyventojai laukia ir pačios Vilmos Tifelienės, nes mėgsta su ja pasikalbėti. Vaikai turi įvairiausių prašymų ir norų, kuriuos jai išsako. Jie taip pat pasipasakoja apie tai, kas juos neramina ir netenkina, tuomet visi kartu aiškinasi ir ieško sprendimų.

Globos centras teikia pagalbą viso rajono globėjams. Šiuo metu Kelmės rajone yra trisdešimt penkios šeimos, kuriose globojami šešiasdešimt devyni vaikai. Rajone yra dvi budinčių globotojų šeimos, pas vieną jų yra prižiūrimas vienas vaikas.

Moteris atskleidžia, kad dabar tampa vis sunkiau rasti globėjų: „Jei atsiranda, tai tik tie, kurie norėtų labai mažo, jokių sutrikimų, elgesio problemų neturinčio vaiko“. Pirmiausia globėjų ieškoma Kelmės rajone, jei nerandama, tikrinama bendra internetinė sistema, kurioje pateikiami visos Lietuvos globėjai. Jei randa laisvų, tuomet susisiekia su to rajono globos centru ir imasi tolimesnių veiksmų.

„Reikia suprasti, kad paėmimas iš šeimos vaikui kelia stresą. Nesvarbu, kokia buvo šeima, tai buvo jo pažįstama, artima aplinka ir pokytis jam yra trauma“, – sako direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams V. Tifelienė. Todėl nuo pat pirmos dienos rūpinamasi, kad būtų suteikta reikiama pagalba.

Įstaigoje dirbančio psichologo šiuo metu nėra, bet prireikus šias paslaugas užsako. Globos centrui yra nupirkta nuolatinė psichologo paslauga. Jis konsultuoja globėjus ir jų šeimose gyvenančius vaikus. Prireikus yra perkamos psichoterapijos paslaugos, tam asmenys vežami į Kauną pas psichoterapeutą. Visada atsižvelgiama į poreikį – kiek ir kokios pagalbos reikia.

Nuo vaiko globos žmones atbaido ir įvairūs sklandantys stereotipai bei išgalvotos baimės. Bijo, kad apvogs, sukels daug problemų, kurias jiems teks spręsti. Bus nemandagūs ir neišauklėti. Niekas šiais laikais nenori spręsti problemų, o ypatingai bijo aplinkinių reakcijų ir kalbų.

„Šeimose vyksta tas pats, tik globojamus vaikus visi labiau pastebi, jie tarsi turi etiketę, kad tu globojamas – tu kitoks. Nors yra tikrai daug gerų pavyzdžių, kai globotiniai baigia aukštąjį mokslą, dirba, sukuria šeimas. Net ir čia atvyksta buvę globotiniai ir atsiveža savo šeimą, vaikus ir parodo, kur gyveno, supažindina su buvusia auklėtoja ir palaiko šiltus santykius – visgi tai buvo jų namai“, – pastebi Vilma Tifelienė.

„Prie dvejonių išdrįsti globoti prisideda ir aplinkiniai žmonės. Jie atrodo tik ir laukia, kol kas nors nepasiseks, kad galėtų ateiti ir pareikšti: „Juk sakiau, kad taip bus“, – teigia moteris. Jai atrodo, kad kartais trūksta atjautos ir supratimo, nes aplinkiniai galėtų padėti, paremti ir suprasti, kokią sunkią užduotį globėjai atlieka.

Vilma pasakoja, kad net patys darbuotojai stengiasi nekelti aukštų lūkesčių globotiniams ir to moko kitus: „Pavyzdžiui, kiekvieną vakarą vaikas pradėjo valytis dantis, ko prieš tai nedarė – tai jau pasiekimas. Tuo reikia džiaugtis“.

Vaiko ir šeimos gerovės centras viešina daug informacijos apie savo veiklą ir globos galimybes. Stengiasi žmones pritraukti ir sudominti. Iki vaiko paėmimo globai reikia mokytis, būti įvertintam ir, gavus visą informaciją, ją apsvarstyti ir nuspręsti, ar galėtum būti globėju. Visi supranta, jei žmonės nusprendžia, kad jiems tai būtų per sunku: „Tai ne drabužis, kurį nusipirkus gali grąžinti per 14 dienų, jei tau jis nepatiko. Tai – didelė atsakomybė“, – primena direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams Vilma Tifelienė.

Vaiko ir šeimos gerovės centro archyvo nuotraukos