Naujoji rinkliava už šiukšles sukiršino žmones

Ona PETRAVIČIENĖ

Rajono savivaldybei nuo liepos pirmosios pakeitus apmokėjimo už komunalines atliekas tvarką, o šio mėnesio pradžioje rinkliavos mokėtojams gavus naujas sąskaitas, daugeliui gyventojų iškilo nemažai klausimų. Nesugebėję prisiskambinti mokėjimo pranešime nurodytais telefonų numeriais, vieni rajono gyventojai pagalbos kreipėsi į mūsų redakciją. Kiti, metę visus darbus, išsiruošė į rajono savivaldybę, kur raudonų plytų pastate, 117 kabinete, tikėjosi rasti tiesą.

Rinkliava nelygu rinkliavai

Pirmoji mums paskambino Kristina Navickienė iš Kelmės apylinkių seniūnijos Paramočio kaimo. Kristina pagimdė ir užaugino keturis sūnus bei dukrą Vaidą. Pastaroji turi vyrą ir sūnų, paskutinius septynerius metus dirba ir gyvena Anglijoje. Lietuvaitės šeima neplanuoja svetimoje šalyje likti visam gyvenimui, todėl ir savo gyvenamąją vietą Vaida su sūnumi deklaravo pas mamą ir močiutę Paramočio kaime. K. Navickienė sakė, kad šį pavasarį dukra, trumpam grįžusi gimtinėn, nuėjo į SODRĄ ir sėkmingai susitvarkė dokumentus bei atsikratė skolos Valstybinei ligonių kasai. Tą laikina emigrantė padarė pasinaudojusi tuo, kad tarp kai kurių ES šalių galioja dvigubo neapmokestinimo principas. O rinkliavos mokesčiu už šiukšles atsikratyti nepavyko. Kristina sako, kad ir taip turėtų būti aišku, kad tas pats žmogus vienu metu dviejose vietose negyvena ir nešiukšlina – jei dirba Anglijoje ir ten moka mokesčius, kodėl dar reikia mokėti ir Lietuvoje:

– Dabartinė valdžia daug kalba apie bandymus susigrąžinti emigracijon išvykusius lietuvius, tačiau tokia kvaila tvarka svetur gyvenančius tautiečius ne tik piktina, bet ir atstumia. Dukra nebėga nuo mokesčių, tačiau kodėl verčiama mokėti už orą? Kodėl kitur išvykusiam dirbti tautiečiui dabar privaloma rinktis vieną iš dviejų variantų – arba visai išsiregistruoti iš Lietuvos, arba mokėti dukart už šiukšlių rinkimą, nors ši paslauga svetur gyvenančiam asmeniui visiškai nebuvo teikiama?..

Jei gyveni vienas

Po poros dienų sulaukėme skambučio iš Kražių seniūnijos Lenkviečių kaimo. Keturis vaikus užauginusios senjoros Janinos, kurios pavardė redakcijai yra žinoma, pensija maža ir tik po paskutinio pakėlimo pasiekė 200 eurų. Kai gavo pranešimą, kuriame nurodyta, kad per pusmetį už šiukšlių surinkimą jai paskaičiuotas beveik 16 eurų mokestis, Janina bandė skambintis pranešime nurodytais telefono numeriais. Tačiau atsakymo į visus klausimus negavo. Už gero puskilometrio nuo gyvenvietės gyvenanti vienkiemio šeimininkė mano, kad ši paslauga būtų kur kas pigesnė, jei vežėjai šiukšlių konteinerius būtų išdalinę, atsižvelgdami į šeimos dydį.

– Gyvenu viena ir su tokia pensija negaliu daug išlaidauti. Dėl prastos sveikatos dalį pinigų kas mėnesį turiu atsidėti man reikalingų vaistų pirkimui. Tik esant būtinybei nusiperku naujus batus ar kokį pigų drabužį. Tai kam man tas didelis 240 l talpos konteineris, į kurį neturiu ką dėti, bet mokėti už jį reikia? Man toks mokestis per didelis,– sakė Janina.

Tą patį teigė ir Liolių seniūnijoje gyvenanti garbaus amžiaus senjora, paprašiusi neminėti jos pavardės. Našle tapusi moteris sakė, kad neprašė šiukšlių vežėjų atvežti tokio didelio konteinerio, už kurio pakėlimą tenka mokėti dvigubai brangiau…

Tyla ne visada padeda

Kai aiškindamasi situaciją paskambinau mokėjimo pranešime nurodytais telefonais, niekas į skambučius neatsiliepė. Spalio šešioliktosios rytą nutariau apsilankyti savivaldybės Turto valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Raimondos Parnarauskienės kabinete, bet prieš kildama laiptais į antrąjį aukštą prie 117 kabineto, kuriame dirba rinkliavos mokesčius skaičiuojantys specialistai, pamačiau žmonių eilutę. Baigusi pokalbį su R. Parnarauskiene, nusprendžiau pakalbinti ir prie 117 kabineto laukiančius žmones. Nespėjau jiems prisistatyti, kai eilutėje stovėję asmenys pratrūko. Tik Kelmės miesto gyventojai dar bandė tvardytis, laukdami, kol galės patekti vidun ir išsiaiškinti jiems rūpimus klausimus. Bet ir miestiečiai stebėjosi, kodėl nurodytais telefonais visiškai niekas neatsiliepia, nors daugumą neaiškumų būtų galima išspręsti neinant į savivaldybę. Atvažiavę iš kaimų žmonės garsiai piktinosi tokiu savivaldybės darbuotojų abejingumu ir dėl to žadėjo kreiptis į televiziją.

– Po kelis kartus skambinau ketvirtadienį, penktadienį,– niekas neatsiliepė. Šiandien rytą prieš važiavimą į Kelmę taip pat skambinau tris sykius, bet niekas nekėlė ragelio. Dabar mane iš Kražių atvežė pažįstamas, tačiau matau, kad iki 12 val. vargiai spėsiu patekti vidun, o tuomet teks laukti pavakarių ir grįžti autobusu,– piktinosi šio miestelio gyventoja Elena Dirmeikienė.

Gavusi mokėjimo pranešimą, garbaus amžiaus Elena sakė nesuprantanti, kaip vietoje turimų 4 šiukšlių konteinerių jai nežiniai iš kur „popieriuje“ buvo pridėti dar du. Moteris dėl to skambino ir šiukšlių vežėjams, bet tie lyg niekur nieko pasakė: „Nepergyvenk. Kai sutvarkys, kitais metais permoką sugrąžins“.

– Bet ar jie tikri, kad aš kitų metų sulauksiu? Mano vaikai Vokietijoje. Nenoriu, kad po mano mirties šiukšlių vežėjai paprašytų vaikų sumokėti už du šiukšlių konteinerius, kurių neturiu,– sakė Elena.

Ir Zitai Durienei tikriausiai būtų užtekę pokalbio telefonu, jei čia dirbantys specialistai atsilieptų į gyventojų skambučius. Dabar Liolių seniūnijos Gailių kaimo vienkiemyje gyvenanti Zita į Kelmę turėjo atvykti su mokėjimo pranešimu dėl to, kad jame rado 90 eurų sąskaitą. Šios moters trijų asmenų šeima gyvena per kilometrą nuo gero kelio, prie kurio yra paliktas didelis konteineris. Zita aiškino, kad šiukšles atgabenti iki jo sudėtinga, todėl ir vežėjų paslaugomis naudojasi retai. Todėl iš pat ryto atvykusi į Kelmę apie tai ir ketino pasikalbėti su savivaldybės Turto valdymo skyriaus vyriausiąja specialiste Raimonda Parnarauskiene. Zitos teigimu, judviejų pokalbis greitai baigėsi:

– Kadangi mano šeima šia paslauga nuolat nesinaudoja, aš R. Parnarauskienės paklausiau, ar toji ponia už neatliktą darbą gautų atlyginimą? Tuomet man buvo pasiūlyta šiukšles iki konteinerio atsinešti rankomis ir nedraskyti jai akių, – visiems girdint pasakojo Z. Durienė.

Zita aiškino, kad pas specialistus atvyko ir dėl to, kad išsiaiškintų, kodėl jos šeimai buvo išrašyta tokia didelė sąskaita, kurioje nurodyta ir anksčiau turėta skola, nors ji ir buvo sumokėta…

Naujovės nepraeina be sunkumų

Taip kalba savivaldybės Turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Raimonda Parnarauskienė, ruošusi naują rinkliavos už atliekų surinkimą projektą. Specialistė sakė, kad pradėjus siųsti naujus  mokėjimo pranešimus rajono gyventojams neaiškumų kyla ne tik dėl didesnių sąskaitų, bet ir konteinerių skaičiaus, dėl to, kad gyventojų registre nėra sužymėti visi mirusieji asmenys. R. Parnarauskienė pripažino, kad dalis klaidų yra ir dėl žmogiškojo faktoriaus. Bet paklausus, kodėl daugelio iš pažiūros nesudėtingų klausimų žmonės negali išspręsti telefonu, nes į skambučius paprasčiausiai neatsiliepiama, šį darbą savivaldybėje kuruojanti specialistė bandė užstoti aplaidžiai savo pareigas atliekančias darbuotojas, sakydama, kad jos dabar ir taip apkrautos darbu, nes viena iš jų… atostogauja.

Atsakydama į K. Navickienės pateiktą klausimą, Raimonda sakė, kad nuo praėjusiųjų metų liepos mėnesio įsigaliojo naujos taisyklės. Anksčiau, pateikus nustatytas pažymas, nuo mokesčio už šiukšlių surinkimą būdavo atleidžiami ne tik Lietuvoje gyvenamąją vietą deklaravę, bet svetur išvykę asmenys bei tolimųjų reisų vairuotojai, o dabar to nebėra.

– Tolimųjų reisų vairuotojai po mėnesį kitą būdavo kelyje ir beveik tiek pat laiko praleisdavo namuose. Juos buvo sunku sukontroliuoti. Panašiai kaip ir svetur dirbančius, bet pas artimuosius gyvenamąją vietą deklaravusius asmenis. Todėl nuo šių metų pradžios rinkliava skaičiuojama nekilnojamojo turto savininkui ir jam priklausančiame pastate deklaruotiems asmenims. Dabar lengvatos numatytos tik atliekantiems karinę tarnybą ir gyvenantiems slaugos įstaigose,– priminė specialistė.

Atsakydama į tai, kad naujoji apmokėjimo už šiukšlių surinkimą tvarka tapo nepakeliama našta mažas pensijas gaunantiems senjorams ar po vieną gyvenantiems neturtingiems kaimo žmonėms, Raimonda jiems siūlė vienintelę išeitį – didelius 240 l konteinerius keisti į 120 l ir taip sumažinti rinkliavos dydį. Už vieną didelio konteinerio pakėlimą yra nustatytas 1,32 Eur įkainis, o už 120 l – 0,66 Eur.

– Gyventojams pradėjus rūšiuoti šiukšles, akivaizdu, kad vienam asmeniui nuostolinga turėti didelį konteinerį, todėl reiktų kreiptis į atliekų surinkėjus dėl jų pakeitimo. Jei atliekų vežėjai ir pritrūktų mažesnių konteinerių, jie privalėtų jų nusipirkti. Bet didelių konteinerių pasikeitimu į mažesnius turėtų būti suinteresuoti patys gyventojai, nes savivaldybė jų išvežiojimo nefinansuoja,– aiškino R. Parnarauskienė.

Sunku sutikti su Raimondos teiginiu, kad dauguma kaimų gyventojų patys anksčiau pageidavo didesnių konteinerių. Negi kas su paprastu žmogeliu tarėsi, kokio dydžio konteinerį jam pristatyti ir ar iš viso jis galės be kelio ir takelio jį atitempti iki vieškelio?.. Ir vežėjams už šiukšlių surinkimą pradžioje teko žymiai mažiau mokėti. Dabar visi sunkumai vėl kraunami ant mokesčių mokėtojų pečių. O gal tuos sunkumus reiktų padalinti per pusę? Jei gyventojui pačiam reikia pasirūpinti konteinerio pakeitimu, tai gal savivaldybės specialistai rajono žmonėms padengtų jų kelionės išlaidas į Kelmę ir atgal bei užsimokėtų už jų sugaištą laiką? Juk ne paslaugos gavėjai kalti, kad šiltuose kabinetuose sėdinčios specialistės net telefono ragelio nesiteikia pakelti ar aiškiai atsakyti…